Ar Vengrijos tauta pasirinko gerai?

Savaitės pradžioje didžiulio užsienio spaudos dėmesio sulaukė sekmadienį vykę Vengrijos parlamento rinkimai, kurių rezultatus vieni stebėtojai, net ir pačioje Vengrijoje, pasitiko su neslepiamu liūdesiu, bet kiti jokios tragedijos čia neįžiūrėjo.  

Vokietijos regioninio dienraščio „Neue Osnabrücker“ teigimu, dėl to, kad „Viktoras Orbanas perrinktas, politika Europoje nepatapo paprastesnė. Tačiau jo pergalė nėra ir katastrofa.

Europos stiprybė glūdi sugebėjime skirtingus interesus ir politikos stilius integruoti. Kartais tai pavyksta geriau, kartais blogiau. Faktas lieka faktu, kad V. Orbanas praeityje paliesdavo labai svarbius klausimus.

Tai, kad Europos Sąjunga sukūrė vidaus erdvę liberalumui, tuo pačiu nepasirūpindama veiksmingai apsaugoti savo išorinių sienų, buvo klaida. Ją koreguoti – tatai Budapeštas pagrįstai ir reikalavo. Ši žinia pagaliau pasiekė ir Briuselį“, – teigė Osnabriuko laikraštis.

Po rinkimų Vengrijoje Vokietijos radijas „Deutschlandfunk“ kalbėjosi su Europos Parlamento nariu iš Bavarijos Marku Ferberiu, atstovaujančiu Krikščionių socialinei sąjungai (CSU). Politikas ragino „problemų Rytų Europoje nesuvesti vien tik į V. Orbaną“ ir „gynė jį nuo iš Europos atskambančios visuotinės kritikos.

Juk Vengrija patenkina pagrindines demokratinei teisinei valstybei keliamas sąlygas. O V. Orbanas vėl perrinktas į savo postą labai didele persvara, su juo reikės bendradarbiauti ir ateityje“.

Kitame pokalbyje Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“ vengrų publicistas György Dalosas teigė, jog Vengrijos rinkimai ir V. Orbano pergalė juose reiškia „vieno žmogaus demokratijos „sucementavimą“. V. Orbano valdžia jokią akimirką nebuvo pavojuje“.

To priežastis – ne tik opozicijos silpnumas, bet ir vengrų visuomenės bazinis poreikis pajusti socialinį saugumą – „būtent šitai V. Orbanas ir pažadėjo“.

Pasak Budapešto dienraščio „Nepszava“, „didelis, net 70 procentų siekęs rinkėjų aktyvumas naujajam parlamentui, kuriame V. Orbano partija turės pernelyg ryškią daugumą, suteikia stiprų legitimumą. Opozicinės partijos susilpnintos“.

„Tačiau demokratinėms jėgoms dabar ne laikas liautis kovojus su V. Orbano galia. Joms nevalia nieko nedaryti ir tik stebėti, kaip demokratija Vengrijoje miršta“, – rašė Vengrijos sostinės laikraštis.

Nemažiau kritiškai atsiliepė ir kaimyninės Slovakijos sostinės dienraštis „Sme“: „kainą už ministro pirmininko V. Orbano pergalę dabar turės sumokėti kelios kartos. Žinoma, niekas politiškai blaivus nesitikėjo, kad jis rinkimus pralaimės. Tačiau V. Orbano kritikai vylėsi, jog rinkimai opozicijai išeis geriau.“

„Vietoj to V. Orbanui dabar niekas netrukdys iš kelio pašalinti likusius politinius barjerus ir kliuvinius. Taip darydamas jis galės nurodyti į jam  suteiktą stiprų politinį mandatą: jo partija „Fidesz“ laimėjo parlamento rinkimus, kuriuose dalyvavo nelauktai didelis skaičius rinkėjų“, – rašė Bratislavos laikraštis.

Slovėnijos dienraščio „Dnevnik“ požiūriu, „Orbano  rinkimų strategija  susidėjo iš neapykantos užsieniečiams. Islamui ir Europos Sąjungai kurstymo. Ir jam tai dar vieną kartą pasisekė“.

Belgijos regioninis laikraštis „Morgen“ reiškė nuomonę, kad europarlamentinė „Europos liaudies partija“, kuriai priklauso ir V. Orbano partija „Fidesz“, nebeturėtų ilgiau Vengrijos premjerą užstoti. Jau pribrendo laikas, kad Jean-Claude`as Junckeris ir jo partijos kolegos pasipriešintų tam būdui, kuriuo jų partijos draugas V. Orbanas pateisina savo vykdomą europietiškų vertybių griovimą.

Tai Europos Parlamento ir Europos liaudies partijos užduotis dabar V. Orbaną rimtai įspėti, kad jo bandymas užsieniečiams priešišką ir rinkimų kampanijoje siūlytą antieuropietišką politiką praktiškai įgyvendinti neliks be pasekmių.

Jeigu Vengrijos ūkis auga, tai daugiausia Europos Sąjungos dėka. Europos Komisija, Taryba ir Parlamentas turėtų V. Orbanui priminti, kokia buvo narystės Europos Sąjungoje išankstinė sąlyga: ogi pagarba laisvėms ir teisinei valstybei“.

Strasbūro dienraštis „Dernieres Nouvelles d`Alsace“ pažymėjo, kad „nors Viktoro Orbano rinkėjai gerai supranta, jog nemažai jų ekonominių ir socialinių teisių bei laisvių yra apribojamos, vis dėlto Vengrija dar vis yra demokratija su laisvais rinkimais.

Tiesa ta, kad V. Orbanas tinka didelei Vengrijos visuomenės daliai“.

Vis dėlto Pietų Vokietijos nacionalinis dienraštis „Süddeutsche“ V. Orbaną pavadino „sėkmingu skaldytoju, potencialiai keliančiu nemažą grėsmę ES ateičiai, nes jis ir jo šalininkai po ES stogu atnaujina nacionalizmą ir pakerta pagrindines demokratines vertybes.

Tačiau užuot į tai energingai ir gynybiškai reagavusi, Europos Sąjunga stovi tarsi be plano ir be nuovokos ir dar V. Orbano populistinius protrūkius paskatina dosnių dotacijų pinigais“.

Bet Regensburge išeinantis dienraštis „Mittelbayerische“ teigė, jog „galima V. Orbano ir jo rinkėjų argumentus laikyti nevykusiais, tačiau negalima jų automatiškai diskredituoti, kaip tai padarė Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas.

Jis pavadino V. Orbano požiūrį „vertybiniu piktybiniu augliu, kurį reikia neutralizuoti“. Tai ne ką priimtiniau nei kai kurie rasistiniai V. Orbano pasisakymai“.

Švabiškame Ulme leidžiamas leidinys „Südwest-Presse“ taip pat sukritikavo J. Asselborno žodžius ir teigė, kad „Europa turi suvokti, jog daugelis Rytų Europos šalių į Europos Sąjungą žiūri ne kaip į vertybių bendruomenę, bet kaip į rinką ir milžinišką perskirstymo mašiną – na, ir kaip į atpirkimo ožį“.

Nacionalinio dešiniųjų liberalų dienraščio „Frankfurter Allgemeine“ nuomone, „V. Orbanas vertina Europos Sąjungos teikiamas ekonomines galimybes, susijusias ne tik su perskirstymo mokėjimais, bet ir su produkcijos realizavimu rinkose.

Vengrija bei kitos ES valstybės, ypač Vokietija, suinteresuotos, kad grioviai tarp jų negilėtų, o būtų įveikti. Užtat V. Orbanas turėtų liautis beatodairiškai kalbėjęs ir veikęs, bet užtat ir kiti turėtų pripažinti, kad V. Orbanas yra teisėtai išrinktas savo šalies vadovas, kuriam globėjiškai įsakinėti nederėtų“.

Leipcigo „Volkszeitung“ vis dėlto reiškė nepasitenkinimą, kad „patosu ir sąmokslo teorijomis apkrautos V. Orbano kalbos apie nuo migrantų „invazijos“ ir Briuselio jėgų „okupacijos“ gintis priverstą Vengriją rinkėjus įtikino.

