Ar užmigo septyni broliai?

Tradiciniame kalendoriuje pirmadienis buvo įvardintas Septyniais broliais miegančiais. Kaimo senolių išmintis byloja, kad nuo tos dienos prasidedanti drėgnesnė vasaros pusė. Lietūs gali lankyti mūsų kraštą netgi septynias savaites. Todėl žemaičiai tiesiai sako –„broliai šlapukai“.

O šios dienos ankstų rytą prieš pat saulėtekį galima buvo įžiūrėti patekant Sietyną (astronomų žvaigždėlapiuose tai Plejadės, padrikasis žvaigždžių spiečius M45 Tauro žvaigždyne). Šio įsidėmėtino dangaus šviesulio skliaute nesimatė nuo pat pavasario sėjos pradžios. Paklausus senų žmonių, kiekgi žvaigždžių turi Sietynas, dažniausiai išgirsime atsakymą – septynias. Iš to ir kildintinas šios dienos pavadinimas, pagrįstas taip pat ir legenda apie septynis brolius krikščionis, III amžiaus viduryje Romos imperatoriaus Decijaus pasmerktus bado mirčiai ir uždarytus oloje.

Bet įvyko stebuklas – ten jų giliai įmigta, net dviem šimtams metų! Lietuviai šį įvykį „apgyvendino“ Kijeve – tuometiniame valstybės pakraštyje, tikriausiai siedami su tenykščiu olų vienuolynu – garsiąja „Peščerskaja Lavra“. Pasak kitos legendos, I a. po Kristaus Romoje gyveno turtinga našlė Felicita, turėjusi septynis sūnus. Juos išaugino tvirtais krikščionimis. Verčiami atiduoti pagarbą pagonių dievams, jie griežtai tam pasipriešino, tada buvo pasmerkti kartu su motina myriop. Ir budeliai privertė motiną stebėti sūnų egzekuciją, taigi, ji mirė aštuonis kartus. Vilniaus šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčios Riterių koplyčioje yra Felicitos atvaizdas – tik suakmenėjusi kario širdis galėjo atlaikyti tokią kančią...

Legendomis apipinti ir ryškiausi dangaus skliauto šviesuliai. Kol nebuvo astronomijos ir jos žiniomis paremto tikslaus kalendoriaus, žvaigždynų tekos ir laidos stebėjimai – vienintelė galimybė kasmet pasirinkti teisingus žemės ūkio darbų terminus. Įdomu, kad tautos atmintis šiuos prosenoviškus metodus papročių forma išsaugojo iki šiol.

Sietyno žvaigždžių spiečiaus stebėjimai lietuviškoje žemdirbystės kultūroje buvo naudojami rugių auginimo ciklui derinti su gamtos periodiniais reiškiniais. Sietyno laida vakaro žaroje – pavasario orės metas; teka Septynių brolių dienos rytmetį – lietaus laukimas grūdo brandai; spiečiaus kulminacija rugsėjo pradžioje – žiemkenčių sėjos metas. Štai kodėl Sietynas vienintelis iš žvaigždžių derinių minimas liaudies dainose, ten netgi vadinamas „broleliu“. Štai dzūkiškos kareivių dainos žodžiai:

Žalnierėliai vargdienėliai,

Kur  jūsų brolelis?

Aukštai danguj padangėlėj,

Šviesusis Sietynas,

Tai mūsų brolelis.

Arba aukštaičių vestuvinėje dainoje skamba:

Žvaigždės sesutės vainikui pinti,

Sietis broliukas šaly sėdėti...

Lietuviškųjų papročių ir tikėjimų sąsajos su astronominiais reiškiniais nėra kažkokia išimtis, sąlygota vien tik permainingo klimato. Visoje žmonijos civilizacijos raidoje dangaus reiškiniai buvo svarbūs religinių įvaizdžių ir praktinio kalendoriaus darybai.

Šiandien nesidairome į Sietyno teką, spėliodami atostogų orus. Kliaukimės mokslu paremtomis meteorologų prognozėmis... Liepos pradžioje įdienojusios vasaros saulės radiacija virš Azorų salų suformuoja galingą oro masių sūkurį. Nuo jo slinkties į šiaurę ar pietus ir priklausys mūsų liepos bei rugpjūčio mėnesių orai. Mat sūkurys pirmu atveju užtvers Atlanto ciklonams kelią, antruoju – suformuos jiems „koridorių“.

Tačiau šiemet orai nelabai paiso taisyklių, jie tokie aikštingi, nenuspėjami.

Tačiau šiemet orai nelabai paiso taisyklių, jie tokie aikštingi, nenuspėjami. Sinoptikai, netgi turėdami galimybes žvilgtelti iš kosmoso į debesų skraistę, apsupusią Žemę, neretai apsirinka, numatydami orų kaitą. Manytina, kad nepaseno ir liaudiškieji orų spėjimai, ypač tie apie greitąsias, netrukus ateisiančias permainas. Jie paremti gamtos reiškinių tarpusavio sąsajų pastebėjimais, kurie yra sukaupti tautos žinijoje per šimtmečių patirtį.

Todėl trumpalaikės liaudiškosios orų kaitos prognozės yra gana patikimos. Tai pirmiausia debesų spalvos saulės tekos bei laidos metu stebėjimai. Taip pat daug oro permainų požymių tiek namuose, tiek ir gyvojoje gamtoje yra susiję su atmosferos slėgio kritimu. Štai iš ko kaime  pėdavo netrukus beateinantį lietų: lašiniai kamaroje „verkia“ – rasoja, raugintų kopūstų statinėje skystis pakyla, senas dalgis iš ryto „nuėjęs“ rūdžių plėmais, pienas melžiant putoja, kepami blynai labai svyla.

Ir dar – bus lietaus, jei garsas oru sklinda duslėdamas. Prieš lietų sode akmuo sudrėksta, bitės darosi piktos, o juodvarnis praskrisdamas sukrankia po tris kartus, gaidys irgi gieda „ne į porą“ kartų. Vištos ilgai vakare vaikšto, neina tūpti; žvirbliai turškiasi skiedryne. O kregždutės laigo visai pažeme. Gandrai vaikšto po pievas murzini, taikosi sutūpti kur aukštėliau. Gervės pralekia visu būriu, rėkdamos, netvarkingai, o vanagas šaukia „pic, pic“. Tai vis prieš lietų...

Ir į mėnulį verta atidžiau pasižiūrėti: jei jis apsiblausęs, šviesiu ratu „apsitvėręs“ – jau rytoj ateis lietus. Dzūkai tvirtina, kad fazei keičiantis, lietingi orai ilgėliau išsilaiko. Betgi vasariniai grybai tada pradeda dygti...


Šiame straipsnyje: oraigamta

NAUJAUSI KOMENTARAI

edmundas

edmundas portretas
Septyni broliai uzmigo ,desimt prisikele .
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Čia priėjo Ona...
    Čia priėjo Ona...

    ir pasakė: Nors Liberalų sąjūdžiui daug kas norėtų įteikti „vilko bilietą“, bet medine dėžute su eurais liberalizmo sunaikinti nepavyks. Liberalų sąjūdyje dirba daug sąžiningų ir dorų žmonių, tvirtai žinančių, kad liberalus...

    11
  • Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu
    Dar kartą nueita paprasčiausiu keliu

    Prieš kelias savaites viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija dėl svarstymų privatizuoti valstybės valdomas įmones buvo sutikta kritiškai naudojant vieną argumentą – tai gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui. Tačiau p...

  • Lietuviški deimančiukai
    Lietuviški deimančiukai

    Lietuvos krepšinio daigų nenumarins jokie graikiški nitratai, sugerti tarptautiniuose arimuose. Šalies krepšinio lygos (LKL) jubiliejinio, 25-ojo sezono startas stebuklų neparodė, bet nuteikė maloniai. Ypač tuos, kurie vertina ...

  • Lietuvos pramonės rezultatai stebina
    Lietuvos pramonės rezultatai stebina

    Lietuvos pramonės rezultatai šiemet nepaliauja stebinti. Statistikos departamento duomenimis, šių metų rugpjūtį pramonės produkcijos apimtys buvo 13 proc. didesnės nei prieš metus, o per aštuonis mėnesius pagaminta produkcij...

    3
  • Kelios mintys apie rinkodarą
    Kelios mintys apie rinkodarą

    Šitą komentarą rašau kūrybininkams ir – be jokios abejonės – sau. Rinkodara – labai silpna mano pusė, ir jai tikrai reikėtų skirti savo laiko, dėmesio, minčių. ...

    1
  • Sostinės sindromo tvaikas
    Sostinės sindromo tvaikas

    Lygiai prieš metus Lietuvą sukrėtė netikėta filosofo, eseisto, humanisto bei intelektualo Leonido Donskio mirtis. Eruditų pasaulyje ir kitose mąstančio proto erdvėse atsivėrė tuštuma, kuri jaučiama lig šiol. Kaip ir po režisier...

    4
  • Sausainių apartheidas
    Sausainių apartheidas

    Teiginiai, kad mus pasiekiantys garsių prekės ženklų gaminiai – kitokie nei Vakaruose, pasitvirtino. Tai, ką iki šiol galėjome laikyti namų šeimininkių paskalomis, įrodė ir ekspertai. ...

  • Pažangos nėra
    Pažangos nėra

    Lietuvoje vyrauja suvokimas, kad ateityje šalis bus ne tik visateisė, bet ir visavertė Vakarų Europos dalis. Ar iš tiesų? ...

    8
  • Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre
    Karalienė Laima Karaliaus Mindaugo centre

    Buvusi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė Laimutė Anužienė galėtų tapti kokios nors animacinės pasakos arba žaidimo heroje. Nugalėta direktorės epizode ji atgimsta vizažistės amplua, galėtų būti nupieštas jos bandymas &...

    11
  • Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?
    Ar Lietuvos ekonomika jau kaista?

    Po keletą metų trukusios defliacijos Lietuva staiga tapo sparčiausią kainų augimą fiksuojančia valstybe Europoje. Rugpjūčio mėn. infliacija Lietuvoje jau siekė beveik 5 proc., tuo tarpu nekilnojamojo turto (NT) kainų augimas pirmoje šių met...

    1
Daugiau straipsnių