Ar egzistuoja universali taisyklė, kai skolintis vartojimui verta?

Atlyginimams Lietuvoje didėjant, šalies gyventojai turi daugiau galimybių skolintis automobilio įsigijimui, būsto remontui ar vartojimo reikmėms. Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, žmonės vartojimo reikmėms vidutiniškai skolinasi apie 2,2 tūkst. eurų sumą, kurią planuoja grąžinti per šiek tiek ilgesnį nei trejų metų laikotarpį. Tačiau nors gyventojų finansinės galimybės yra išaugusios, sprendimą skolintis reikėtų atsakingai apsvarstyti. Kaip žinoti, kada vartojimo paskola suteikia vertės?

Įvertinti ilgalaikę pirkinio naudą galime geriau, atsižvelgdami ne tik į paskolos dydį, bet ir jos išmokėjimo laikotarpį. Bet kokio daikto ar paslaugos vertę mes dažnai linkę suvokti subjektyviai, vadovaudamiesi emocijomis ir įtaka iš išorės, o neretai esame linkę impulsyviai sekti giminaičių, draugų ar net žinomų žmonių pavyzdžiu. Todėl žvilgsnis į ilgesnį laikotarpį gali padėti atsitraukti nuo vienadienio įspūdžio ir racionaliau įvertinti tikrą poreikį.

Yra vienas universalus patarimas, galintis padėti lengviau apsispręsti, kada skolintis vartojimui iš tiesų verta. Jis skamba taip − jeigu numatytas pirkinys jums neš naudą ilgiau negu išmokėsite jam įsigyti paimtą vartojimo paskolą, tada ši finansinė priemonė gali būti pravarti.

Pateiksiu kelis pavyzdžius, kai vartojimo paskola gali būti panaudota prasmingai. Tarkime, jūs norite įgyti naujų žinių savo profesinėje srityje ir manote, kad tai padės siekiant savo karjeros tikslų ir padidins galimybes gauti didesnį atlygį. Kvalifikacijos kėlimui, kuris po kelerių metų gali atnešti apčiuopiamą finansinę naudą ir suteikti daugiau galimybių karjeros kelyje, vartojimo paskola gali tapti viena iš finansavimo alternatyvų.

Kitas pavyzdys – prieš metus atradote, kad jums labai patinka važinėtis dviračiu, o iki šiol turėtu ekonomišku miesto dviračiu ėmėte įveikinėti vis didesnį atstumą. Todėl ėmėtės žvalgytis į modernius sportinius dviračius, kainuojančius didesnę sumą. Verta apsvarstyti skolinimąsi tokiam pirkiniui, jeigu manote, kad jis taps vienu pagrindinių jūsų laisvalaikio užsiėmimų, galbūt leis sutaupyti iki šiol sporto klubo abonementui leistus pinigus ir prisidės prie sveikesnio gyvenimo būdo. Skirti daugiau laiko sau ar šeimai jums gali padėti ir buities darbų palengvinimas – kol indus plaus indaplovė, rasite laiko paskaityti knygą vaikams ar išeiti kartu su jais pasivaikščioti.

Kartais, net turint santaupų brangesniam pirkiniui, galima apsvarstyti vartojimo paskolos alternatyvą. Pavyzdžiui, ketinate įsigyti didelės įstrižainės televizorių, per kurį drauge su kitais šeimos nariais patogiai galėtumėte žiūrėti mėgstamą serialą ar sekti sporto transliacijas. Nors už televizorių galėtumėte sumokėti iš savo santaupų, bet tokiu atveju gerokai sumažintumėte nenumatytoms situacijoms skirtą pinigų rezervą (jis turėtų sudaryti 4-6 jūsų mėnesinius atlygius). Todėl norint išsaugoti tinkamo dydžio šeimos finansinę „pagalvę“ ir įsigyti brangesnį daiktą, alternatyva gali tapti vartojimo paskola, kurios įmokos išdėstomos per ilgesnį laiką.

Beje, yra ir atvejų, kuomet sprendžiant dėl vartojimo paskolos minėtas universalus būdas netinka. Vartojimo paskolos nereikėtų imti, jeigu pasiskolinti pinigai bus panaudoti kitiems finansiniams įsipareigojimams padengti siekiant nutolinti jau turimos skolos grąžinimo terminą. Jei manote, kad pasiėmus vartojimo paskolą labiau „apsimoka“ padengti kitus įsipareigojimus ir manote, kad taip išvengsite gresiančių sunkumų, iš tiesų klystate. Toks žingsnis rodo nepamatuotus poreikius ir finansinės drausmės trūkumą bei gali reikšmingai apriboti jūsų galimybes pasiskolinti ateityje svarbesniems dalykams.

Pabaigai dar vienas patarimas. Anksčiau ar vėliau jūsų gyvenime ateina diena, kuri jums yra ypatinga – jubiliejus, vestuvės, vaiko krikštynos. Daugelis žmonių svajoja tokią dieną pažymėti gražia ir įsimintina švente, tačiau renginio, kuriame dalyvautų didelis žmonių skaičius, suorganizavimas yra brangus malonumas. Tad ar tam tikrai vertėtų panaudoti vartojimo paskolą? Svarbiausia, kad tą dieną šalia būtų artimiausi žmonės, kurie nuoširdžiai džiaugtųsi kartu su jumis. O brangiai kainuojančių išorinių šventės atributų po metų kitų jūs greičiausiai jau nebeprisiminsite.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    2
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių