Ar iš tų pelų bus grūdų?

Vasario 28-ąją Donaldas Trumpas pasakė savo pirmą kalbą JAV Kongrese. Ją dienraščio „Wall Street Journal“ žurnalistas James‘as Freemanas pavadino „pačia geriausia per visą jo karjerą“, o savaitraščio „New Republic“ redaktorius Brianas Beutleris, priešingai, teigė, kad ji „visiškai atitrūkusi nuo realybės ir nepadės išgelbėti jo programos nuo žlugimo“.

Jis pridūrė, kad vis dėlto „dabar pats blogiausias pasirodymas per ligšiolinį D. Trumpo prezidentavimą priklauso žurnalistų kolektyvui, nes jų reakcija į prezidento kalbą buvusi gėdinga“ – suprask, per pozityvi.

Nežinia, ar amerikietis žurnalistas turėjo minty ir Europos spaudą. Pvz.,  Šveicarijos dienraštis „Neue Zurcher“, rašė, kad „po savo pergalės lapkritį prezidentas Donaldas Trumpas niekada neparodė tokių tikro politinio vadovo savybių“ kaip per šį savo pranešimą Kongresui.

„Tik klausimas dabar tas, ar jis pajėgs savo naują sukalbamą toną paversti darbais. Juk vertins jį pagal tai, kiek jo vizijos įsikūnys įstatymais ir reformomis. Bet tam, kad iš jo žodžių išeitų kažkas didelio ir tvirto, vien radikalių prezidento solo judesių nebepakanka.

Tikriems pokyčiams realizuoti jam reikės Kongreso pritarimo, nes jame sutelktas šalies įstatymų priėmimo autoritetas. Net jeigu D. Trumpui tai brauktų prieš plauką, jo politinis likimas yra privilegijuotųjų visuomenės sluoksnių rankose“, – rašė Ciuricho laikraštis.

Užtat beveik be jokių išlygų D. Trumpo kalbą Kongrese išgyrė Londono „Times“. Pasak jo, „dingo tos neigiamybės, kurios ženklino jo kalbą, kurią jis pasakė per savo inauguraciją sausį“.

Dabar Donaldas Trumpas išskleidė Jungtinių Amerikos valstijų viziją, kurioje miestų centrai apvalyti nuo purvo ir griuvėsių, karas prieš narkotikus laimėtas, mirštančios pramonės šakos vėl prikeltos gyvenimui. Pirmą kartą D. Trumpui pavyko pristatyti programą be jokių įžeidinėjimų ir kartėlio.

„Drauge jis šaukė susiskaldžiusią tautą vieningai suglausti gretas, idant šie siekiai virstų tikrove. Ir jeigu D. Trumpui pasisektų šią Kongrese parodytą drausmę ir susitvardymą išlaikyti, tada užgimtų prie gražių vaisių vedanti viltis“, – teigė Londono dienraštis.

Bratislavos dienraštis „Dennik-N“ pritarė minčiai, jog „D. Trumpas parodė, kad sugeba pasisakyti santūriau negu savo 140-ies ženklų žinutėse per „Twitter“. Problema ta, kad mes kažką panašaus jau matėme ir  anksčiau.

Juk trumpai prieš rinkimus D. Trumpas kaip kandidatas į prezidentus kurį laiką laikėsi drausmingai prieš paskui vėl sugrįždamas prie savo įprastinio komunikavimo būdo.

Vis dėlto būtų protinga, jeigu Kongreso nariai kai kuriems jo planams duotų žalią šviesą. Pvz., D. Trumpas nebesipriešina didelio skaičiaus jokių kriminalinių nusikaltimų nepadariusių imigrantų legalizavimui.

„Tai svarbu, nes milijonai žmonių Jungtinėse Amerikos Valstijose jau keletą metų juda kruta juridiniame vakuume“, – pažymėjo Slovakijos sostinės dienraštis.

Didelį nepasitenkinimą D. Trumpo žodžiais JAV Kongresui reiškė Japonijos sostinės dienraštis „Nihon Keizai Shimbun“: „Ir vėl išgirdome tą pačią kalbą! Tokio įspūdžio negalima atsikratyti, išgirdus apie didelius investavimus, mokesčių sumažinimus, B. Obamos sveikatos apsaugos reformų sustabdymą“.

„Kaip D. Trumpas visa tai įgyvendins? Tai kaip buvo, taip ir toliau lieka neaišku. D. Trumpo žmonės sugeba sugalvoti gerus šūkius rinkimų kovai, tačiau politikos profesionalai iš jų prasti“, – darė išvadą Tokijo laikraštis.

Kolumbijos sostinės dienraštis „Espectador“ pažymėjo, jog „savo kalboje D. Trumpas apsiėjo be savo įprastinių pykčio proveržių ir oponentams netgi kai kur nusileido, tačiau rezultatas nelabai įtikino. Jis teužsimovė kaukę ir neįstengia išsklaidyti rūpesčių dėl savo politikos. 

„Kai jis primygtinai tikina, kad nori savo rinkiminius pažadus įgyvendinti, tai tikrai nėra gera žinia. Juk tarp tų pažadų – didesnis ekonominis protekcionizmas ir mūrinė užtvara palei sieną su Meksika“, – priminė Bogotos dienraštis.

Vienos dienraštis „Standard“ teigė, jog „D. Trumpas, matyt, išmoko savo mintis išreikšti priimtinesniais žodžiais, tačiau jis nedavė nė mažiausio ženklo, kad į savo kritikų reiškiamus rūpesčius jis žiūrėtų rimtai. Nė vienu atveju jis neatsitraukė nuo savo pirminių ketinimų ir nurodymų“.

„Prakrapštę paviršių, matome, kad Trumpas lieka Trumpu. Ši kalba gali likti atminty tik kaip viena iš tų retų akimirkų, kada D. Trumpui pavyko pataikyti į prezidentinį toną“, – rašė Austrijos sostinės dienraštis, įsitikinęs, kad šis Amerikos prezidentas netrukus vėl prapliups savo įprastine gaida.

Šanhajaus dienraštis „Wenhuibao“ D. Trumpo kalbą taip pat pavadino „prezidentiškiausia“ ir taip pat skundėsi, kad jis „išties neatskleidė, kaip savo didingus planus pavers tikrove, ir kad už patriotinių žodžių buvo galima ir toliau užčiuopti izoliacionistinę, protekcionistinę gaidelę“.


Šiame straipsnyje: Donaldas Trumpas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Puikus straipsnis, ačiū!
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių