Apie žemę ir laisvę: kodėl R. Karbauskis nėra tikras lietuvis?

Kasdien aiškėjančios vis naujos „Agrokoncerno“ veiklos aplinkybės atskleidžia jau ne tik Ramūno Karbauskio, bet ir visos plačios jo šeimos verslo ir gyvenimo filosofiją. Net sunku patikėti, kaip netoli toji filosofija pasistūmėjo nuo labai tipiškų sovietmečio įsitikinimų. Žemės ūkis – tikrai konservatyvus verslas.

Čia atidžiau pažvelkime į tai, koks yra karbauskiškas santykis su žeme. Juk sakoma, kad žemė – švenčiausia lietuviška vertybė. Todėl tariamą lietuvybę garsiai propaguojantys žemvaldžiai tikrai negali apsieiti be kokių nors žemės pagarbinimo ritualų.

Vadinamojoje „Naisių kultūroje“ tokių ritualų išties netrūksta. Visų jų kilmė akivaizdžiai sovietinė. Paulius Subačius Naisių žemės apeigas labai tiksliai apibūdino parašydamas: „Pionieriškas ir skautiškas laužas, Pranės Dundulienės „Duona lietuvių buityje ir papročiuose“ ir Justino Marcinkevičiaus „Duoną raikančios rankos“ sudedami į vieną mokyklinės aktų salės montažą“.

Kaip ir sovietmečiu, šie paviršutiniški žaidimai tėra „opijus liaudžiai“. Mūsų visų įgytos žinios apie „Agrokoncerno“ verslo praktikas rodo, kad Česlovui Karbauskiui, jo vaikams ir anūkams žemė reiškia visai ką kita. Jiems žemė nėra nei šventenybė, nei pseudopagoniško garbinimo objektas. Karbauskiams žemė yra išteklius, kuris tinkamai moksliškai apdorotas neša didelį pelną.

Tas išteklius visų pirma turi būti nuolat kaupiamas. Kuo jo daugiau, tuo geriau. Nei kolūkių atsisakanti valstybės politika, nei atkurta kitų žmonių privati nuosavybė neturi būti kliūtis išmaniam žemvaldžiui. Būtina rasti vis naujus kelius auginti savo žemės fondą, nes tik taip galima užtikrinti šeimos klestėjimą iš esmės priešiškoje aplinkoje.

Ši nuostata „visas pasaulis prieš mano šeimą“ sovietmečiu buvo būdinga daugeliui žmonių. Juk tuomet iš tikrųjų išgyvendavo tik stipriausi ir atspariausi. Nenuostabu, kad ypač giliai sovietinės pamokos įstrigo kolūkių pirmininkams, kuriuos santvarka pavertė kažkuo tarp feodalų ir kapitalistų. Lietuvoje kolūkio pirmininko gyvenimas buvo rizikingas nuo pat ankstyvųjų pokario metų, kai pirmiesiems kolūkių pirmininkams buvo pavesta valdyti didžiulius svetimos žemės plotus apylinkėse vis dar veikiant ginkluotiems tos žemės savininkams – partizanams.

Nereikia nė sakyti, kad Karbauskių santykis su žeme nėra tipiškai lietuviškas. Jis gal net antilietuviškas, susiformavęs kaip Lietuvos valstybės užgrobimo ir kartu masinio žemės atėmimo iš lietuvių rezultatas. Todėl būnant Karbauskiu labai sunku suprasti, ką lietuviams iš tikrųjų reiškia žemė. Konkrečiai Ramūnui Karbauskiui tai trukdo suvokti ir Lietuvos valstybės esmę.

Iš tikrųjų lietuviai žemę gerbia ir gal net garbina ne dėl jos tariamai pagoniškos reikšmės ar jos stichinių galių. Priežastis paprastesnė ir pragmatiškesnė. Žemė lietuviams visada buvo tikrasis laisvės pamatas.

Žemės savininkas gali susikurti nepriklausomą ir savarankišką gyvenimą, o tai yra tikroji praktinė žmogaus laisvės prasmė. Todėl kuo daugiau žmogus turi žemės, tuo jis laisvesnis. Tai visai logiška tradicija valstybei, kurioje iki pat XIX a. miestai nebuvo nei dideli, nei įtakingi.

Dėl šios priežasties baudžiavos panaikinimas Lietuvoje sukėlė tokias nevienareikšmiškas pasekmes. Jis labai daug reiškė tiems, kas turėjo ar įgijo žemės, ir beveik nieko nereiškė tiems, kas žemės neturėjo.

Žemę ir laisvę tapatino XX a. pradžios Nepriklausomybės kovų savanoriai. Kai kurie istorikai įžvelgia prieštaravimą tarp tariamai idealistinio laisvos Lietuvos tikslo ir tariamai materialistinės asmeninės savanorių motyvacijos (už dalyvavimą Nepriklausomybės kovose jiems buvo pažadėti žemės sklypai).

Šis prieštaravimas savaime išnyksta, jei aiškiai suvokiame lietuvišką laisvės ir žemės ryšį. Žemės sklypas ir yra laisvė, o laisva Lietuva – tokia valstybė, kurioje galima gyventi iš savo žemės. Tai galbūt paprasta, bet labai gili valstybingumo samprata. Lietuvos konstitucingumo raidą, reikia manyti, labai smarkiai paveikė natūralus ūkiškas įsitikinimas, kad laisvė kyla iš privačios žemės nuosavybės.

Nepriklausomybės kovų savanoriai sukūrė Lietuvą kaip iš tikrųjų laisvų žmonių valstybę, kurioje privati žemės nuosavybė ypač gerbiama. Per šimtmetį mums pavyko tos valstybės visai neprarasti. Šiandien daugelis dalykų atrodo kitaip. Bet neblėstantis mūsų entuziazmas valdyti bent mažą žemės sklypą, lietuviškas noras sukišti rankas į žemę turėtų mums priminti, kad esame išugdyti tos pačios žemės ir laisvės kultūros.

Ne taip svarbu, ką apie „Agrokoncerno“ veiklą pasakys prokurorai. Svarbiau tai, kas jau dabar akivaizdu: „Agrokoncernas“ negerbia privačios žemės nuosavybės, vadinasi – negerbia ir žmogaus laisvės. Toks verslas ir toks požiūris į gyvenimą yra svetimas lietuviškai kultūrai. Būtent šiuo pagrindu politikoje turėtume pasakyti Ramūnui Karbauskiui „Stop“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anima

Anima portretas
Straipsnis-pirštu į akį apie Šatrijos auklėtinį pažaliavusį žemgrobį ir jo baudžiauninkus.Iš karto sujudo sukruto visi baudžiauninkai ginti savo poną,netgi vadindami jį lietuvybės puoselėtoju,tik savo šeimą kažkodėl laikantį toli nuo Lietuvos ir lietuvių.Netgi vadinamas moralės saugotoju,tik pats neapsieinantis be milenų, gretų ir panašaus lygio ,,menininkių''.

Karbauskis – internacionalistas

Karbauskis – internacionalistas  portretas
Jo tėvynė ten, kur rublis ilgesnis.

Sujudino apsidergusius klounus

Sujudino apsidergusius klounus portretas
Labai gilus,įžvalgus straipsnis,todėl sukėlė visų pažaliavusių apsikakojusių gandrinių įtūžį.Nemanau,kad protingi, sąžiningai dirbantys ir trokštantys,kad Lietuva atsikratytų kolchozinio valdymo mentaliteto,gali nereaguoti į sovietinio raugo persisunkusio žemgrobio savivalę.
VISI KOMENTARAI 38
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Interpolas – naujasis Rusijos įrankis
    Interpolas – naujasis Rusijos įrankis

    Pati viena Rusija nėra didelė grėsmė. Rusija su savo bendrininkais Vakaruose kelia rimtą pavojų. Kremlius nepasiuntė tankų į Interpolo būstinę Lione, kad priverstų tarptautinę policijos organizaciją naudoti savo „raudonųjų pranešim...

  • „Novičiok“. Nauja versija
    „Novičiok“. Nauja versija

    Rusija, kuriai dėl agresijos Ukrainos atžvilgiu užtrenktos civilizuoto pasaulio durys, į aktyvios politikos areną toliau braunasi per langus. Dėl iki galo nežinomų tikrųjų priežasčių Kinijai suėmus tuometį "Interpolo" vadovą Meng Hong...

    5
  • Skausmingi žingsniai
    Skausmingi žingsniai

    Dar nė vieno premjero nebuvo, kuris gavęs valdžią nebūtų pareiškęs: "Čia viskas taip užleista, ankstesnės valdžios prieš 5 ar 10 metų tai privalėjo padaryti. Tad dabar neišvengiamai reikia priimti nepopuliarius sprendimus...

    1
  • Konkurencijos baimė ir kitos šilumos rinkos pabaisos
    Konkurencijos baimė ir kitos šilumos rinkos pabaisos

    Privatus verslas ateina perimti šilumos rinkos iš savivaldybių įmonių! Tokiais ir panašiais baimės šūkiais Lietuvos šilumos tiekimo bendrovės stoja piestu prieš konkurenciją ir gąsdina gyventojus. Bet ne gyvent...

    3
  • Pakabinkite dar makaronų
    Pakabinkite dar makaronų

    Gėris ir grožis, kuris Lietuvai buvo žadamas išsinuomojus suskystintų gamtinių dujų terminalą (SGD) iš norvegų, pasirodė buvęs tik iliuzija. Šio monstro pajėgumai tokie, kaip bendras visų trijų Baltijos valstybių dujų poreik...

    17
  • Burtažodis prasideda L raide
    Burtažodis prasideda L raide

    Nė pati nežinau kodėl, bet dažnokai tampu ta, į kurią aplinkiniai kreipiasi patarimų. Vis dėlto konkrečių ir kategoriškų, ypač meilės tematika, dalyti privengiu. Pirmiausia dėl to, kad suvokimas, kokie turėtų būti idealūs santykiai, in...

    6
  • Apie košės virimą ir tauškalus prieš rinkimus
    Apie košės virimą ir tauškalus prieš rinkimus

    Visi pamename vaikystės eilėraštuką "Virė virė košę", kuris šiandien švietimo politikos akivaruose iš lėto įgauna įvairiaspalves simbolines reikšmes. Į šį eilėraštuką galima žvelgt...

    3
  • Kryžkelė: tarp laisvės ir sotumo
    Kryžkelė: tarp laisvės ir sotumo

    Istorija parodė, kad neteisus buvo Karalius Saulė (Prancūzijos karalius Liudvikas XIV), sakydamas, kad "valstybė – tai aš". Valstybė – tai mes, visi jos piliečiai, ir tik nuo mūsų priklauso, kuriuo kryžkelės keliu pasuksi...

    4
  • Santuoka be meilės
    Santuoka be meilės

    Kol pedagogai stiprina streikų apkasus, o Švietimo ir mokslo ministerija kiša stručio galvą į smėlį, gyvenimas teka savo vaga. Tik plukdo kaskart į vis aklinesnį užutėkį, kur ne tik valtys šonais brūžinasi, bet greit jau ir ir...

  • Raudonojo maro medžioklė
    Raudonojo maro medžioklė

    Šiais politinių neramumų, populizmo ir demagogijos laikais aktualumo neprarandantis terminas "makartizmas" (angl. "McCarthyism"), reiškiantis kaltinimą išdavyste ar priešiška veikla, neturint jokių sva...

    3
Daugiau straipsnių