Apie Lietuvos šimtmetį ir Vytį

Lietuvoje už kelių mėnesių minėsime atkurtos nepriklausomos Lietuvos šimtmetį. Pasitinkant šimtmetį, atrodo, turime stiprinti vienybę, susitelkimą ir kartu įvertinti, ką nuveikėme per šį šimtmetį. Privalome pagerbti tuos, kurių dėka šiandien esame laisva ir nepriklausoma valstybė, pilnateisė Europos valstybių bendrijos narė.

Turėtume kalbėti apie ateitį, kad ja patikėtų šalies piliečiai ir ypač tie, kurie savo gyvenimą kuria už savo gimtosios šalies ribų. Kiekviena valstybė minėdama savo Nepriklausomybės šimtmetį jį įprasmina darbais, objektais ar monumentais, kurie tampa valstybės šimtmečio simboliais šimtmečiams ar net tūkstantmečiams...

Tačiau, ką turime? Susipriešinimą, ginčus ir konkurenciją dėl dėmesio. Kaip buvo galima supriešinti valstybės simbolį Vytį su partizanais bei pokario kovomis už laisvą Lietuvą?

Anot Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus politologo gerb. Liudo Mažylio, "Susipriešinimas dėl dviejų Lukiškių aikštės memorialo projektų buvo betikslis ir be reikalo mus skaldantis…". Pritariu jam.

Ir tikrai yra galimi sprendimai, kurie padėtų surasti santarvę ir sutarimą. Tik vienas prašymas, reikia geranoriškumo ir sąžiningos diskusijos iš visų pusių, o ne spekuliacijos simboliais ir biurokratinėmis normomis.

Lukiškių aikštės sutvarkymo darbai, kuriuos Vilniaus miesto savivaldybė nupirko supaprastinto konkurso būdu 2016 metų liepos mėnesį, dar nėra baigti. Anot dokumentų, darbų pabaiga numatoma tik 2018 metų gegužės mėnesį. Biurokratiškai kalbant, šiandien miestiečiai vaikšto po statybų aikštelę, o ne po sutvarkytą Lukiškių aikštę. Kartu tai yra galimybė tikslinti ar keisti ,,aikštės sutvarkymo’’ darbus ir apimtis. Ir tartis labai lengva, nes reikia kalbėti su statybininkais, kurie atsakingi už projektavimo darbus. Pirmą kartą Vilniaus miesto savivaldybė pirko statybos darbus be projekto. Dabartiniai projekto autoriai parinkti statybos rangovo ir be konkurso.

Kultūros ministerija ne pirmą kartą išrenka paminklą Lukiškių aikštėje. 2013 m. liepos 15 d. Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje Vilniuje konkurso nugalėtoju išrinktas projektas "Tautos dvasia", vaizduojantis skrendantį paukštį.

Anot Kultūros ministerijos, iš narvo išlekiantis paukštis įprasmina istorinių, nacionalinių, politinių ir bendražmogiškų ieškojimų kelią.

Deja, teko ši projektą numarinti pasitelkus "teisingą" biurokratiją. Kultūros ministerija neturėjo teisės organizuoti šio konkurso, nes Lukiškių aikštė yra Vilniaus miesto savivaldybės turtas ir Kultūros ministerijos sprendimai jos neįpareigoja. Vėliau išaiškėjo, kad šis projektas jau buvo pristatytas kituose konkursuose ir tarp laimėtojų, deja, nebuvo.

Todėl 2015 m. pastatėme aukščiausią Lietuvoje, 25 m aukščio, vėliavos stiebą ir Kovo 11 dieną iškėlėme didžiausią istorinę Vyčio vėliavą, kaip valstybės simbolį už paminklą kovotojams už Laisvę bei Nepriklausomybę.

Tuomet nedrįsome, tačiau šiandien drąsiai galiu sakyti, kad dabartinį stiebą galima pakeisti į didesnį – 100 metrų su ąžuolo apdaila ir specialiu apšvietimu stiebo viršuje. Stiebą reikėtų perkelti iš aikštės centro į vietą, kur šiuo metu yra įrengtas naujas apskritimas. Ypatingo dydžio Vyčio vėliava būtų matoma ir dieną, ir naktį. Ir visa tai galima padaryti iki 2018 m. vasario 16 d.

Vilniuje yra ir būtų Vytis. Nes Vytis yra vėliava, Vytis yra herbas, Vytis yra LDK kunigaikščių spaudas. Vytis tai DNR kodas lietuvio kraujyje... Garbė stovėti po Vyčio vėliava. Kritusius kovoje už Lietuvos laisvę apgaubia Vyčio vėliava…Ir tai yra garbė.

Kauno miestas padeda išspręsti susidariusią konfliktinę situaciją. Kalbėjau su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu ir jo ketinimai rimti. Svarbiausia jo žinia - šiuo siūlymu jis nesiekia supriešinti Kauno su Vilniumi, o atvirkščiai, padeda rasti sutarimą ir apsiima skulptūrą "Laisvės karys 1" pastatyti Kaune. Priminsiu, kad būtent toks Nacionalinės premijos laureato Arūno Sakalausko ir architektų Algio Vyšniūno, Laimono Bogušo autorių skulptūros pavadinimas – "Laisvės karys 1".

Priminsiu ir tai, kad šis paminklas nuo pat pradžių buvo planuotas statyti Kaune. Ir Kauno meras tai gerai žino. Tik vėliau architektai, gavę visuomeninio "Vyčio" paramos fondo kvietimą, nusprendė su šia skulptūra sudalyvauti Lukiškių aikštės konkurse Vilniuje.

Ką daryti su visuomenės ir ekspertų sprendimu, kuriuo paskelbta, kad Lukiškių aikštėje turėtų būti įgyvendintas Andriaus Labašausko memorialas laisvės kovotojams partizanų bunkerio motyvais?

Tiesiog paimti ir šį sprendimą įgyvendinti. Nors sprendimas nėra originalus, matytas ir Vašingtone ir Maskvoje, tačiau jis pagyvins aikštę bei pagerbs partizaninio pasipriešinimo kovotojus, o kartu ir papildys šalia aikštės jau esančius paminklus žuvusiems ar nukentėjusiems už Lietuvos laisvę. Priminsiu, Lukiškių a. prieigose jau stovi obeliskas, tremtiniams ir politkaliniams atminti; paminklu tapo buvusio KGB pastato sienos – pakabinta atminimo lenta ir įrėžtos KGB aukų pavardės stipriai veikia kiekvieną ir primena, ką reikėjo šiems žmonėms pergyventi; svarbus akcentas savaiminis, žmonių suneštas akmenų kalnelis su kryžiumi, skirtas sovietinės okupacijos aukoms atminti, prie kurio, turiu pažymėti, niekada nevysta gyvos gėlės.

Priešingoje aikštės pusėje yra akmuo, žymintis 1863 m. sukilimą ir medinis kryžius žuvusiems per sukilimą pagerbti. Kryžius, kurį laiko paveiktą atkuria jau ne viena karta... Čia tikri žmonių paminklai.

Svarbiausia, kad visi šie paminklai bus apgaubti ir apjungti milžiniško dydžio švytinčia Vyčio vėliava...

Lietuvoje už kelių mėnesių minėsime atkurtos nepriklausomos Lietuvos šimtmetį. Pasitinkant šimtmetį, atrodo, turime stiprinti vienybę, susitelkimą ir kartu įvertinti, ką nuveikėme per šį šimtmetį. Privalome pagerbti tuos, kurių dėka šiandien esame laisva ir nepriklausoma valstybė, pilnateisė Europos valstybių bendrijos narė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Užtenka mums brukti prasčiokišką šlamštą: visokius kapčius, vamzdžius ir idiotiškai besivaipančius kuvaldiškus angelus. Renkite šmc kapčių parodas, jei kam jie įdomūs, ir ne daugiau.

Ot

Ot portretas
Tikras vytis nejoja ant padaro, kurio uodega užriesta aukštyn kaip šunėko kokio!

Jonas

Jonas portretas
Niekaip negali suprasti,kam visas tas triuksmas del aikstes,svarbiausiai seni zmones draskosi ,o jaunimas tyli,juk jiems liks si aikste,savo vaikus atsives i sia aikste,o siu senu zmoniu nebebus,tai ateities aikste,jaunu zmoniu aikste.o dabar visi bando del saves darytis reklamas,nei sis nei tas.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • ES ruošiasi ir mažėti, ir stiprėti?
    ES ruošiasi ir mažėti, ir stiprėti?

    Nors karšta paskutiniųjų dienų tema dar vis yra JAV prezidento siūlymas pripažinti Jeruzalę kaip Izraelio sostinę, daug spaudos dėmesio vėl sulaukia ir Europa. Joje vyksta ne tik sunkios skyrybos, bet taip pat girdėti ir stiprūs balsai už da...

    1
  • Emigracija kaip lietuvio laisvės išraiška
    Emigracija kaip lietuvio laisvės išraiška

    Labai tikiuosi, kad emigrantai jau pradėjo savo kalėdinį užvažiavimą. Daugeliu požiūrių šis komentaras skirtas būtent jiems. ...

    1
  • Naujos kartos melagingos naujienos
    Naujos kartos melagingos naujienos

    Žalingi gandai yra politinio karo ginklas. Kremlius išmaniai jais naudojasi, kad mažintų pasitikėjimą ir sėtų nesantaiką. Tačiau tai, ką iki šiol regėjome – melagingų naujienų tinklalapiai, vogtos ir pakoreguotos informacijos n...

    1
  • Sudėtinga vaikystė
    Sudėtinga vaikystė

    Lietuvos Vyriausybei sukako vieneri. Pediatrų terminais tariant, kūdikystė perkopta. Galima konstatuoti, kad vaikas nuo įprastos raidos tarsi ir neatsilieka – dantys sudygo (nors yra įtarimų, kad naujagimiui tik užgimus kai kurie įtakingi dėdės...

    1
  • Pasišokinėjimai ant liepto galo
    Pasišokinėjimai ant liepto galo

    Vakar daugiau kaip 40 000 medikų laukė Seimo sprendimo dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Nuo šio balsavimo daug priklausė, ar bus visuotinis gydytojų ir slaugytojų streikas. Tuo pat metu iš visų pusių skambėjo rekviem m...

    2
  • Caras ir jo antikarjera
    Caras ir jo antikarjera

    Atsakydamas į tariamai paprasto darbininko (kaip dabar jau žinoma – šiam "paprasto piliečio" vaidmeniui specialiai pasamdyto Rusijos provincijos teatro aktoriaus) klausimą, Vladimiras Putinas pagaliau pranešė tikrai dalyvausi...

    20
  • Lietuvos draugystė su Izraeliu: o kur vertybės?
    Lietuvos draugystė su Izraeliu: o kur vertybės?

    Lietuvos santykiai su Izraeliu yra išskirtinai geri, palyginus su daugeliu Europos Sąjungos (ES) šalių. Dėl to džiugu, prisiminus, kiek vietos kolaborantai prisidėjo prie Lietuvos žydų žudymo per Holokaustą. Bet vardan gerų santykių ne...

    6
  • Trumpa Kalėdų eglutės istorija
    Trumpa Kalėdų eglutės istorija

    Tradiciniame mūsų kalendoriuje gruodžio 13-oji diena įvardyta kaip Šviesos, mat vakarai jau nebeilgės – saulė leisis vis tuo pat metu. Diena dar kiek trumpės iki saulėgrįžos, bet todėl, kad ryte saulutė „pramiegos“, patek...

  • Baudžiavos palikimas
    Baudžiavos palikimas

    Praėjusią savaitę Suomija minėjo 100-ąsias nepriklausomybės metines. Šios šalies istorija daug kuo primena Lietuvos, nors yra ir reikšmingų skirtumų. ...

    6
  • Gyvatės ir Žemininkai
    Gyvatės ir Žemininkai

    Lukiškių aikštė Vilniuje 1999 m. yra paskelbta reprezentacine valstybės aikšte. Statusas visada įpareigoja. Tačiau kiekviena vieta, kaip ir kiekvienas žmogus, turi savo biografiją. Ji gali būti nubraukiama ir slepiama arba ji gali ...

    5
Daugiau straipsnių