Apie didvyrius ir parankinius

Malonu matyti, jog mano knyga „Politikos sūpuoklės“ sukėlė ne tik plataus skaitytojo rato susidomėjimą, bet atkreipė ir save intelektualais vadinančių žurnalistų dėmesį.

Deja, vietoje polemikos ir argumentais grįstos diskusijos apie užsienio politikos procesus Lietuvai lemtingu metu, jos sėkmes ir nesėkmes, girdžiu nepamatuotus samprotavimus, emocingą žemos prabos filosofavimą apie žalingus valstybininkus, Lietuvai kenkiančius rezervistus, laiku nesudorotus komunistus, buvimą „kitoje barikadų pusėje“ ir menkystas provincialus „iš kokių nors Kaišiadorių, Prienų, Varėnos, Tauragės rajono.“

Sakoma, jog diplomatas dešimt kartų gerai pagalvoja, prieš nieko nepasakydamas. Šį kartą ir gerai pagalvojęs nutariau pasisakyti.

Galėčiau pagal kelių oponuojančių straipsnių logiką pradėti samprotauti, jog jie atsiųsti Lietuvon iš Rusijos vesti hibridinio karo, ar, kad yra išlaikomi stambių korporacijų, korumpuojančių politikus, tačiau taip jokiu būdu nesakau, vengdamas į jų logiką panašaus mąstymo.

Tad manau, kad civilizuotas kelias – dar sykį atsakyti į jau ne kartą atsakytus klausimus.

Mano knyga ne apie mūsų gyvenimą iki 1990 metų. Ji apie lemtingus Lietuvai pirmuosius nepriklausomybės metus. Tai pasakojimas, ką veikė žmonės, paprasti piliečiai po Kovo 11-osios, įtvirtindami tarptautinį mūsų valstybės pripažinimą, kaip Lietuvai iškovojus pripažinimą, dirbo mūsų diplomatai, spręsdami egzistencinius valstybės geopolitinio saugumo klausimus ir įtvirtindami naujas ekonominės plėtros galimybes dalyvaudami Europos Sąjungoje.

Taip jau susiklostė likimas ir aš jam be galo dėkingas, kad tuo metu man teko didelė garbė vadovauti Užsienio reikalų ministerijai ir stojimo į NATO ir Europos Sąjungą deryboms, kurias sėkmingai pabaigėme ir 2004 metų pavasarį tapome šių tarptautinių organizacijų nariais. Apie šiuos valstybei ir jos piliečiams svarbius faktus oponentai nerašo nieko, todėl suprantu, jog čia man ir su manimi dirbusiems diplomatams bei kitų ministerijų atstovams, susitelkusiems apie URM, jokių priekaištų jie neturi. Džiugu, kad svarbiausias gyvenimo darbas vertinamas.

Priekaištų jie vėl turi, kažkelintą kartą klijuodami man „rezervisto“ etiketę ir tarsi reikalaudami atsakyti į klausimus, kurie jau seniai atsakyti. Priminsiu, jog 2005 m. sausį buvo sudaryta Seimo komisija, tyrusi vadinamųjų „rezervistų“ veiklą. Komisijos sudarymą aš sveikinau, pateikiau visą jos prašomą informaciją. Komisija nustatė, jog atsargos karininkai nevykdė jokių KGB užduočių ir nebuvo įsipareigoję kada nors jas vykdyti. Be to, jie ten pateko ne savo valia.

Komisijai liudijusi Lietuvos genocido ir rezistencijos centro direktorė Dalia Kuodytė tada paaiškino, jog KGB atsargos karininkų segmentas „niekada nebuvo slaptas, šitos bylos buvo paliktos visai sąmoningai, su jomis galėjo dirbti visi istorikai, visi norintys su jomis susipažinti. KGB rezervas nevykdė veiklos, kuri gali būti vertinama kaip nusikalstama, arba priešiška Lietuvos valstybės atžvilgiu“. Be to ,kelis kartus pervertęs bylą, ten neradau žodžio „rezervistas“, vartojami tik žodžiai „atsargos karininkas“. Baigę aukštąsias mokyklas visi tapdavome Raudonosios armijos atsargos karininkais, o kai kuriems teko nelaimė būti pervestiems į kariuomenės kontržvalgybos atsargą. Visi tai gerai žinojo, kol neprireikė pagal lietuvių patarlę „lazdos šuniui mušti“. Beje, niekada nebuvau mokymuose Minske.

Kita man ir mano bendražygiams klijuojama etiketė – mes valstybininkai. Taip, patvirtinu – man rūpi ši valstybė ir aš tikrai valstybininkas. Ir man apmaudu, kad su purvu maišomas šis kilnus žodis. Valstybė bus, kol gyvuos valstybininkai. Tie, kas aktyviausių valstybės tarnautojų ir kai kurių politikų sudorojimą pavadino „valstybininkų skandalu“, turėjo gyventi ne Lietuvoje ir gerai suprato, kad diskredituodamas valstybininkus diskredituoji valstybę. Toks, matyt, tikslas ir buvo. Tik gaila, kad aktyvūs Lietuvos antivalstybininkai tada to nesuprato ar nenorėjo suprasti.

Aukštai vertinu tuos , kurie per 1991 m. sausio įvykius gynė Televizijos bokštą ar kitaip dalyvavo ginant valstybę nuo tada kilusių grėsmių. Tačiau  mano oponentai, pavartę šią knygą, turėjo suprasti, jog ir aš nesėdėjau sudėjęs rankų. Todėl signatarės Birutės Valionytės prezidentės adresu pasakytos ir man taikomos pastabos čia visai netinka.

Pabaigoje autoriams priminsiu, jog Lietuvos atgimimą, pradėtą politinių kalinių ir disidentų bei Vilniaus intelektualų ir inteligentų, nulėmė oponento su panieka minimi Prienų, Tauragės, Kaišiadorių, kitų miestų ir miestelių „provincialai“. Baltijos kelio dalyvių, Sausio 13-sios gynėjų ryžtas ir nulėmė valstybės išlaisvinimą. Džiaugiuosi, jog tada buvau kartu su tais „provincialais“.

Lietuva visiems viena ir ją kūrė tremtiniai ir kolūkiečiai, partizanai ir sovietinių fabrikų darbininkai. Užgniaužę kvapą, šimtai tūkstančių Lietuvos žmonių klausėsi Landsbergio ir Brazausko, Ozolo ir Marcinkevičiaus. Priminsiu, jog apie keturiasdešimt procentų Aukščiausiosios Tarybos (Steigiamojo Seimo) deputatų buvo nepriklausomos LKP nariai.

Tad ir dabar Lietuvoje turi rastis vietos visiems. Ir trispalvei, ir istorinei vėliavoms. Ir dešinei, ir kairei. Viena pusė negali nugalėti kitos, nes tada pralaimime visi. Tik kartu turime kurti mūsų valstybę sutardami ir pasitardami be kategoriškų komandų kitaminčiams ir šventeiviško pasipūtimo.

Ir pabaigai – linksmiau. Polittechnologai pataria: jei tu visiškai blaivas eini gatve, o dešimt žmonių tau sako, jog tu girtas – eik namo ir atsigulk. Šį kartą jų patarimo neklausau. Nes prisimenu Goebbelso aksiomą, jog dešimt kartų pakartotas melas tampa tiesa.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Kiek žinau, Raudonosios armijos jau seniai nebėra. Vietoj jos jau ilgą laiką buvo Tarybinė Armija. Gal tam ponui diplomatui kokia 120 metų nuo gimimo, kad buvo dar Raudonosios Armijos atsargos karininku ?

Ponas Valionis

Ponas Valionis portretas
nelabai turi moralinės teisės kažką rašyti.Jo pavardė žiburiuoja Respublikos laikraštyje paskelbtame KGB sąraše.O tai reiškia, kad karjera ir jaunystė buvo rusų žvalgybos bendradarbiavimo veikloje.Dabar supratau, kodėl nebuvo priimtas liustracijos įstatymas-visi mūsų žymiausieji, aršiausieji kovotojai su rusų grėsme ir liberalkonsevsocdemonų patriotai puikuojasi tame pat sąraše.Kaip tą pakomentuotumėt ponas Valioni?

