Ar pavyks „nulaužti“ žmogų?

KGB ir Ispanijos inkvizitoriai, negalėję ištisas paras stebėti žmonijos, nė nesapnavo naujausiųjų laikų technikos pasiekimų.

Vizionieriumi vadinamas Izraelio istorikas Yuvalis Noah Hararis Davoso ekonomikos forume šiemet pasakė, kad informatikos, mašininio mokymo ir dirbtinio intelekto laimėjimai pasiekė tokį lygį, kad netrukus bus galima įsilaužti ne tik į kompiuterius, bet ir į žmones ir juos „nulaužti“. Tam tereikia didelių skaičiavimo pajėgumų ir biometrinių duomenų.

Taigi technologijos leidžia, pasitelkus specialų algoritmą, nustatyti proto aktyvumą, arterinį spaudimą ir kitus duomenis. Algoritmais galima nuspėti troškimus, manipuliuoti emocijomis ar priimti sprendimus žmonių vardu. Iššifravus biocheminius proto ir kūno procesų algoritmus, bus galima sukurti būtybes, pranoksiančias žmones.

Davose Izraelio mokslininkas teigė, kad istorijos virsme labai pakito darbo suvokimas. Mūsų protėviai tūkstančius metų išvis nedirbo. Todėl supratimas, kad darbas trunka nuo 8 iki 17 valandos, yra šiuolaikinis. Nerimas dėl galimo darbo praradimo tapo naujausiųjų laikų bruožu.

Pasak Y. N. Harario, šių dienų žmonės susiduria su baisesniu dalyku nei eksploatacija: jie jaučiasi nereikalingi. Kai esi išnaudojamas, žinai, kad esi svarbus, nes be tavęs nebus kam dirbti. Iš to kyla nerimas dėl nereikalingumo. Viena yra perkurti save, kai esi dvidešimtmetis, kita – kai perkopi į ketvirtą arba penktą dešimtį.

Mokslininko teigimu, ateityje dauguma naujų profesijų siesis su žmonių emocijų supratimu. Savarankiškai judantys įrenginiai turės suprasti, kaip elgiasi pėstieji. O jeigu jie pakeis ir bankininkus ar socialinius darbuotojus? Kaip reikės su jais bendrauti? Todėl būtina ginti ne profesijas, o žmones.

Izraelio mokslininko nuomone, nėra užimtumo krizės – yra darbo prasmės krizė. Y. N. Harario įsitikinimu, kalbant apie ateities rinkos užimtumą, derėtų rūpintis ne tik robotizacija, bet ir biotechnologijomis.

Šiandien, palyginti su viduramžiais, gyvename tarsi rojuje: mokame atkakliai dirbti, bet nemokame atsipalaiduoti. Išsprendus darbo prasmės krizės klausimą, pavyktų pašalinti ir laisvalaikio problemą.

Izraelio mokslininkas pataria investuoti į asmeninį gebėjimą prisitaikyti. Tokiais neramiais, chaoso kupinais laikais labiausiai norėsis emocinės ramybės, gebėjimo išgyventi nesibaigiančias permainas.

Japonijos mokyklų moksleiviai pratinami į pamokas nesinešti mobiliųjų telefonų. Mokoma bent trumpam atsiriboti nuo išmaniųjų technologijų aplinkos.

Lietuvos kaimų močiutės, prieš tris dešimtmečius  grįždamos iš bažnyčios, valandų valandas čiauškėdavo kryžkelėse. Joms nereikėjo nei jogos, nei gyvenimo mokytojų kursų. Gyvenimus tvarkė ir juos nugyveno be išmaniųjų telefonų ar interneto.

Tėvas Stanislovas mėgdavo sakyti: kai užklumpa depresija, reikia imti kastuvą ir eiti į daržą. Dirbant dingsta dvasiniai negalavimai. Ar nykstančių Lietuvos kaimų močiučių gyvenimas nebus žmonijai reikalingos teigiamos ramybės provaizdis?


Šiame straipsnyje: KGBmokslininkaiLietuva

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Priedų nereikia – duokite knygų
    Priedų nereikia – duokite knygų

    Vilniaus knygų mugės išvakarėse įprasta apžvelgti ypatingojo verslo, knygų leidybos, situaciją. Ji, kaip pripažįsta patys leidėjai, – ne iš sklandžiųjų. Nacionalinės bibliotekos statistikos skaičiuojamas leidėjų sąra&scaro...

  • Emigrantai atranda kitokią Lietuvą
    Emigrantai atranda kitokią Lietuvą

    Oficialiai Lietuva remia Ukrainą. Skatina integraciją į Vakarus. Yra aktyvi šios valstybės advokatė. Alkstanti darbo rinka laukia ukrainiečių net labiau nei kitų šalių darbo imigrantų. O ką jie randa patikėję, kad mūsų šalyj...

  • #MeToo – kaip užkirsti kelią priekabiavimui?
    #MeToo – kaip užkirsti kelią priekabiavimui?

    #MeToo judėjimo inspiruoti kaltinimai dėl seksualinio priekabiavimo visuomet yra adresuojami konkrečiam fiziniam asmeniui, tačiau šalia dažnai figūruoja ir organizacijos pavadinimas: „UAB X vadovas“ ar „universiteto Y dėstytojas...

    7
  • Valstybininkus keičia naftininkai
    Valstybininkus keičia naftininkai

    Prieš dešimtmetį, gal prieš keliolika metų, Lietuvos vidaus politikos laukuose virė nuožmi kova su vadinamaisiais valstybininkais. Buvo ir yra žmonių, kurie nuoširdžiai tiki, kad mus valdo marsiečiai, yra garinančių actą ...

  • Neaiškios žinios iš Miuncheno
    Neaiškios žinios iš Miuncheno

    Aną savaitgalį Miunchene vyko tradicinė didžiųjų pasaulio galybių atstovų saugumo konferencija, o šios savaitės pradžioje tarptautinė spauda vertino jos rezultatus. Čia nuomonės labai skyrėsi. ...

    1
  • Kyšių metamorfozės
    Kyšių metamorfozės

    Lietuvos gimtadienis buvo gražus. Latviai dar tik švęs, todėl pas juos buvo negražu, nes Latvijos centrinio banko vadovas pateko už grotų dėl kyšių. Baisus skandalas. Jį paleido už 100 tūkst. eurų užstatą, bet suėmė jau pas mus &n...

    8
  • Kaimynų godos
    Kaimynų godos

    Sveikinimai braliukams! Linkėjimai kaimynams! Iki Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių finišo likus vos keletui dienų jau galima apžvelgti esminius jų rezultatus. Jie gal nėra labai guodžiantys Lietuvai, tačiau palankūs mūsų kaimynams. ...

    3
  • Hibridinė Karbauskio valdžia
    Hibridinė Karbauskio valdžia

    Karbauskio „Agrokoncerną“ ir Valstiečių partiją apdainavęs televizijos serijalas „Naisių vasara“ nieko bendro neturi su valstiečių partija, nemirksėdamas sako Seimo Pranckietis. „Naisių vasaroje“ nėra jokios polit...

    32
  • Politinė torpeda
    Politinė torpeda

    Neseniai viena apklausų bendrovė paskelbė, esą Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai pagal populiarumą aplenkė "valstiečius". ...

    2
  • Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?
    Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

    Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti apsispręsti...

    1
Daugiau straipsnių