Apie valdžią, gyventojus ir „Orhusą“

Nesilygiuokime į blogesnius

Aišku, smagu, kad rezultatai pozityvūs, tačiau gal kartu, pasinaudodami miesto gyventojų sukaupta gyvenimiškąja patirtimi tiek mokslo, tiek gamybos, tiek viešojo valdymo srityse, galėtume veikti kur kas efektyviau.

Šiandien visas pasaulis didelę reikšmę skiria sveikos gyvensenos klausimams – sveikas maistas, sveikas gyvenimo būdas ir, be jokios abejonės, sveika, pirmiausia ekologiniu požiūriu, aplinka, kurioje mes gyvename. Ir tai natūralu, kadangi Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienais metais dėl oro taršos miršta apie 7 mln. žmonių.

Palyginti su Niujorko betono džiunglėmis ar žvelgiant arčiau į Europą – su Neapoliu, mūsų miestas pakankamai žalias. Tačiau perpildytos automobilių transporto senamiesčio gatvelės, nuolatiniu tapusio "laikino" gatvių remonto užkimšta centrinė miesto dalis, miegamaisiais miesto rajonais migruojantys sunkvežimiai labai blogina oro kokybę.

Ir nors Niujorke ar Neapolyje neabejotinai blogiau bent jau ekologiniu požiūriu, nebūtinai į juos turėtume lygiuotis.

Kryptis – pagal konvenciją

Vienas iš siekiamų pavyzdžių mums galėtų būti Kanados Vankuverio miestas. Siekdama pelnyti žaliausio pasaulyje miesto vardą, Vankuverio savivaldybė aktyviai dirba su miesto gyventojais. Vankuverio valdžia supranta, kad be aktyvaus gyventojų palaikymo nepavyks efektyviai sumažinti mieste išmetamųjų dujų, kurios sukelia šiltnamio efektą, pakeisti atliekų tvarkymo ir iš principo visų ekosistemų valdymo politikos.

Ir nors Niujorke ar Neapolyje neabejotinai blogiau bent jau ekologiniu požiūriu, nebūtinai į juos turėtume lygiuotis.

Aišku, taip pat galėtume sekti ir artimesnių kaimynų gerąja praktika. Didžiuliai ir įspūdingi žalių erdvių plotai Stokholme, miesto infrastruktūra orientuota į dviračių ir pėsčiųjų, o ne automobilių, patogumą Kopenhagoje ir Amsterdame. Ir dar daugybė gerosios praktikos pavyzdžių, kuriuos jungia vienas vardiklis, t.y. bendras savivaldybės inicijuojamas, su miesto bendruomene aptariamas ir, gavus jos palaikymą, visų kartu įgyvendinamas tikslas.

Ir tai ne tušti žodžiai, nes beveik visos pažangiausios pasaulio šalys ratifikavo Orhuso konvenciją.

Vadovaujantis pagrindinėmis jos nuostatomis, visuomenei turi būti užtikrinama teisė gauti informaciją ir būti įtrauktai į sprendimų dėl aplinkosaugos klausimų priėmimą, kad būtų apsaugota tiek šios, tiek būsimų kartų teisė gyventi jų sveikatai ir gerovei palankioje aplinkoje, nepriklausomai nuo to, ar kalbame apie valstybę, ar apie miestą.

Reikia dialogo

Todėl ir mes patys, gyventojai, turėtume aktyviau dalyvauti miesto plėtros procesuose, spręsti, kur ateityje reikalingi nauji žalieji plotai, kur automobilių aikštelės, kur turėtų vykti krovininių, kur lengvųjų automobilių, o kur – tik dviračių eismas.

Atskiras klausimas – medžiai. Mano nuomone, tai yra miesto plaučiai, išskiriantys deguonį ir sugeriantys anglies dvideginį bei įvairius toksinus. Dėl jų vertės oro kokybei ir visuomenės sveikatai tikrai nekyla jokių abejonių. Diskusijų gali kilti tik dėl to, kur kiek kada ir kokių jų sodinti. Tad ar tikrai būtina aukoti didžiulius plotus automobilių aikštelėms miegamųjų rajonų daugiabučių kiemuose? Nejaugi neturime kito būdo, kuris užtikrintų subalansuotą miesto plėtrą?

Į šiuos ir į dar daugelį kitų klausimų bus lengviau rasti atsakymus, jei vyks glaudesnis miesto valdžios ir miestiečių dialogas, galintis palengvinti žaliojo Kauno sukūrimą.