Ar egzistuoja universali taisyklė, kai skolintis vartojimui verta?

Atlyginimams Lietuvoje didėjant, šalies gyventojai turi daugiau galimybių skolintis automobilio įsigijimui, būsto remontui ar vartojimo reikmėms. Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, žmonės vartojimo reikmėms vidutiniškai skolinasi apie 2,2 tūkst. eurų sumą, kurią planuoja grąžinti per šiek tiek ilgesnį nei trejų metų laikotarpį. Tačiau nors gyventojų finansinės galimybės yra išaugusios, sprendimą skolintis reikėtų atsakingai apsvarstyti. Kaip žinoti, kada vartojimo paskola suteikia vertės?

Įvertinti ilgalaikę pirkinio naudą galime geriau, atsižvelgdami ne tik į paskolos dydį, bet ir jos išmokėjimo laikotarpį. Bet kokio daikto ar paslaugos vertę mes dažnai linkę suvokti subjektyviai, vadovaudamiesi emocijomis ir įtaka iš išorės, o neretai esame linkę impulsyviai sekti giminaičių, draugų ar net žinomų žmonių pavyzdžiu. Todėl žvilgsnis į ilgesnį laikotarpį gali padėti atsitraukti nuo vienadienio įspūdžio ir racionaliau įvertinti tikrą poreikį.

Yra vienas universalus patarimas, galintis padėti lengviau apsispręsti, kada skolintis vartojimui iš tiesų verta. Jis skamba taip − jeigu numatytas pirkinys jums neš naudą ilgiau negu išmokėsite jam įsigyti paimtą vartojimo paskolą, tada ši finansinė priemonė gali būti pravarti.

Pateiksiu kelis pavyzdžius, kai vartojimo paskola gali būti panaudota prasmingai. Tarkime, jūs norite įgyti naujų žinių savo profesinėje srityje ir manote, kad tai padės siekiant savo karjeros tikslų ir padidins galimybes gauti didesnį atlygį. Kvalifikacijos kėlimui, kuris po kelerių metų gali atnešti apčiuopiamą finansinę naudą ir suteikti daugiau galimybių karjeros kelyje, vartojimo paskola gali tapti viena iš finansavimo alternatyvų.

Kitas pavyzdys – prieš metus atradote, kad jums labai patinka važinėtis dviračiu, o iki šiol turėtu ekonomišku miesto dviračiu ėmėte įveikinėti vis didesnį atstumą. Todėl ėmėtės žvalgytis į modernius sportinius dviračius, kainuojančius didesnę sumą. Verta apsvarstyti skolinimąsi tokiam pirkiniui, jeigu manote, kad jis taps vienu pagrindinių jūsų laisvalaikio užsiėmimų, galbūt leis sutaupyti iki šiol sporto klubo abonementui leistus pinigus ir prisidės prie sveikesnio gyvenimo būdo. Skirti daugiau laiko sau ar šeimai jums gali padėti ir buities darbų palengvinimas – kol indus plaus indaplovė, rasite laiko paskaityti knygą vaikams ar išeiti kartu su jais pasivaikščioti.

Kartais, net turint santaupų brangesniam pirkiniui, galima apsvarstyti vartojimo paskolos alternatyvą. Pavyzdžiui, ketinate įsigyti didelės įstrižainės televizorių, per kurį drauge su kitais šeimos nariais patogiai galėtumėte žiūrėti mėgstamą serialą ar sekti sporto transliacijas. Nors už televizorių galėtumėte sumokėti iš savo santaupų, bet tokiu atveju gerokai sumažintumėte nenumatytoms situacijoms skirtą pinigų rezervą (jis turėtų sudaryti 4-6 jūsų mėnesinius atlygius). Todėl norint išsaugoti tinkamo dydžio šeimos finansinę „pagalvę“ ir įsigyti brangesnį daiktą, alternatyva gali tapti vartojimo paskola, kurios įmokos išdėstomos per ilgesnį laiką.

Beje, yra ir atvejų, kuomet sprendžiant dėl vartojimo paskolos minėtas universalus būdas netinka. Vartojimo paskolos nereikėtų imti, jeigu pasiskolinti pinigai bus panaudoti kitiems finansiniams įsipareigojimams padengti siekiant nutolinti jau turimos skolos grąžinimo terminą. Jei manote, kad pasiėmus vartojimo paskolą labiau „apsimoka“ padengti kitus įsipareigojimus ir manote, kad taip išvengsite gresiančių sunkumų, iš tiesų klystate. Toks žingsnis rodo nepamatuotus poreikius ir finansinės drausmės trūkumą bei gali reikšmingai apriboti jūsų galimybes pasiskolinti ateityje svarbesniems dalykams.

