Apsidrausti skatina ir kaimynų nelaimės

Jei žinotum, kur krisi, pagalvę pasidėtum. Būtent šis priežodis ilgą laiką tiko apibūdinti Lietuvos gyventojų draudimosi įpročius. Tačiau pastaruoju metu jie kinta – aktyviausiai draudimo paslaugomis domisi didmiesčių gyventojai, sudarantys daugiau nei du trečdalius visų besidraudžiančiųjų. Jie, norėdami užsitikrinti finansinį saugumą, vis dažniau renkasi ne tik privalomas draudimo paslaugas, bet ir kompleksinę turimo turto apsaugą. Tiesa, ieškoti draudimo paslaugų dažnai paskatina ir pažįstamiems nutikusios nelaimės.

Aktyviausi – didmiesčių gyventojai

Praėjusiais metais užfiksuotos tendencijos rodo, kad dažniausiai draudėsi didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – gyventojai. „Compensa Vienna Insurance Group“ suskaičiavome, kad jie sudarė net 70 proc. visų besidraudžiančiųjų.

Tokį ryškų atotrūkį tarp didžiųjų ir mažesniųjų šalies miestų ar kaimiškų vietovių nulėmė kelios priežastys. Tarp jų – gyvenimo būdo, finansinės padėties, nusibrėžtų prioritetų, socialinės aplinkos skirtumai. Pastebime, kad didmiesčiuose draudimas tampa vis dažniau ir geriau suprantamas poreikis bei finansinis garantas. Tuo metu mažuose miesteliuose ar kaimiškose vietovėse, pasižyminčiose aukštesniu nedarbo lygiu, draudimo paslaugas, neskaitant privalomųjų, dažniausiai renkasi tik gaunantys nuolatines pajamas.

Tiesa, tiek didesnių, tiek ir mažesnių miestų gyventojai poreikį turėti draudimo „pagalvę“ pajunta vis dažniau. Tam tikrais atvejais tai nulemia viešojoje erdvėje pastebėta informacija apie vagystes, įsilaužimus, avarijas, prognozuojami pavojingi ir nuostolių atnešantys gamtos reiškiniai, tokie kaip potvyniai ar uraganai. Taip pat – keičiantis gyvenimo būdui atsirandantis noras apsaugoti įsigyjamus modernius įrenginius, ypač – jei šie įsigyjami lizingu. Vis dėlto, geriausiai finansinės apsaugos poreikis suvokiamas tada, kai nelaimė nutinka artimam žmogui, kuris ja pasirūpinęs nebuvo.

Populiariausias – KASKO draudimas

Apibendrintais praėjusių metų duomenimis, klientai dažniausiai rinkosi privalomąjį ir KASKO automobilio draudimą. Pastarosios paslaugos poreikis šaltuoju metų laiku, baiminantis kintančių oro sąlygų ir slidžių kelių, ūgtelėjo net penktadaliu. Augo ir pasirinkusiųjų draudimą nuo nelaimingų atsitikimų dalis, ypač dažnai gyventojai draudė vaikus. Net 80 proc. mūsų užregistruojamų nelaimingų atsitikimų nutinka būtent jiems. Be to, vis didesnė klientų, nusprendusių pratęsti turimas draudimo sutartis, dalis norimą apsaugą rinkosi nuo visų galimų rizikų.

Taip pat stiprėja tendencija, kuomet vis daugiau gyventojų renkasi ne vieną konkrečią draudimo paslaugą, bet kompleksinę apsaugą pasirinktai savo gyvenimo sričiai. Pavyzdžiui, kartu su privalomuoju automobilio draudimu rinkosi ir KASKO draudimo paslaugą, pirkdami kelionės draudimą kartu rinkdavosi ir draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, taip pat – kartu draudė kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Kelių draudimo rūšių teikiamą apsaugą šiuo metu yra pasirinkę jau 15 proc. klientų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vytautas

Vytautas portretas
Paaiskinkit man kodel civiline atsakomybe draudziamas automobilis, o ne vairuotojas: 1)ar automobilis civilinis asmuo 2) ar automobilis pats gali sukelti eismo ivyki 3)jei vairuotojas neblaivus, draudimas negalioja.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Padėtis Baltarusijoje kaista
    Padėtis Baltarusijoje kaista

    Stebėtojai iš šalies nelinkę skirti daug dėmesio Baltarusijai. ...

  • Vienos eitynės – dar ne pavasaris
    Vienos eitynės – dar ne pavasaris

    Rusiją sudrebino seniai matyta protesto banga. ...

  • Bolševikinio košmaro šimtmetį minint
    Bolševikinio košmaro šimtmetį minint

    Kas liko iš bolševikų? Maždaug taip savo straipsnį apie 1917 m. bolševikų revoliuciją Rusijoje, tik ką išspausdintą dvisavaitiniame „London Review of Books“, Londono knygų apžvalgoje, pavadino britų istorikė S...

    4
  • Totalinio sušunėjimo efektas
    Totalinio sušunėjimo efektas

    Kodėl mūsų žmonės šunis myli labiau nei vienas kitą? Juk kasdien regime, kaip socializuoto zoofilų klano atstovai myluojasi su savo augintiniu mieliau nei su teisėtu sutuoktiniu. ...

    20
  • Kodėl V. Putiną baugina 1917-ieji
    Kodėl V. Putiną baugina 1917-ieji

    Putinizmas verpiamas iš trijų skirtingų spalvų gijų: raudonos, baltos ir rudos. Jis šlovina Sovietų Sąjungos pasiekimus („raudona“), ypač triumfą prieš Hitlerį per Antrąjį pasaulinį karą. Jis garbina carų imperij...

    6
  • Kam reikalingas teatras?
    Kam reikalingas teatras?

    Kam reikalingas teatras? Klausimas itin negudrus, banalokas ir gana pretenzingas. Jeigu jis yra, vadinasi, reikalingas. ...

    2
  • Lietuvos rinktinės nerimo ženklai
    Lietuvos rinktinės nerimo ženklai

    Lietuvos futbolo rinktinė nesiliauja stebinusi. Jau atrodė, kad pakiliai sulauksime futbolo šventės Londone, kai lietuviai privertė ir vėl linksniuoti nacionalinės ekipos vardą. ...

    2
  • Pozityvumo nauda
    Pozityvumo nauda

    Skaičiuotojai suskaičiavo, kad 2080-aisiais (skeptikai neslepia, kad tiek laukti tikrai nereikės) žmonių Lietuvoje liks vienas milijonas ir 65 tūkstančiai (plg. M.Mikutavičiaus himno "Trys milijonai" skaičius). ...

    4
  • Vokietijos laukia įdomūs laikai
    Vokietijos laukia įdomūs laikai

    Neeiliniame Vokietijos socialdemokratų partijos suvažiavime Berlyne sekmadienį Martinas Schulzas šimtu procentų delegatų balsų išrinktas partijos pirmininku ir taip pat oficialiai patvirtintas kandidatu į kanclerius. ...

  • Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?
    Kodėl S. Skvernelio pareiškimas netapo sensacija?

    Savaitė prasidėjo ne tik Vyriausybės šimtadieniu, bet ir tai progai skirtu premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimu, kad jo Vyriausybė jau netrukus gali tapti mažumos Vyriausybe, o gal net yra tokia tapusi. ...

    3
Daugiau straipsnių