Amerikos sugrįžimas?

Viena balandžio savaitė pasaulį, atrodo, pasuko nauja kryptimi. Kai Rusijos remiamas Sirijos diktatorius Basharas al Assadas zarino dujomis išnuodijo beveik šimtą civilių, kraupių vaizdų, kuriuose kankindamiesi žūsta nekalti vaikai, sukrėstas Donaldas Trumpas įsakė atakuoti Sirijos valdžios kontroliuojamą oro bazę, iš kurios kilo lėktuvai su mirtinu ginklu. O B. al Assado pasitraukimas tapo esmine sąlyga Sirijos konfliktui išspręsti.

Tačiau ne vien Sirijos klausimas žymi pokyčius, mat D. Trumpas pasiuntė dar bent kelis signalus ir persigalvojo dėl prieš tai kontroversiškai vertintų savo pozicijų svarbiausiais pasaulio politikos klausimais. Baigėsi bet kokios iliuzijos apie galimą bičiulystę su Rusija, kai iš pirmojo vizito Maskvoje grįžęs valstybės sekretorius Rexas Tillersonas parsivežė „šaltus jausmus“.

Po susitikimo su Kinijos vadovu Xi Jinpingu D. Trumpas vis dėlto pareiškė, jog tikisi abipusiai naudingų santykių su valstybe, kurią rinkimų kampanijos metu kaltino manipuliavimu valiuta, amerikiečių darbų grobimu ir ruošėsi skelbti prekybos karą.

Taip pat po susitikimo su NATO vadovu Jansu Stoltenbergu JAV prezidentas išsižadėjo rinkimų kampanijos metu išsakytos pozicijos dėl „pasenusio“ Aljanso ir nedviprasmiškai pasakė, kad šiandien NATO aktualumas neabejotinas.

Galiausiai, vyšnia ant torto – Amerikos kariniams laivams artėjant prie Korėjos pusiasalio, Afganistane ant „Islamo valstybės“ kovotojų slėptuvių numesta didžiausia nebranduolinė bomba, kada nors Vašingtono panaudota koviniams veiksmams. „Visų bombų motina“ vadinamas sprogmuo atliko ir islamo radikalų bazės sunaikinimo užduotį, ir simbolinį vaidmenį, parodantį apie Vašingtono intencijas griežtai atsakyti į priešiškų jėgų iškilimą.

Visi šie vos per savaitę nutikę įvykiai – galvos skausmas Maskvai, kuri pastaruosius penkerius metus bandė įsitvirtinti tarptautinėje politikoje kaip ta didžioji galia, be kurios negali būti priimti jokie svarbiausi sprendimai. Kyla grėsmė daugeliui geopolitinių projektų, kuriuos ji galėjo konstruoti dėl Baracko Obamos vykdytos politikos globalioje arenoje atsiradusio galios vakuumo.

Nors Kremlius griežtai pasmerkė Vašingtono sprendimą atakuoti Sirijos teritoriją sparnuotosiomis raketomis, grasino situacijos eskalacija ir atsakomaisiais veiksmais, vis dėlto šiandien koziriai yra ne Rusijos rankose. Didysis septynetukas, nors ir nesutarė dėl sankcijų Rusijai praplėtimo, brėžė aiškią liniją – Sirijos ateitis su B. al Assadu nesiejama. Iranas, tradicinis Rusijos ir Sirijos partneris, nebus linkęs rizikuoti vėl susilaukti naujų sankcijų, tad yra pažeidžiamas žaidėjas geopolitinėse varžytuvėse.

Galimai matome užsimezgančią partnerystę tarp Vašingtono ir Pekino, kuriam šiuo metu gali būti naudinga pozicionuoti save draugiškam Vakarų atžvilgiu: mainais už paramą tramdant vis agresyvesnį Šiaurės Korėjos režimą, Pekinas gali tikėtis palankesnių prekybinių susitarimų su JAV. Kinija į Ameriką eksportuoja už beveik 500 mlrd. JAV dolerių, į Rusiją – vos 35 mlrd. Tad Kinijos ekonomikai neišgyvenant geriausių savo laikų, geri prekybiniai santykiai su Vašingtonu yra kur kas svarbesni nei partnerystė su Rusija. Tad visoje geopolitinėje dėlionėje tradicinių partnerių santykis tampa dar vienu veiksniu pokyčiams.

Šioje situacijoje Kremliui galimybių veikti tampa vis mažiau: atsitraukti ir nustoti remti B. al Assadą reikštų pralaimėjimą visomis prasmėmis. Tačiau nei ekonominiai, nei diplomatiniai, nei kariniai svertai vis labiau ne Rusijos rankose. Todėl praktiškai neturint pasirinkimų, Kremliui liko veikti per instituciją, kurią daugelį metų ciniškai ignoruoja – Jungtines Tautas.

Vos JAV paleido savo raketas, Rusija apkaltino Vašingtoną pažeidžiant Sirijos suverenitetą ir tarptautinę teisę. Taigi valstybė, okupavusi ir aneksavusi Krymą, kalba apie suverenitetą ir tarptautinę teisę. Galiausiai praėjusią savaitę sušauktoje Saugumo Taryboje ji eilinį, aštuntąjį kartą vetavo rezoliuciją, kuria tarptautinė bendruomenė įgytų instrumentus tirti cheminio ginklo panaudojimo faktą ir aplinkybes. Tuo pačiu Maskva moralizavo, kad Vakarai baudžia B. al Assadą neturėdami faktų. Kaip kitaip pavadinti tokią strategiją, jei ne į įspaustos į kampą, savo sudėtingą ir prastą situaciją matančios valstybės veikimą?

Kas įvyko per pastarąsias porą savaičių, visų pirma Amerikos prezidento retorikoje ir veiksmuose, dar toli gražu neleidžia kalbėti apie susiformavusią ir nusistovėjusią Vašingtono politiką. Tačiau 59 „tomahaukai“ ir „visų bombų motina“ tapo galimos naujos eros, kur į savo, nebijokime pavadinti, tradicinę rolę grįžta JAV, užgimimo simboliu.


Šiame straipsnyje: JAVRusijaSirijakaras

NAUJAUSI KOMENTARAI

Heras

Heras portretas
Snargly slepkis ,pieną nuo lūpų nusivalyk,nes mama nuo papo paliko

Anonimas

Anonimas portretas
ei jūs amerikonai jau sugrįžot,tai va su šituom piemeniu,kuris nesamones rašinėja,ateikit ir man į šikną pabučiuokit

jonas taspt mokausi reikšti minti ir truputį rašyti

jonas taspt mokausi reikšti minti ir truputį rašyti portretas
grieštas Jums visiems įspėjimas nieda Jus ir Jusų palikuonys neturės pinigų(savo)pinigai bitu jusų tuo atveju jaigu butų jusų portretas dabar išena docai kuriems meldžetės yra akies kuri ant to dolco kuri jus be poilsio stebi net tada kaip meldžiatės jiems net tada kap meldžiatės telefnui per kurį akis stebi dabr ir klauso ar gerai atliekat jai(akiai)malda prieš miega pasmelskite galit prabus jų neberasti grieštai įspėjų man praneše nįvardinta bet žinomas aukšto rango informatoris lbai tyliai kad akis nišgirstu prašau neišduoti mane kad išdaviau akies paslptį
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių