Ar priartėjo prie vaikų muziejai?

Netruko prabėgti bandomasis laikotarpis, per kurį valstybiniai šalies muziejai ir mokyklos turėjo pasitikrinti, ar pasiteisino Kultūros ministerijos iniciatyva "Nemokami muziejai – mokiniams". Metų pradžioje ją entuziastingai sutiko pedagogai ir moksleivių tėveliai: kaip kitaip, juk mokiniai savarankiškai arba grupėmis galės nemokamai aplankyti šalies muziejų ekspozicijas! Iki akcijos pabaigos birželio pabaigoje liko mažiau nei mėnuo, tad jau galima pradėti skaičiuoti viščiukus.

Ministerijai pavaldžių muziejų vadovų nuomonės margos kaip vasaros pieva. Maironio literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė džiaugiasi, kad ši iniciatyva pritraukė moksleivių ne tik iš Kauno, bet ir iš kitų šalies miestų. Nacionalinio M.K.Čiurlionio muziejaus direktoriaus pavaduotoja Daina Kamarauskienė stebisi paradoksalia situacija: pirmą šių metų ketvirtį muziejų aplankė mažiau moksleivių nei per tą patį laikotarpį pernai.

Viename populiariausių Lietuvos jūrų muziejuje, pasak jo Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vedėjos Nikos Puteikienės, ši bandomoji iniciatyva nei padvigubino, nei patrigubino muziejaus srautų. Pasitvirtinęs trumpesnį nei kiti muziejai laikotarpį, pajūrio muziejus nemokamai lankytis moksleivius kvietė nuo vasario iki gegužės, per tą laiką jų apsilankė kiek daugiau nei 12 tūkst. Palyginti su 100 tūkst. muziejaus svečių, kurių sulaukta atidarius akvariumą, tai nėra nepakeliama našta.

Pati idėja puiki, dėl to nuomonės sutampa: tenkinami vaikų ir jaunimo poreikiai, užtikrinamas kultūros prieinamumas. Baiminamasi tik dėl to, ar, pasibaigus bandomajam laikotarpiui, finansinė šios iniciatyvos našta nebus perkelta ant muziejų pečių. Dabar muziejų išlaidos padengiamos iš ministerijos šiam projektui skirtos kišenės, kurioje – 600 tūkst. eurų.

Viliamasi, kad ilgainiui, įvedus vadinamąjį kultūros pasą – tam tikrą nemokamų kultūros paslaugų krepšelį moksleiviams, į jį bus įtraukta ir daugiau kultūros bei meno įstaigų, kurias nemokamai galėtų lankyti vaikai bei jaunimas. O gal ne už kalnų galimybė, kaip ir prancūzams, nemokamai muziejus lankyti iki 25-erių?


Šiame straipsnyje: muziejaivaikainemokami muziejai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių