Ar Turkija su Europa atsisveikino?

Dar prieš sekmadienį vykusį Turkijos referendumą JAV nevyriausybinio strateginių studijų centro „Stratfor“ analitikai rašė, jog bet kuriuo atveju - priims ar atmes rinkėjai prezidento R. T. Erdogano siūlymą sustiprinti jo įgaliojimus - jis vis tiek tęs savo pastangas reformuoti Turkijos valdymą ir užsitikrinti didesnę valdžią sau.

Pirmadienį jau buvo aišku, kad referendumas praėjo, bet tik „mažesne balsų dauguma, nei tikėtasi“.

Kaip „Narsi mažuma“ pavadintame savo komentare Vokietijos radijo „Deutschlandfunk“ svetainėje rašė žurnalistė Sabine Adler, „tie, kurie referendume pasakė „taip“, galų gale persvėrė, tačiau stebina tų Turkijos piliečių, kurie ginčytinam konstitucijos pakeitimui tarė „ne“, drąsa.  

Juk daug kas juto baimę, bet vis tiek rizikavo, kad apsaugotų savo šalį nuo sunkių pasekmių turėsiančio žingsnio neteisinga kryptimi“.

Toliau žurnalistė, nors aiškiai simpatizuoja referendumo priešininkams, nešališkai išdėstė ir balsavusiųjų „taip“ motyvus. Ji rašė:

„Ar galima savanoriškai suteikti kone beribę valdžią vyrui, kuriam kelyje į viršūnę jau dabar beveik kiekviena priemonė buvo teisėta, kuris apie savo tautą kalba kaip apie masę, o ne kaip individualius piliečius?

Na, 51 nuošimtis rinkėjų tai galėjo. Tarp jų ta mažuma žmonių, kurie R. T. Erdoganui turi už daug ką dėkoti, už artumą prie valdžios, už įtaką, už valstybinius užsakymus, iš kurių jie tapo turtingi, kaip ir jis pats, per visą jo valdžios laikotarpį, prasidėjusį jam tapus charizmatišku Stambulo meru 1994 m.

Kiti, o jų tiesiog milijonai, atsidėkojo prezidentui už tai, kad jis jiems suteikė kuklią, tačiau anksčiau visiškai neįsivaizduojamą, gerovę. Jis leido statyti socialinius būstus ir pasirūpino, kad būtų įvestas įmanomas apsimokėti draudimas nuo ligos.

Užtat jie R. T. Erdoganą besąlygiškai palaikė ir neklausinėjo, ką jis su savo naujomis galiomis ketina daryti. Jis jiems pasaulį išaiškino taip, kad jie jį suprastų.

O kiti, kurie mąsto kiek daugiau, teigiamai vertino faktą, kad būtent R. T. Erdoganas pradėjo ir vedė slaptas derybas su teroristų organizacija PKK (Kurdistano darbininkų partija) tam, kad pagaliau būtų taika po dešimtmečius trukusio karo, pareikalavusio daugelio kareivių, policininkų ir civilinių žmonių gyvybės.

Kurdai buvo dėkingi už šį drąsų, iki šiol visiems Turkijos prezidentams ir ministrams pirmininkams neįsivaizduojamą poslinkį.  Ypač tie, kurie nesvajojo apie sekuliarią, socialistinę visuomenę, laikė R. T. Erdoganą bei jo Teisingumo ir plėtros partiją žmonėmis, kuriuos galima rinkimuose palaikyti.“

Ar galima savanoriškai suteikti kone beribę valdžią vyrui, kuriam kelyje į viršūnę jau dabar beveik kiekviena priemonė buvo teisėta, kuris apie savo tautą kalba kaip apie masę, o ne kaip individualius piliečius?

„Juk ir daugelis kurdų – tokie pat konservatyvūs bei religingi kaip ir Erdoganas. Tik kai jis pats taikos procesą sustabdė, tai galėjo jam kainuoti ne vieno kurdo balsą“, – rašė Sabine Adler ir toliau apžvelgė motyvus, skatinusius referendume balsuoti „ne“.

Juk R. T. Erdoganas „skaldo tautą, priešu, netgi teroristu išvadina be teisminio įrodymo kiekvieną, kas jo nuomonei nepritaria, ir koneveikia bei įžeidinėja užsienio partnerius NATO aljanse bei Europos Sąjungoje ir tuo rizikuoja nutraukti bet kokį su jais bendradarbiavimą“.

