Ar praeities žinojimas kenkia dabarčiai?

Gražiai piliečių atšvęsta Vasario 16-oji sulaukė kelių niurzglių paburbėjimo: oj, per daug istorijos, per daug praeities. Kai kas net aiškina, kad šiais laikais visiškai nebesvarbu, kas vyko ne tik prieš 100, bet ir prieš 20 metų. Labai keistos kalbos.

Pirmiausia, lietuviams dar reikėtų pasimokyti kad ir iš savo kaimynų lenkų. Ten istorija populiaresnė nei Lietuvoje. Tačiau svarbiausia yra tai, kad kvietimas nesidomėti istorija, nes tai, esą trukdo dabarčiai, yra vienas iš kvailesnių, kuriuos girdėjau paskutiniu metu. Istorijos žinojimas pirmiausiai reikalingas norint geriau orientuotis dabartyje. Dabarties niekaip nesuprasi, jei nežinosi istorijos. O jei nesuprasi dabarties, tuomet būsi lengvai manipuliuojamas. Tai yra daugelio politikų svajonė – negalvojanti, nieko nesuprantanti žmonių masė, kuri tiki viskuo, ką jai pasakai. Beje, labai daug kalbama apie socialinę atskirtį, apie tai, kad katastrofiškai didėja atotrūkis tarp turtingųjų ir skurdžių. Tačiau mažai kas kalba apie didėjantį atotrūkį tarp išsilavinusių ir sugebančių protauti bei tų, kurie net nenori ką nors žinoti ar apie ką nors pamąstyti. Tikrai nesinorėtų, jog lietuviai patektų tarp pastarųjų.

Reikia džiaugtis, kad lietuviai suprato Vasario 16-osios prasmę. Džiugu, kad daug žmonių atsiliepė į kvietimą uždegti žvakutes ant savanorių kapų. Ši akcija išjudino visuomenę – ne tik Vilniuje Rasų kapinėse taip buvo atminti savanoriai, bet ir visoje Lietuvoje. Prie jos prisidėjo ir šauliai, ir savanoriai, daugelio savivaldybių merai neliko abejingi, įvairios visuomeninės organizacijos.

Tikiu, kad ant kiekvieno savanorio kapo buvo uždegta bent viena žvakutė. Tai ne šiaip gražus gestas, – tai mūsų įsipareigojimas kurti savo ateitį. Eurokomisaras Vytenis Andriukaitis labai gražiai atsiliepė į šią akciją, pasiūlydamas ją išplėsti – prisiminti visus, ne tik tuos, kurie ginklu gynė Lietuvą. Visus, kurie savo nuoširdžiu darbu prisidėjo prie to, jog šiandien mes turime Lietuvą. V. Andriukaitis rašo: „jie – irgi visai tikri savanoriai, tuo neišpasakytai sudėtingu 1989–1991-ųjų metų laikotarpiu, nesinaudodami ginklais, bet tik dvasinės vienybės sutelkti, statė ir gynė demokratinę mūsų Respubliką. Tad ir jie nusipelno mūsų širdžių šilumos ir mūsų žvakelių liepsnelių mirgėjimo.“

Visiškai su tuo galima sutikti. Ir reikia tikėtis, kad ši akcija virs gražia tradicija. Juk tikrai kiekvieno giminėje yra žmogus, kuris vienaip ar kitaip prisidėjo prie Lietuvos kūrimo. Valstybė, Lietuva – tai nėra abstrakčios sąvokos. Tai mes, piliečiai. Ir jei suvoksime, kad Lietuva nėra duotybė, ją mums paliko mūsų protėviai, tuomet suprasime atsakomybę, kad Lietuvą turime palikti ir savo vaikams. Palikti dar didingesnę ir gražesnę nei ją šiandien turime. Jei šis tikėjimas suliepsnotų mūsų širdyse, tuomet tikrai Lietuva taptų net ne Baltijos, bet visos Vidurio Europos tigru, o garsas apie Vilnių sklistų plačiai plačiai, – taip, kaip svajojo Gediminas. Ar ne tokia mūsų, šiandien kuriančių dabartį, užduotis?

