Apie vienintelę atramą oligarchiniam užvaldymui

Panašu, jog dvi Rytų partnerystės valstybės – Gruzija ir Moldova – įprastai lyginamos savo pažanga Europos integracijos srityje, pradėjo gana atkakliai varžytis ir kurią apraizgė didesnis vieno milijardieriaus voratinklis. Ką turiu omenyje? Ogi abiejose šalyse susiformavusius neformalios galios centrus – milijardierius oligarchus, turinčius milžinišką įtaką šalies politiniams ir ekonominiams procesams, praktiškai užvaldžiusius šias valstybes ir jose darančius beveik ką užsigeidžia.

Moldovos verslininkas ir politikas, turtingiausias šalies žmogus Vladimiras Plahotniucas tai daro jau daugelį metų. Jo įtaka neužsibaigia oficialiomis pareigomis – valdančios Moldovos Demokratų partijos pirmininko postu ar įvairių verslų akcininku. Jam priklauso keturios didžiausios Moldovos televizijos stotys, o šalyje būtent televizija daugeliui gyventojų išlieka pagrindiniu naujienų šaltiniu. Politiniai pastarųjų metų procesai parodė, kad jo šešėlinė įtaka yra milžiniška šalies teisėsaugos struktūrose, kas didžiųjų korupcijos skandalo metu padėjo jam iš esmės eliminuoti dalį politinių oponentų ir pačiam išvengti rimtesnių kaltinimų.

Nors prieš ketverius metus Demokratų partija laimėjo tik devyniolika iš 101 vietos parlamente, šiuo metu V. Plahotniuco partijos frakciją sudaro 42 nariai, įvairių politinių skandalų metu pervilioti ar „perpirkti“ iš kitų byrančių politinių jėgų. Ir nors Demokratų partija visuomenės nuomonės apklausose nesusilaukia didelės paramos, pakeista rinkimų sistema, kuri dabar panaši į Lietuvos, leis jam užsitikrinti pakankamai didelį politinį svorį ir po šį rudenį vyksiančių parlamento rinkimų. Mat jei pagal partijų sąrašus demokratai ir negaus daug pozicijų, jie galės „atsilošti“ vienmandatėse keldami „nepriklausomus“ kandidatus, remiamus V. Plahotniuco valdomų televizijų ir kitų resursų.

Gruzija šiose oligarchų valstybės užvaldymo lenktynėse ilgą laiką atsiliko, tačiau jau šešerius metus šalį valdant milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio partijai „Gruzijos svajonė“, situacija pradeda panašėti į nupasakotą Moldovoje. Nors iš tolo skamba gana absurdiškai ir juokingai, jis toliau nesustabdomai privatizuoja nacionalinius parkus ar kitas viešąsias erdves, kad iš jų į savo privatų dendrologinį parką galėtų perkelti šimtamečius vertingus medžius, kurios kolekcionuoja. Taip sugriaunama ne tik nusistovėjusi tos vietos ekosistema, bet ir pažeidžiami viešieji interesai, tačiau medžiai kaip plaukė specialiai tam sukonstruotu laivu, taip plaukia toliau ir niekas to negali sustabdyti.

Nors ir susilaukęs didelių visuomenės protestų, tačiau kol kas be realios atsakomybės praėjo ir kitas iliustratyvus epizodas. Praėjusių metų gruodį įvyko tragedija, kai grupė paauglių mirtinai subadė du jaunuolius. Trys institucijos – Prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija ir Policija ėmėsi tyrimo, tačiau po kelių mėnesių tylos paaiškėjo, kad... kaltų nėra. Mat vienas iš agresorių grupelės buvo įtakingo pareigūno sūnus. Ir nors protestai privertė atsistatydinti generalinį prokurorą, kol kas teisingumas nepasiektas ir valdžios kritikai abejoja, ar tikri kaltininkai bus nubausti.

Ką aiškiai įsisavino tokius įtakos tinklus kuriantys ar sukūrę politinės galios siekiantys oligarchai yra tai, kad autoritarinio režimo įtvirtinimas užkerta per daug durų santykiams su Vakarais plėtoti. Todėl kur kas perspektyviau kurti veikiančios demokratijos bei valstybės institucijų imitavimą, tuo pačiu sukuriant teisines skyles, kurias jie vėliau gali išnaudoti naudai siekti. Todėl rinkimai vyksta daugiau mažiau skaidriai, bet konkurenciniame lauke pranašumą turi sukurtai sistemai tarnaujančios partijos ar politikai. Patys oligarchai aukštų renkamų ar skiriamų politinių pareigų neužima, taip sukurdami iliuziją, kad priimamiems sprendimams jie įtakos neturi arba turi mažai, tačiau iš tikrųjų būtent jie yra tikrieji sprendimo šeimininkai.

Tai lemia ne tik žemą gyventojų pasitikėjimą politinėmis institucijomis, bet ir augančias pesimistines nuotaikas apie savo valstybės ateitį apskritai. Pavyzdžiui, kovą Tarptautinio respublikonų instituto darytoje apklausoje net 76 proc. respondentų paklausti, ar jaunoji karta Moldovoje turi teigiamas ateities perspektyvas, atsakė „ne“.

Vienintelis raktas į tokios situacijos sprendimą – piliečiai turi suprasti, kad valstybės likimas yra, o jeigu nėra, turi būti jų rankose. Demokratinė, pilietinė valdžios kontrolė yra būtina sąlyga, kad demokratija išties veiktų, o ne būtų imituojama. Ir šis pastebėjimas galioja tikrai ne vien Moldovai ar Gruzijai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

rimtai

rimtai portretas
snarglys politikos ekspertas?

Na va

Na va portretas
Pas mus televizijos visos valdomos partnerių – MG boltikų ir konservinių.

A.

A. portretas
O ar Lietuvoje kitaip?
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Gudrūs mokosi iš svetimų klaidų, o mes?
    Gudrūs mokosi iš svetimų klaidų, o mes?

    Akivaizdi valdžios kūrybinio žanro krizė lėmė, kad užburtame valdžios draudimų rate gimsta dar vienas draudimas. ...

  • LR įstatymo vardu
    LR įstatymo vardu

    Lietuvos valstybė (ja save laiko valdžia) labai nepasitiki savo piliečiais. O kam kitaip išlaikyti beveik 80 institucijų, turinčių teisę bausti, bausti ir dar kartą bausti. Negi paprasti šios šalies gyventojai tik vagys ir apgavika...

    4
  • Ar liks vietos šventumui, kai popiežius išvyks?
    Ar liks vietos šventumui, kai popiežius išvyks?

    Belaukiant popiežiaus Pranciškaus, iš tolo matomi Vilniaus bažnyčių bokštai puošėsi pastoliais. Arkikatedrai, šalia kurios Šventojo Tėvo laukė jaunimas, irgi nepagailėta baltų dažų. Tvarkytis ragino net arki...

    3
  • Ar naikinami šalies miškai?
    Ar naikinami šalies miškai?

    Aiškinasi visuomenei miškininkai, ministras, politikai, premjeras bando apsimesti, kad čia ne jo iniciatyva Labanoro naikinimas vyksta. Sunerimęs dėl savo prezidentinių reitingų transliuoja žinutę, kad kviečiasi aplinkos ministrą pasiai&...

    2
  • Modernaus verslo realybė: startuolio mintis brandžioje kompanijoje
    Modernaus verslo realybė: startuolio mintis brandžioje kompanijoje

    Startuoliams būdingi darbo principai ir kultūra dažnai siejami su stereotipiniais bruožais – per daug jaunatviška, nerūpestinga terpe, kurioje viskas juda greitai ir yra nepastovu. ...

  • 35 procentai kultūrinės taršos
    35 procentai kultūrinės taršos

    Kokie bulvienojai turi trūnyti galvoje, kad sugalvotum 35 proc. visos radijo muzikos prievarta paversti lietuviška? Viešpatie dieve, nejaugi Lietuvoje vidutinė alga jau yra 1,5 tūkst. eurų, pensija – tūkstantis, šalyje nebeliko ...

    13
  • Svajoti neuždrausi
    Svajoti neuždrausi

    Nors iki Kalėdų – dar geri trys mėnesiai, futbolo mėgėjai didžiausias metų šventes jau pasitiko. Šią savaitę startavo jų laukiamiausias metų reginys – UEFA čempionų lyga. Neabejotinai tai svarbiausias sporto klubų turnyr...

    3
  • Didžiųjų valstybių galios žaidimai – grėsmė Lietuvos saugumui
    Didžiųjų valstybių galios žaidimai – grėsmė Lietuvos saugumui

    Tomis dienomis, kai Lietuvoje oficialaus vizito, jau trečiąkart, lankėsi Vokietijos kanclerė Angela Merkel, jos šalyje kilo neramumų. Chemnico mieste, esančiame Rytų Vokietijoje, buvusioje socialistinės Vokietijos Demokratinės respublikos dalyj...

    8
  • Gilios Gerklės aidas
    Gilios Gerklės aidas

    Kuo skiriasi diktatūros ir demokratinės šalys? ...

    1
  • Zanavykų pokštas
    Zanavykų pokštas

    Pirmojo balsavimo Zanavykų apygardoje rezultatai it šaltas dušas pažadino sostinėje susitelkusį visuomenės ir politikos elitą. Mindaugas Bastys sugebėjo užburti rinkėjus – net 20 proc. savo balsais nutiesė jam taką į antrąjį r...

    6
Daugiau straipsnių