Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių metų pusėje viršijo 10 proc. Ar tai jau reiškia, kad Lietuvos ekonomika kaista?

Kas yra ekonomikos perkaitimas?

Ekonomikos perkaitimu yra laikoma situacija, kai visuminė paklausa pradeda stipriai viršyti gamybinį šalies potencialą. Paprastai tariant, tada kai pradedame vartoti daugiau nei galime pagaminti. Ekonomikos perkaitimą gali nulemti įvairios priežastys. Pavyzdžiui, per greitas kreditavimo augimas arba nepamatuotas valstybės išlaidavimas. Tokiais atvejais gyventojų pajamos ir išlaidos pradeda augti sparčiais tempais, o tai pučia prekių ir paslaugų, NT kainas.

Ekonomikos perkaitimą gali nulemti ir per greitai našumo atžvilgiu augantys atlyginimai. Taip gali atsitikti dėl darbo rinkoje susiformavusių „butelio kaklelių“, kai specialistų pasiūla pradeda smarkiai atsilikti nuo paklausos. Tokia situacija taip pat veda prie per greito atlyginimų ir kainų pūtimosi. Tokiu atveju atlyginimų augimas ilgai tęstis negali, nes jis veda prie vis didesnių parduodamos produkcijos kainų, kas, neaugant našumui, veda prie eksporto rinkų praradimo, galiausiai – prie įmonių bankroto ir darbuotojų atleidimo. O tai savo ruožtu išsprogdina susiformavusį aukštų atlyginimų ir kainų burbulą.

Aukšta infliacija – nebūtinai kaistančios ekonomikos ženklas

Jei vertintume tik infliacijos rodiklį – jau reikėtų sunerimti. Beveik 5 proc. siekianti infliacija yra toli nuo 2 proc. tikslo, kurį yra sau išsikėlęs Europos centrinis bankas. Tačiau infliacijos rodiklis gali ir klaidinti. Pirmiausiai, į infliaciją įsiskaičiuoja energetikos, maisto ir kitų prekių kainos, kurios gali priklausyti visai ne nuo vidinės ekonomikos situacijos, o nuo tarptautinių veiksnių. Būtent tokie veiksniai šiemet lemia didelę dalį infliacijos Lietuvoje. Kaip ir išaugę akcizai alkoholiui bei rūkalams.

Kita vertus, net ir augančios paslaugų kainos, kaip ir augantys atlyginimai, savaime dar neindikuoja ekonomikos perkaitimo. Jei atlyginimus į priekį stumia augantis našumas, tuomet tai yra tvarus ir sveikintinas augimas negresiantis konkurencingumo praradimu.

Per lėtas našumo augimas

Keletą pastarųjų metų našumo augimas Lietuvos ekonomikoje buvo itin lėtas – gerokai lėtesnis nei atlyginimų augimas. Tam įtakos turėjo ir kritusi paklausa išorės rinkose, stabdžiusi Lietuvos ekonomikos plėtrą, taigi ir našumo augimą. Šiemet ekonomikos augimui atsistatant, nominalus našumo augimas sieks 7-8 proc., tad nedaug atsiliks nuo atlyginimų augimo.

Galiausiai, ekonomikos perkaitimą turėtų indikuoti ir kitas rodiklis, tai – prekybos balansas. Paklausai šalies viduje sparčiai augant, tai neišvengiamai didina importuojamų prekių apimtis. Tuo tarpu gamybiniam potencialui atsiliekant, neigiamai yra veikiamas eksportas. Tokiu būdu atsiranda vis didėjantis prekybos deficitas. Tokią tendenciją labai aiškiai galėjome matyti praėjusio ekonomikos perkaitimo laikotarpiu 2005-2008 m. Šiuo metu Lietuvos prekyba vis dar yra perteklinė, tai yra eksportas viršija importą. Kitaip tariant, prekybos balansas dar nerodo ekonomikos perkaitimo.

Kaip užkirsti kelią perkaitimui?

Nors Lietuvoje neturime galimybės tiesiogiai kontroliuoti bazinės palūkanų normos, valdžia turi daug kitų priemonių, kaip užkirsti kelią ar bent jau mažinti ekonomikos perkaitimo riziką. Pirmiausiai, atsiradus pirmiesiems perkaitimo ženklams, valdžia turėtų atsakingai valdyti viešuosius finansus, t.y. nedidinti viešųjų išlaidų labiau nei auga mokestinės pajamos. Valdžia turėtų siekti sukaupti rezervą, siekiantį bent 5-10 proc. nuo šalies BVP, kurį galėtų panaudoti atėjus sunkesniems laikams. Valdžia taip pat gali svarstyti ir apie mokesčių kėlimą ekonomikos kaitimo laikotarpiu. Tuo tarpu atėjus krizei, mokesčius reikėtų mažinti, o ne didinti.

Be to, valdžia turėtų dėti visas pastangas vadinamiesiems „butelio kakleliams“ darbo rinkoje šalinti. Pagrindinis vaidmuo čia tenka švietimo sistemai, kuri turėtų neleisti susidaryti dideliems atotrūkiams tarp paklausos ir pasiūlos darbo rinkoje. Didesni imigracijos srautai taip pat padėtų užpildyti spragas darbuotojų pasiūloje.

Kita vertus, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas našumo didinimui. Čia pasitarnautų ne tik investicijas skatinanti lengvata reinvestuojamam pelnui, bet ir spartesnė ekonomikos transformacija į aukštesnės pridėtinės vertės kūrimą. Ir vėl pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas švietimo, ypač aukštojo mokslo, sistemos pertvarkai, orientuojantis į aukštesnę kokybę ir inovacijų potencialo didinimą.

Nors šiuo metu ryškių ekonomikos perkaitimo ženklų dar nėra, rizika išlieka didelė, kad artimiausiais metais ekonomika pradės kaisti. Prie to neabejotinai prisidės ir itin žemų palūkanų aplinka. Norint užkirsti kelią burbulų formavimuisi ir netvaraus augimo situacijai, valdžia turėtų aiškiai suformuluoti ekonomikos perkaitimo mažinimo strategiją ir nekartoti tų klaidų, kurios buvo padarytos prieš 2008-2009 m. krizę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Taigi

Taigi portretas
Ekonomika kaista- laikas nustoti didinti valdininkų algas, nes privačiame sektoriuje net nesimato, kad jos padidėjo ir visus statistinius duomenis, vidurkius išskaičiuoti atskirai: privačiame sektoriuje dirbantiems ir išlaikomiems iš biudžeto.pamatysit skirtumą.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vėluojantis Vakarų atsakas
    Vėluojantis Vakarų atsakas

    Vėluojantis, nepakankamas ir pasenęs – apibendrintai toks yra Vakarų atsakas į Rusijos grėsmę. ...

    1
  • Valstiečiai įves licencijas verslininkams, žurnalistams ir rašytojams?
    Valstiečiai įves licencijas verslininkams, žurnalistams ir rašytojams?

    Pirmadienį tratėjo valstietiški būgnai ir gaudė policijos fanfaros. Premjeras pompastiškai pasirašė nacionalinį susitarimą, kad mainais į mažus mokesčius verslininkai padidins algas. Apie tai, ar algas biudžetininkams, pavyzdži...

    5
  • Bažnyčios be kryžių
    Bažnyčios be kryžių

    "Gandrai jau pasiekė Afriką", – anądien pasidžiaugė garsus Vakarų Lietuvos sparnuočių stebėtojas ir skaičiuotojas V.Jusys. ...

    3
  • Kam tarnauja A. Veryga?
    Kam tarnauja A. Veryga?

    Sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą būtų galima pavadinti šių laikų Tadu Blinda, svieto lygintoju, tik jis, deja, tarnauja ne vargšams, o turtingiesiems. Kaip kitaip vertinti ministro sumanymą ligoniams uždrausti parsivežti i&sc...

    42
  • Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas
    Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

    Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kod...

    1
  • Galia ir valdžia
    Galia ir valdžia

    Lietuvos politinėje padangėje – sujudimas. Politikai suka galvas, kaip jiems įgyti daugiau galios ir perimti arba išlaikyti valdžią. ...

    7
  • Socialdemokratų manifestas prakuroms
    Socialdemokratų manifestas prakuroms

    Kiekvieną dieną sulaukiame naujos socialdemokratų muilo operos serijos. Viskas, ko reikia intrigai išlaikyti, yra. Situacija pasikeičia kas dieną, žiūrovas negali atsipalaiduoti ir geriau nepraleisti jokios serijos. O kiekviena serija baigiasi in...

    3
  • Klinikinių idėjų triumfas
    Klinikinių idėjų triumfas

    Lenkai ir vėl "išdūrė" Lietuvą! Kol mūsiškiai isterijų ideologai klykė apie tuoj įvyksiančią karinę invaziją, o prasidėjus "Zapad" privarė pilną pižamą ir išsilakstė po užsienius, Lenkija tyliai susit...

    24
  • Kur auga talentai, kurių trokšta darbdaviai?
    Kur auga talentai, kurių trokšta darbdaviai?

    Sparčiai mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje didina spaudimą darbdaviams – kaip rasti tinkamų naujų darbuotojų ir kaip išsaugoti esamus? ...

    1
  • Išgarsėti per kivirčus?
    Išgarsėti per kivirčus?

    Nuomonių įvairovė ir kultūringa diskusija yra demokratijos ir (su)gyvenimo pagrindas. Mūsuose ypač gaji kivirčų tradicija, tarsi tebegyventume akmens amžiuje ir kiekvienas kitoks taikytųsi atimti mamutienos kąsnį arba manytų, kad tavo tas kąsnis ...

    4
Daugiau straipsnių