Ar migrantai taps išlaikytiniais?

Susirinkę Europos Sąjungos (ES) šalių vadovai šią savaitę sutarė dėl milijardo pabėgėlių krizei suvaldyti. Tačiau ne ši žinia svarbiausia.

Nors kiek pavėluotai, bet ES vadovybė suprato, kad ne konkrečios pabėgėlių kvotos yra didžiausias iššūkis ar problema. Tai - tinkama išorės sienų apsauga, pagalba pabėgėliams nuo pat pradžių, arčiau karinių konfliktų epicentro.

Lietuvoje vis dar vyksta karšti debatai, keliami klausimai, ar mes tikrai turime galimybių priimti pabėgėlius, nukentėjusius nuo karo neramumų? Mano įsitikinimu, atsakymas yra taip. Ir ne tik todėl, kad esame krikščioniškas kraštas, kad dauguma iš mūsų esame katalikai ir girdime, ką kalba Popiežius.

Pažiūrėkime į faktus. Skaičiuojama, kad nuo Nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos išvyko beveik 790 tūkst. gyventojų. Dabar mes diskutuojame, ar į Lietuvą galėtų atvykti kiek daugiau nei 1 tūkst. žmonių... Ką jau kalbėti apie tai, jog Lietuvoje šiandien gyvena mažiau kaip 3 mln. gyventojų, o galėtų bene trečdaliu daugiau.

Pateiksiu dar vieną skaičių apmąstymui. Štai Lietuvoje šiandien gyvena šauni tautinė mažuma - totoriai, sudaranti apie 0,14 proc. visų gyventojų. Kaip kiekvienas mūsų jaučiame: kokią įtaką jie daro mums asmeniškai ir apskritai - kalbai, religijai, kultūrai? Net jeigu į Lietuvą per artimiausius porą metų persikeltų kelis kartus daugiau pabėgėlių iš Sirijos ir kitų kraštų, jie sudarytų ne daugiau kaip 0,05 proc. visų gyventojų, t.y. kelis kartus mažiau nei šiandien yra totorių.

Žinoma, net ir priimdami vieną pabėgėlį, žmogų, kuriam iš tikrųjų reikia pagalbos, pirmiausia turime tinkamai pasirengti ir išvengti šiurkščių klaidų. Patirties trūkumas čia - ne pasiteisinimas.

Deja, vis dar nematome aiškaus plano tiek Vyriausybės veiksmuose, tiek ir savivaldos lygmenyje. Valstybės institucijos turėtų baigti rodyti pirštais viena į kitą ir nustoti purtytis atsakomybės. Pagaliau reikia pereiti prie realių darbų ir veiksmų.

Pirma. Atvyksiantieji į Lietuvą neturėtų užsibūti mūsų pabėgėlių centruose (Rukloje ar kur nors kitur). Klaida būtų kurti getus mūsų valstybės viduje. Pabėgėliai yra žmonės, kurie trokšta ir nusipelno gyventi oriai. Norint to pasiekti, jiems reikia iš karto, kaip įmanoma greičiau pradėti dirbti. Turime siekti, kad jie taptų valstybės mokesčių mokėtojais, o ne išlaikytiniais.

Antra. Tiems pabėgėliams, kurie pageidaus ilgiau likti Lietuvoje (manau, vis dėlto atsiras ir tokių), turime sudaryti tinkamas sąlygas mokytis mūsų kalbos, susipažinti su mūsų papročiais ir tradicijomis. Norint pasiekti abipusės pagarbos, tai yra būtina sąlyga. Tad laikas kalbėti ne apie tai, kaip mokyklų ar darželių pedagogai mokysis egzotiškų kalbų, o apie tai, kaip jie dirbs su mokiniais turėdami tikslą greičiau perduoti lietuvių kalbos pagrindus.

Trečia. Pabėgėliai Lietuvoje turi gauti Europos Sąjungos numatytą adekvačią finansinę paramą, tačiau tik tol, kol jos reikės. Vadinasi, kai karo prieglobsčio prašytojai pradės dirbti, finansinės paramos išmokos turi būti nutrauktos.

Ketvirta. Dabar svarstomus ilgus terminus, numatytus pabėgėlių integracijai, privalome maksimaliai sutrumpinti. Lietuva turi kelti sau tikslą sėkmingai integruoti šiuos žmones ne per 60 mėnesių, o per kelis ar net keliolika kartų trumpesnį laiką.

Penkta. Ypač svarbu, kad skirtingos Lietuvos valstybės institucijos, šiuo metu skirtingai aiškinančios pabėgėlių integravimo ir finansinės paramos aspektus, nesupriešintų žmonių ir nesudarytų realybės neatitinkančio įspūdžio, esą pabėgėliai pretenduos į kur kas didesnes socialines išmokas bei paramą nei patys Lietuvos gyventojai.

Turi būti aiškumas, kokią konkrečią paramą gaus kiekvienas pabėgėlis ir kaip, kokioms reikmėms tie pinigai bus panaudojami. Gėda, kad politikai, aukščiausio rango valstybės pareigūnai įžūliai meluoja, supriešindami mūsų visuomenę ir aiškindami, neva pabėgėliai gaus kone vidutinį atlyginimą siekiančias išmokas.

Neklaidinkime visuomenės ir nekurstykime aistrų, siekdami įsiteikti tiems, kurie iki šiol galbūt nėra apsisprendę, neturi tvirtos nuomonės ar realybę atspindinčios informacijos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

moteris

moteris portretas
aš irgi norėčiau gyventi oriai, bet kažkaip nesigauna jau 50 metų čia. Reiks irgi tapt pabėgėle, tai kažkur tuo pasirūpins, tik ne gimtinej gal.

Balsuokime - keičiamas paso įstatymas

Balsuokime - keičiamas paso įstatymas portretas
Už ALTERNATYVŲJĮ paso įstatymo projektą pasirašykime INTERNETE čia: alkas. lt/2015/09/17/uz-lietuvos-valstybine-kalba-jau-galima-pasirasyti-ir-internete/ , arba tiesiog alkas. lt (ieškokite dešinėje „pasirašyti internete“. Čia rasite ir paaiškinimą), arba PARAŠŲ RINKĖJŲ LAPE . Šiuo projektu tenkinamas ir kitakalbių ar ištekėjusių už žsieniečių , _ir valstybės interesas - pavardes ir vardus pase kiekvienam skaityti jam reikalinga kalba.

aha

aha portretas
totoriai Lietuvoje gyvena nuo Vytauto Didžiojo laikų
VISI KOMENTARAI 12

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių