- Nikoleta Kacaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiaip jau retokai gilinuosi į internetinius garsenybių pasikandžiojimus, bet pro akis neprasprūdo vienas užsienio žvaigždučių konfliktas. Sutrumpinant ilgą istoriją, jau kurį laiką Kardashianų klano moterys ir keletas kitų muzikinės scenos žvaigždžių reklamuoja lieknėti skirtus produktus. Žinoma, demonstruodamos plokščius pilvukus patogiai užmiršta nurodyti šalutinį tų prekių poveikį – nuo skrandžio skausmų iki viduriavimo. Pastebėti neteisybę netruko aktorė ir aktyvistė Jameela Jamil, kuri, pati ilgus metus kentusi nuo valgymo sutrikimų, sukūrė visą kampaniją, pašiepiančią tokio tipo reklamą ir ja užsiimančias influenceres.
Aktorės argumentai remiasi į faktelį, kad gražią figūrą pasiekti garsenybėms padeda komanda asmeninių trenerių, virtuvės šefų ir plastikos chirurgų, o ne gerbėjams entuziastingai brukami laisvinamieji produktai. Pastaruosius, tiesą sakant, nežinia, ar jos apskritai yra vartojusios. Ir būtent apie tai šįkart norėčiau pakalbėti. Žinoma, visuomet galima numoti ranka ir džiaugtis natūraliąja atranka – jei esi tiek naivi, kad tikiesi kimšdama greitmaistį ir nepakildama nuo sofos sulieknėti išgėrusi magišką piliulę, gal sveiko proto įkrės skrandžio spazmai.
Tačiau įtaką influenceriai daro ne tik suaugusiems, bet ir labai jauniems žmonėms. Ir, mano kuklia nuomone, iš socialinių tinklų žvaigždžių perimta filosofija, kad storesnėmis šlaunimis tavęs niekas nemylės, yra kur kas baisiau negu jų rankoje pamatyta taurė ar iš lūpų sklindantys keiksmažodžiai. Bet šiurpiausia yra tai, kiek smarkiai aplinkinių, ypač labiau žinomų ir gerbiamų, nuomonė iš tiesų formuoja mūsiškę. Ne tik tuomet, kai kalba eina apie į tualetą varančių vaistukų gėrimą, bet ir kur kas svarbesniais klausimais, kurių padariniai – gerokai liūdnesni už diarėją.
Man nuoširdžiai smalsu, ar po tokių įvykių kalbėtojai apie "babajų atimtus darbus ir žmonas" naktimis vis dar miega ramiai? Ar neįžvelgia svetimo kraujo lašų ant savosios klaviatūros.
Žodžio laisvė yra nuostabus dalykas, be kurio vargu ar galėtų egzistuoti demokratinė visuomenė. Tačiau yra temų, su kuriomis reikėtų elgtis atsargiai it su krištoline vaza. Ypač tada, kai ta nuomone remiantis priimtų sprendimų padariniai palies ne vieną. Pavyzdžiui, jau kurį laiką su siaubu stebiu diskusiją apie skiepus. Ne vien todėl, kad radikalūs pasisakymai dažnai iš esmės prasilenkia su sveiku protu, bet kad sklinda jie neretai iš žmonių, kurie negebėtų pasakyti, kur yra blužnis ar kokie to baisiojo autizmo požymiai. Pastarieji, užuot patys pasidomėję ar tiesiog pasitikėję tais, kurie akademiškai domėjosi ilgus metus, renkasi iš svetimos internetinio dievuko burnos paimti jau sukramtytą nuomonę ir rėkti ją kaip savo, mosuodami plakatais ir fakelais.
Tačiau dar kraupesnių atomazgų nutinka tuomet, kai gerais norais ir baimėmis nugrindžiamas kelias į neapykantą. Pažįstu keletą išties protingų, išsilavinusių žmonių, kurie, gavę feisbuko ruporą, pasirinko dėl visų europietiškų vargų kaltinti kitatikius ir imigrantus. Kad ir kaip aštriai jie kalbėtų apie augančios musulmonų diasporos grėsmes, tikiu, savuoju ginklu vis dar laiko tebūnie ir internetinę, bet plunksną, o ne kardą. Tačiau iš tragiškų precedentų akivaizdu, kad atsiranda problemiškų žmonių, pasirenkančių savąją nuomonę pademonstruoti kitaip – manifestais ir kulkomis. Man nuoširdžiai smalsu, ar po tokių įvykių kalbėtojai apie "babajų atimtus darbus ir žmonas" naktimis vis dar miega ramiai? Ar neįžvelgia svetimo kraujo lašų ant savosios klaviatūros?
Ne vieną šimtmetį inteligentijos mėgtą frazę "su didele galia ateina ir didelė atsakomybė" šiandienos kontekste galima interpretuoti truputį kitaip. Didžiulė galia – turėti laisvę kalbėti, ką nori, ypač kai tavęs klausosi šimtai ar tūkstančiai. Tačiau yra ir pareiga. Pareiga pagalvoti, kaip tavosios mintys paveiks aplinkinius. Pareiga apie tai priminti tiems, kurie nesusimąsto. Ir ne tik tais atvejais, kai kažkas kala pinigus iš iki vasaros sublogti svajojančių instagramo sekėjų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6
Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...
-
Virtualybės tironija1
Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...
-
Mažu apsiginsim4
Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...
-
Velnio sėkla televizijoje8
Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...