Sparnuotųjų raketų bliuzas

D.Trumpas nužvelgęs aplinką prabyla: "Neklydai, Rudy, na, ką galėčiau pasakyti, išties ekscentriška vietelė." Padavėjas atneša meniu, D.Trumpas jį peržvelgia niūriu žvilgsniu, iš lėto pakylantys jo antakiai tarsi signalizuoja apie prezidento galvoje atsiradusį nuostabos, ironijos ir skepticizmo derinį. Jis perduoda meniu savo palydovams ir klausia: "O ką gi pats galėtumėte mums rekomenduoti šiame neįprastųjų vaišių sąraše?" Padavėjas: "Sunku ir pasakyti, mat jūsų atvejis – keblus. Ir vis dėlto rekomenduočiau keptą požemių pabaisą – "Vovą". Atsižvelgiant į aplinkybes, kiek daug jūs prikalbėjote kampanijos metu, jog ant Valstijų šlapinasi, visi kas tik netingi, įveikti šį patiekalą prireiks nuožmumo, ryžto ir kūrybiškų sprendimų. Bet proga tinkama, juk Spalio revoliucijai sukanka šiemet visas amžius. Pradėti valgyti turėsite nuo al Assadų atžalos, pakrikštytos Basharo dujas nešančiu vardu. Tą padaryti jums bus nesunku, nes tas neklaužada, kvailelis vėl ryžosi savuosius žmones nuodyti tuo šlykščiai dvokiančiu ginklu, berods, jau trečią kartą."

Ivanka: "O, Dieve šventas, juk tai – nežmoniškai bjauru." D.Trumpas: "Bet rusai sakė, kad čia esą sukilėlių gamintos dujos, jų ir ataka." Padavėjas: "Atleiskite man, pone prezidente, už sarkazmą, bet jeigu taip, tada vadinkite mane – Baracku Obama." R.Giuliani: "O kas, gudruoli, jeigu nuvertus Sirijos kaliausę, pasaulis ims ir tuo apkaltins mus? Sakys jie sau, gal JAV nužudė vargšus žmones?" Padavėjas: "Tada atrėžkite fraze jiems iš Sun Tzu veikalų: "Sėdėk ir lauk prie upės, jeigu būsi kantrus, netruksią plaukti ims tavųjų priešų kūnai." Ne visada tas, kuriam naudinga žmogžudystė, yra jos užsakovas. Štai, kad ir "Coca Colos" pavyzdys, ji tapo tuo, kuo tapo tik tokio Adolfo sukeltos smurto orgijos dėka. Ar "Coca Cola" finansavo ir iškėlė nacių partiją Europoje? Nors, žinoma, juk abiejų spalvų gama viena – raudona, juoda ir balta."

D.Trumpas: "Ir vėl juokaujate?" Padavėjas: "Na žinoma, kodėl gi ne?" R.Tillersonas: "Mintis gera, klausyki, pone Prezidente, šio išmintingo padavėjo." Ivanka: "O kaip desertas?" Padavėjas: "Ar teko jums girdėti apie "Pchenjano paršą"? Kaip pageidautumėte pagaminto? Šiaurės ir Pietų karu? Mūsiškės intervencijos, o gal savų žmonių maištu?" Ivanka: "Aš pageidaučiau jų visų." Padavėjas: "Kaip įsakysite, klientai. O gersite jūs ką?" Visi: "Na, jeigu paminėjote "Cocą"… Šviesos užgęsta.

Pasirodo trys sparnuotosios raketos "Tomahawk", kalbančios žmogaus balsu. Pirmoji raketa: "Kada mes vėlei susitiksime drauge? Griaustinyje? Žaibe? Ar lietuje?" Antroji: "Kada skerdynės baigtos bus, kai vienas nugalės, o kitas – žus." Trečioji: "Šitai nutiks prieš saulei patekant." Pirmoji: "Kur ta vieta?" Antroji: "Dykynė, Sirija vardu." Trečioji: "Ten mes turėsime sutikti Basharą al Assadą." Visos: "Grožis yra bjaurus, nors koktumas – saldus, tad skriskime zarino pripildytu žudančiu oru." Raketos skrenda Sirijos režimo valdomo aerodromo link. Skamba Muddy Waterso atliekamas kūrinys "I Got My Brand On You" iš 1960-ųjų koncerto Newporto džiazo festivalyje. Uždanga nusileidžia.