O kur dar faktas, „jog su konstitucijos pakeitimu bus tik tęsiama toliau, kas jau seniai vyksta ir taip? Jau dabar R. T. Erdoganas save kelia aukščiau įstatymų, žmones mesdamas į kalėjimą be teismo, nusavindamas įmones, firmas, vien įtarimo pagrindu uždarydamas universitetus ir institutus, taip  atimdamas iš dešimčių tūkstančių žmonių pajamas ir duoną kasdieninę“.

„O kur dar rinkimų kovos svetimose šalyse vedimas ir ta proga ne tik užsienio šeimininkų šiurkštus įžeidinėjimas, bet ir pačių turkų įstatymo, draudžiančio tokius mitingus rengti už Turkijos ribų, nepaisymas. O kur dar agitavimas už save mokesčių mokėtojų sąskaita?“ – klausė Vokietijos radijo komentatorė S. Adler pirmadienį, antrąją Velykų dieną, kada tik internetiniai portalai veikia, bet laikraščiai Vokietijoje neišeina.

Tad antradienį  nacionalinis Pietų Vokietijos dienraštis „Süddeutsche“ ir rašė, jog nors „Recepas Tayyipas Erdoganas šiaip taip išsiplėšė pergalę ir tauta jam suteikė tiek galios kaip jokiam kitam turkui nuo Kemalio Atatürko laikų, jis yra apipešiotas laimėtojas, sultonas suplyšusiuose apdaruose“.

„Juk beveik kas antras turkas jo pradėtam konservatyviam ir autoritariškam valstybės pertvarkymui pasakė „ne“, – rašė Miunchene išeinantis laikraštis.

Pasak dienraščio „Frankfurter Rundschau“, „savo referendumo pergale R. T. Erdoganas su Europa atsisveikino“.

Kotbuso dienraštis „Lausitzer Rundschau“ pasisakė dar griežčiau: „labai abejotinas referendumas panaikino respubliką, įvedė beveik visagalę prezidentinę sistemą, o šalį giliai suskaldė, valstiečius nustatė prieš miestiečius, sekuliarizuotus prieš tikinčiuosius, jaunus prieš senus“.

Tą patį, tik dar vaizdingiau, teigė ir nacionalinis dienraštis „Welt“: „Turkija, sudieu. Kaimas ir provincija laimėjo prieš miestą ir didmiestį. „Tikrieji žmonės“ įveikė elitą, konservatoriai – pažangiuosius, tikntieji – laicistus, fanatikai – mąstančiuosius, neprotingi – išmaniuosius.“

„Polemiškiau suformulavus, atsilikėliai nurungė avangardą, neproduktyvieji – produktyviuosius“, – brėžė išvadą Berlyne ir Hamburge leidžiamas konservatyvus Vokietijos laikraštis.

Regioninis Bavarijos miesto dienraštis „Nürnberger Nachrichten“ pažymėjo, kad nors „R. T. Erdoganas laimėjo referendumą, jis ko gero pralaimėjo ateitį. Tik pasitelkdamas nedemokratiškus metodus jis sugebėjo išpešti plonytę daugumą savo sumanymams“.

„Ypač didėjantis miestiečių sluoksnis 80 milijonų gyventojų turinčioje šalyje R. T. Erdoganą palaikyti atsisakė, o tai ir gali turėti nemalonių jam pasekmių būsimuose rinkimuose“, – rašė Niurnbergo laikraštis.

O šiaip Vokietijos laikraščiai dalijasi tarp tų, kurie akcentavo referendumo ir E. T. Erdogano pergalės jame neigiamas pasekmes Turkijos santykiams su Europos Sąjunga ir su Vakarais apskritai, ir tų, kurie kaip Osnabriuko dienraštis įspėjo šit kaip:

„Tikrai, tai, kas vyksta Turkijoje, neteisinga. Tačiau jeigu ES dabar baiminasi, kad referendumas gali vesti prie autoritarinio režimo, ji ir vėl neįvertina realybės.  Juk galia jau ir prieš referendumą glūdėjo ne kitur, o R. T. Erdogano rankose“.

„Bet pačiai Europai Turkijos reikia ne tik kaip Šiaurės Atlanto Santarvės partnerio NATO, bet ir dėl to, kad Europos Sąjunga nieko geresnio nesugalvoja bėglių klausimu. Ir kai dabar aukščiausieji Europos Sąjungos pareigūnai iš Turkijos reikalauja atsižvelgti į europiečių rūpesčius, skamba tai nerealiai ir bejėgiškai.

O vietoj to būtų pats laikas nūnai permąstyti, ko Europos Sąjunga iš už jos ribų esančių valstybių iš tiesų nori. Tada realios politikos sumišimas turėtų galų gale baigtis. Tai reikštų ir tam tikrą su R. T. Erdoganu bendradarbiavimą“, – teigė laikraštis „Neue Osnabrücker“.


Šiame straipsnyje: Turkija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Vika

Vika portretas
Kodel zmones nieko nepasimoko is istorijos? Ar mazai buvo diktatoriu,nuo kuriu kentejo ju paciu liaudis? Erdoganui ir referendumo nereikejo,kad po neivykusio perversmo galetu be teismo sukisti i kalejimus tukstancius zmoniu. Dabar jam rankos visai atristos. Turesime dar viena diktatoriu be Baltarusijos, Siaures Korejos, tos pacios Rusijos ir t.t. Kazkaip pasaulis rieda atgal,is kur,atrodo,taip sunkiai issivadavo - i diktatura. Kazkaip tikejausi,kad Turkijos zmones prabalsuos kitaip ir tai,kad jis laimejo labai menka balsu persvara,nei kiek neramina, nes juk laimejo..?
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Įkalinti betono džiunglėse
    Įkalinti betono džiunglėse

    Nepaisant krikšto ir skaitmenizacijos, medis lietuviui – šventas. Nors seniai pamiršome tradiciją Sekminių dieną namus apkaišyti berželiais, vaikų gimimą vis dar įprasminame sodindami ąžuolus, o supratimą apie esteti...

    2
  • Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?
    Verslo liudijimas – šešėlis ar būdas jį įveikti?

    Pastebėjau, kad valdžiai labai nepatinka paprasti dalykai. Visur, kur tik ji prikiša nagus, ar tai būtų darbo santykių, ar statybų, ar mokesčių reglamentavimas, viskas tampa labai sudėtinga. Vis tik vienas paprastas dalykas dar yra likęs i&sca...

    5
  • Vasaros pabaigos etiudas
    Vasaros pabaigos etiudas

    Aukštaitijos kaime vilkai vėl mokė vilkiukus medžioti, rezultatas – devynios papjautos avys. Ūkininkai pyksta, medžiotojai trina rankas, kad štai valdžia vėl leis pleškinti pilkius. "Tą dieną buvau karalius", &ndas...

    1
  • Ne Korėja, o Venesuela
    Ne Korėja, o Venesuela

    Karas Korėjoje atneštų didelių nuostolių, o ir nėra tikslo nuversti Pchenjano režimą. Visa ši isterija naudinga ginklų pramonei, nes skatina ginklavimąsi. Be to, tai padeda slopinti diskusijas apie vidaus (ekonomines, socialines) problem...

    13
  • Liaudiškosios Žolinės tradicijos
    Liaudiškosios Žolinės tradicijos

    Rugpjūčio 15-ąją minima svarbi bažnytinė katalikų šventė, kurios liaudiškosios tradicijos įprasmina ir tam tikrą valstietiškos gyvensenos etapą – vasaros darbymečio pabaigtuves. Tai Žolinė, Švč. Mergelės Marijo...

  • Pinigo širdies plakimas
    Pinigo širdies plakimas

    Rugpjūčio 12-ąją investuotojui, milijonieriui ir filantropui George‘ui Sorosui (1930) sukako 87 metai. Šia proga siūlome paskaityti apie globalią laisvosios rinkos ekonomiką, kurią marksizmo pritvinkę akademiniai pikčiurnos vadina kapita...

    12
  • Naujų mokesčių niežulys
    Naujų mokesčių niežulys

    Kiekvienai valdžiai vis panyžta kėsintis įvesti nekilnojamojo turto arba bent jau automobilių mokestį. Tai jau matėme ne kartą. ...

    5
  • Kur atrasti trūkstamų darbuotojų?
    Kur atrasti trūkstamų darbuotojų?

    Bedarbių gretos Lietuvoje ir toliau retėja – darbo neturi tik nenorintys dirbti (oficialiai ar neoficialiai) arba tie, kurie gyvena keliuose likusiuose ekonomiškai sustabarėjusiuose šalies regionuose. ...

    9
  • Ryškėja demografinės problemos
    Ryškėja demografinės problemos

    Paspartėjus ekonomikos augimui, nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį metų ketvirtį nukrito iki 7 proc. Panašu, kad kaistant darbo rinkai, kylančių atlyginimų ir kainų spiralė suksis ir toliau. ...

  • Vakarams vertėtų ir pasimokyti
    Vakarams vertėtų ir pasimokyti

    Vakarai turėtų mokyti, o Rytai – klausytis. Toks mąstymo modelis buvo įsigalėjęs praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje, kai buvusios pavergtosios tautos skubėjo kurti (arba, kai kuriais atvejais, atkurti) politikos ir ekono...

Daugiau straipsnių