Virginijaus Savukyno komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Mums per brangūs populistiniai politiniai karai
    Mums per brangūs populistiniai politiniai karai

    Dauguma iš mūsų žino, kad makrolygmeniu karas yra agresyvios ekonominės (valstybės ar valstybių sąjungos) politikos tąsa. Dauguma iš mūsų taip pat žino posakį, kad geriau bloga taika negu geras karas. ...

    3
  • Tik verslas, nieko asmeniša
    Tik verslas, nieko asmeniša

    Prieš bemaž dešimtmetį sukeldama malonų triukšmą į Lietuvą atėjusi finansinių paslaugų kompanija "Barclays" lygiai taip pat demonstratyviai išeina. Nors apie ketinimus palikti Lietuvą užsiminta gerokai anksčiau...

  • Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?
    Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?

    „Brexit“ svarbus ne vien britams, bet ir šalims, juntančioms Rusijos ir Kinijos spaudimą, stelbiamoms didelės, bet prastai valdomos Vokietijos arba pernelyg apleistoms Jungtinių Valstijų – ypač regione tarp Baltijos ir Juodosios ...

    1
  • Iš kur tie milijonai?
    Iš kur tie milijonai?

    Švietimo krizė atskleidė ne tik tai, kad Lietuvos mokymosi sistemos pokyčiai visiškai neparengti. Ji numetė šydą nuo mūsų valdžios sukto veido. Teisi Jos Ekscelencija sakydama, kad ši Sauliaus Skvernelio Vyriausybė aroganti...

    3
  • Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai?
    Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai?

    Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido. Panašu, kad Theresos May vyriausybė visiškai baigia prarasti situacijos kontrolę. Politikos ekspertų vertinimu, jos pasiektas susitarimas prakti&scar...

    1
  • Mokesčiai interneto milžinams apgintų faktus nuo išgalvotų naujienų
    Mokesčiai interneto milžinams apgintų faktus nuo išgalvotų naujienų

    Vos prieš du mėnesius, rugsėjo 12-ąją, Europos Parlamentas per balsavimą tvirtai palaikė pasiūlytą direktyvą, suteikusią spaudai ir naujienų agentūroms viltį, kad interneto milžinai galiausiai ims joms mokėti pinigus. Daugybę metų inter...

  • Apie šventinę psichozę
    Apie šventinę psichozę

    Dovanojimas ir dovanų laukimas mums visiems pažįstamas ir geidžiamas. Tačiau turbūt kiekvienas labai skirtingai regime šį veiksmą, kuris yra aktualus žmonijai nuo seniausių laikų. Praėjo nemažai laiko, kai žmonės vienas kitam dovanojo gyv...

    1
  • Šalies bėda – institucinė demencija
    Šalies bėda – institucinė demencija

    Premjeras jau bijo anarchijos ir įtaria, kad protesto pozą išlaužę konservatoriai nori destabilizuoti šalį. ...

    13
  • Mitingo fone – rinkiminiai politikų demagogijos pliūpsniai
    Mitingo fone – rinkiminiai politikų demagogijos pliūpsniai

    Leonidas Donskis 2012 metais rašė: „Rinkimų neįmanoma laimėti dešiniąja ekonomine retorika, todėl visi kalba apie socialinį solidarumą, mokslo ir kultūros prieinamumą. Bet vėliau grįžta į dešinę, nes globalinio kapital...

    10
  • Ištikimieji heiteriai
    Ištikimieji heiteriai

    Juostoje "Bohemijos rapsodija", kurią pamatyti jau turbūt spėjo visi, legendinio artisto personažas gan taikliai apibūdina žinomumo kainą. "Apie tai, jog supuvai, supranti iš vaisinių muselių", – sako jis. Bet š...

    4
Daugiau straipsnių