- Rita Miliūtė, LRT
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žemės ūkio ministras kažin ar beatsirinktų, kaip ten buvo su ta svetima, arta ir įmokas atnešusia žeme. Vieną kartą jis sako, kad nežinojo, kieno žemė, ir sužinoti negalėjo. Kitą, kad žinojo, dar kitą kalba, kad turi įrodymų, jog žemę aria gavęs sutikimą – nes tą jam patvirtino kiti du – kitos žemės – savininkai.
Kaip ten bebūtų, žemė yra svetima. Aiškinimai, kad taip esą elgiasi ne tik ministras, neteisybės nepaverčia teisybe. Svetima žemė yra svetima, nesvarbu, kad pats ministras aiškina, kad gelbėjo jos savininką nuo baudų, o koks nors teisininkas – kad tokį gelbėjimą „galbūt” pateisintų ir Konstitucija.
Ne, nepateisintų. Teisinimai, kad nuosavybė, o ypač žemė, mieste ir kaime reiškia skirtingus dalykus, yra jau ne juokingi, o apgailėtini, kaip piktžolėmis apaugęs buvęs fontanas prie Seimo rūmų. Kaip ir ministro elgesys, prisidengus žemelės tvarkymu naudotis svetimo žmogaus geru.
Konstitucija taip pat aiškiai, kaip nuosavybės teisę, apibrėžia ir Seimo nario teises bei pareigas. Ji sako, kad Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, jeigu jis neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis.
Konstitucinis Teismas 2004 m. yra išaiškinęs, kad čia sąvoka „darbas“ apima ir bet kokią privačią veiklą, kuria siekiama pelno. Pagal jo išaiškinimą, Seimo narys ir ūkininkauti gali tik tuomet ir tiek, kiek ta veikla nėra peraugusi į verslą ar kitokią veiklą, kurią Seimo nariui draudžia Konstitucija ir yra nesuderinama su Seimo nario konstituciniu teisiniu statusu.
Bet kam čia rūpi Konstitucija, kai ministras – kuris kartu yra Seimo narys – pasiima porą dienų atostogų per Seimo sesiją ir išvažiuoja tvarkyti formaliai mamai priklausančio ūkio reikalų. Vėliau iš Seimo tribūnos sako – nes mama jau garbaus amžiaus ir nespėja. Dar sako – dešimt metų turiu įgaliojimą tvarkyti ūkio reikalus, bet pinigų mama man nemokėjo, todėl jokios Konstitucijos aš čia nepažeidžiau.
Bronius Markauskas R. Vilimo/ BFL nuotr.
Jei visgi kam nors rūpi Konstitucija, pagal oficialiąją konstitucinę doktriną, sąvoka „darbas“, vartojama Konstitucijoje, kai kalbama, kad Seimo narys negali dirbti niekur kitur, negu kad jam leidžia dirbti Konstitucija, apima bet kokią veiklą, atstovaujant įstaigai ar įmonei, jeigu ši veikla yra susijusi su darbo atlikimu, pareigų užėmimu, tarnybos ėjimu, kitų funkcijų vykdymu, užduočių atlikimu, net vadinamųjų garbės pareigų užėmimu ir neatsižvelgiant į tai, ar už tą veiklą yra atlyginama, ar nėra.
Konstitucijos nustatyto teisinio reguliavimo tikslas yra užtikrinti Seimo nario, kaip Tautos atstovo, laisvą mandatą ir garantuoti, kad Seimo narys veiks Tautos ir Lietuvos valstybės, o ne savo asmeniniais ar grupiniais interesais, kad nesinaudos savo statusu, laisvu mandatu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti.
Visi Seimo nariai yra kieno nors vaikai, broliai ar seserys. Ne tik Broniaus Markausko mama turi ūkį, įmonę ar kitą verslą. Ne tik jai dėl amžiaus ar ligų gali būti ir yra sunku tvarkytis. Kad B. Markauskas, o ne mama rūpinosi reikalais, patvirtino ne tik niekuo šioje istorijoje dėta ponia Markauskienė, bet ir jos sūnus. Seimo narys Bronius Markauskas. Sakysite, tai gal Seimo narys turi apleisti mamą ir nesirūpinti senatvėje? Anaiptol. Neturi. Nes turi teisę rinktis – ar likti ūkininku ir ramiai darbuotis ūkyje, ar pykti, kad jam neleidžia ramiai tvarkyti ūkio reikalų iš Seimo.
Konstitucija kiekvienam piliečiui garantuoja teisę rinktis verslą ir darbą. Kol ji kam nors dar rūpi.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?4
Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...
-
Žiurkėnas mumyse1
Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...
-
Po Sibirą – be vadovo3
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...