Pabaigai dar vienas patarimas. Anksčiau ar vėliau jūsų gyvenime ateina diena, kuri jums yra ypatinga – jubiliejus, vestuvės, vaiko krikštynos. Daugelis žmonių svajoja tokią dieną pažymėti gražia ir įsimintina švente, tačiau renginio, kuriame dalyvautų didelis žmonių skaičius, suorganizavimas yra brangus malonumas. Tad ar tam tikrai vertėtų panaudoti vartojimo paskolą? Svarbiausia, kad tą dieną šalia būtų artimiausi žmonės, kurie nuoširdžiai džiaugtųsi kartu su jumis. O brangiai kainuojančių išorinių šventės atributų po metų kitų jūs greičiausiai jau nebeprisiminsite.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kaip turėtų būti?
    Kaip turėtų būti?

    Yra anekdotas apie tai, kad filmų žiūrėjimas poroms daro neigiamą poveikį: moterys, prisižiūrėjusios romantinių dramų, bei vyrai, nespjaunantys į pornografiją, ekrane matytų nerealistiškų dalykėlių paskui tikisi ir tikrovėje. Nors juok...

    11
  • Akcizas arogancijai
    Akcizas arogancijai

    Yra toks žaidimas, kuriam tereikia popieriaus ir pieštuko. Užrašai sakinį, užlankstai, kad nesimatytų, tada siunti kitam – tas irgi užrašo, užlanksto ir t.t. Išvyniojus ritinuką būna smagaus juoko iš chaoti&sca...

    2
  • Sakmė apie Andų sniegą
    Sakmė apie Andų sniegą

    Pastaraisiais metais kino industrija daug dėmesio skiria Kolumbijos narkotikų baronui Pablo Emilio Escobarui Gaviriai (1949–1993). Vien per ketverius metus pasirodė net trys su juo susiję filmai, o kompanija "Netflix" 2015 m. ėmė rodyti s...

    6
  • Status quo viršenybė ES politikoje
    Status quo viršenybė ES politikoje

    Briuselyje vėl renkasi Europos Sąjungos (ES) valstybių ir institucijų vadovai tradiciniam gruodžio mėnesio Europos vadovų tarybos (EVT) susitikimui. Jo darbotvarkė gerai atspindi pagrindinius iššūkius, su kuriais tvarkosi ES. Tai –...

  • Kaip nepermokėti už šventes?
    Kaip nepermokėti už šventes?

    Dažnas gyventojas prieš žiemos šventes duoda sau pažadą neišlaidauti ir laikytis biudžeto, tačiau po švenčių suskaičiavus visas išlaidas neretai paaiškėja, kad išleista buvo daugiau nei turėta lė&sca...

    1
  • Mums per brangūs populistiniai politiniai karai
    Mums per brangūs populistiniai politiniai karai

    Dauguma iš mūsų žino, kad makrolygmeniu karas yra agresyvios ekonominės (valstybės ar valstybių sąjungos) politikos tąsa. Dauguma iš mūsų taip pat žino posakį, kad geriau bloga taika negu geras karas. ...

    8
  • Tik verslas, nieko asmeniša
    Tik verslas, nieko asmeniša

    Prieš bemaž dešimtmetį sukeldama malonų triukšmą į Lietuvą atėjusi finansinių paslaugų kompanija "Barclays" lygiai taip pat demonstratyviai išeina. Nors apie ketinimus palikti Lietuvą užsiminta gerokai anksčiau...

  • Adventinės premjero godos
    Adventinės premjero godos

    Premjerui nelaiko nervai. Visai galimas dalykas, kad konservatoriai su kitais nedraugais, galbūt net pasitelkę Kremliaus nekrikštus, kelia sumaištį valstybėje: pasamdė maištininkus, kurie niekaip neapleidžia J.Petrauskienės minister...

    3
  • Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?
    Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?

    „Brexit“ svarbus ne vien britams, bet ir šalims, juntančioms Rusijos ir Kinijos spaudimą, stelbiamoms didelės, bet prastai valdomos Vokietijos arba pernelyg apleistoms Jungtinių Valstijų – ypač regione tarp Baltijos ir Juodosios ...

    1
  • Iš kur tie milijonai?
    Iš kur tie milijonai?

    Švietimo krizė atskleidė ne tik tai, kad Lietuvos mokymosi sistemos pokyčiai visiškai neparengti. Ji numetė šydą nuo mūsų valdžios sukto veido. Teisi Jos Ekscelencija sakydama, kad ši Sauliaus Skvernelio Vyriausybė aroganti...

    3
Daugiau straipsnių