Man žodis

Man žodis portretas
valstybininkas tas pats kaip korumpuotas vagis su diplomu
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaip turėtų būti?
    Kaip turėtų būti?

    Yra anekdotas apie tai, kad filmų žiūrėjimas poroms daro neigiamą poveikį: moterys, prisižiūrėjusios romantinių dramų, bei vyrai, nespjaunantys į pornografiją, ekrane matytų nerealistiškų dalykėlių paskui tikisi ir tikrovėje. Nors juok...

    11
  • Akcizas arogancijai
    Akcizas arogancijai

    Yra toks žaidimas, kuriam tereikia popieriaus ir pieštuko. Užrašai sakinį, užlankstai, kad nesimatytų, tada siunti kitam – tas irgi užrašo, užlanksto ir t.t. Išvyniojus ritinuką būna smagaus juoko iš chaoti&sca...

    2
  • Sakmė apie Andų sniegą
    Sakmė apie Andų sniegą

    Pastaraisiais metais kino industrija daug dėmesio skiria Kolumbijos narkotikų baronui Pablo Emilio Escobarui Gaviriai (1949–1993). Vien per ketverius metus pasirodė net trys su juo susiję filmai, o kompanija "Netflix" 2015 m. ėmė rodyti s...

    6
  • Status quo viršenybė ES politikoje
    Status quo viršenybė ES politikoje

    Briuselyje vėl renkasi Europos Sąjungos (ES) valstybių ir institucijų vadovai tradiciniam gruodžio mėnesio Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimui. Jo darbotvarkė gerai atspindi pagrindinius iššūkius, su kuriais tvarkosi ES. Tai –...

  • Kaip nepermokėti už šventes?
    Kaip nepermokėti už šventes?

    Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto, tačiau po švenčių suskaičiavus visas išlaidas neretai paaiškėja, kad išleista buvo daugiau nei turėta lė&sca...

    1
  • Mums per brangūs populistiniai politiniai karai
    Mums per brangūs populistiniai politiniai karai

    Dauguma iš mūsų žino, kad makrolygmeniu karas yra agresyvios ekonominės (valstybės ar valstybių sąjungos) politikos tąsa. Dauguma iš mūsų taip pat žino posakį, kad geriau bloga taika negu geras karas. ...

    8
  • Tik verslas, nieko asmeniša
    Tik verslas, nieko asmeniša

    Prieš bemaž dešimtmetį sukeldama malonų triukšmą į Lietuvą atėjusi finansinių paslaugų kompanija "Barclays" lygiai taip pat demonstratyviai išeina. Nors apie ketinimus palikti Lietuvą užsiminta gerokai anksčiau...

  • Adventinės premjero godos
    Adventinės premjero godos

    Premjerui nelaiko nervai. Visai galimas dalykas, kad konservatoriai su kitais nedraugais, galbūt net pasitelkę Kremliaus nekrikštus, kelia sumaištį valstybėje: pasamdė maištininkus, kurie niekaip neapleidžia J.Petrauskienės minister...

    3
  • Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?
    Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?

    „Brexit“ svarbus ne vien britams, bet ir šalims, juntančioms Rusijos ir Kinijos spaudimą, stelbiamoms didelės, bet prastai valdomos Vokietijos arba pernelyg apleistoms Jungtinių Valstijų – ypač regione tarp Baltijos ir Juodosios ...

    1
  • Iš kur tie milijonai?
    Iš kur tie milijonai?

    Švietimo krizė atskleidė ne tik tai, kad Lietuvos mokymosi sistemos pokyčiai visiškai neparengti. Ji numetė šydą nuo mūsų valdžios sukto veido. Teisi Jos Ekscelencija sakydama, kad ši Sauliaus Skvernelio Vyriausybė aroganti...

    3
Daugiau straipsnių