Prie V. Orbano kurso prisitaikiusi žiniasklaida nedrįso ir nesiryžo mesti šviesos ant Vengrijoje per mažai finansuojamų švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų. Vietiniai laikraščiai ir radijo bei televizijos stotys mieliau jungėsi į „laisvės kovotojų“ chorą, o V. Orbano šmeižiamos opozicijos partijos mieliau ginčijosi tarpusavy, nei pasiūlė alternatyvą“.

Berlyno nepriklausomų kairiųjų dienraštis „Tageszeitung“ nurodė, kad „Briuselis gerai tinka būti melžiama karve, kuri jokiai kitai šaliai neskiria tiek struktūrinių lėšų kaip Vengrijai. Naujos gatvės, gražesnis apšvietimas ir daugiau darbo vietų – visa tai pateikiama kaip Vengrijos vyriausybės nuopelnas, už kurį ji, o ne Briuselis, nusiperka rinkėjų lojalumą“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kam šįsyk įjungs skaitiklį?
    Kam šįsyk įjungs skaitiklį?

    Jei gatvėje pamatote V.Šustauską, turbūt nesitikite, kad jis jums pagros arfa? ...

    6
  • Pažadukai, arba Mano žodis: noriu – duodu, noriu – atsiimu
    Pažadukai, arba Mano žodis: noriu – duodu, noriu – atsiimu

    Pastaruoju metu žmogus, besilaikantis duoto žodžio, tapo tokia pat retenybe, kaip naminių uogienių virti netinginti 20-metė. Frazė "kaip tarė, taip ir padarė" iškart asocijuojasi su pasakomis ne tik dėl atgyvenusio skambesio, bet ir ...

    1
  • Apie ministrą, mamą ir žemę
    Apie ministrą, mamą ir žemę

    Žemės ūkio ministras kažin ar beatsirinktų, kaip ten buvo su ta svetima, arta ir įmokas atnešusia žeme. Vieną kartą jis sako, kad nežinojo, kieno žemė, ir sužinoti negalėjo. Kitą, kad žinojo, dar kitą kalba, kad turi įrodymų, jog žem...

    15
  • Sankcijų Rusijai spragos
    Sankcijų Rusijai spragos

    Reikia smogti Rusijos elito aktyvams užsienyje. Tai didina spaudimą Vladimirui Putinui – tuomet jis liausis grasinti Rusijos kaimynėms ir pažeidinėti savo valdinių žmogaus teises. ...

    3
  • Akcizas už meilę
    Akcizas už meilę

    Seimas patvirtino, kad Lietuvoje yra 15 priklausomybių. Nuo alkoholio, apsipirkinėjimo, darbo, interneto, lošimų, maisto, medikamentų, narkotikų, nikotino, patyčių, pinigų, santykių, smurto, valdžios ir sekso. Šią savaitę Seimo Prikla...

    1
  • Lietuvos ministrai – lyderiai ar samdomi darbuotojai?
    Lietuvos ministrai – lyderiai ar samdomi darbuotojai?

    Akivaizdu, kad pastaruoju metu Lietuvos Vyriausybę gaubia kaitinanti atmosfera. Jau beveik mėnesį Teisingumo ministerijos vadovo kėdė tuščia, o bandymas ministru siūlyti advokatą Giedrių Danėlių buvo nesėkmingas. Žemės ūkio ministro Broni...

    7
  • Šnabždančio acto kronikos
    Šnabždančio acto kronikos

    2018-ųjų mūsų Viešpaties metų balandžio 14 dieną JAV prezidentas Donaldas Johnas Trumpas (1946), objektyvių aplinkybių paakintas, dukters Ivankos paprašytas ir išmintingų patarėjų paragintas, nusprendė pasiųsti aiški...

    6
  • Ko studentai tikisi iš gyvenimo?
    Ko studentai tikisi iš gyvenimo?

    Turiu privilegiją dirbti su studentais. Mano dėstomųjų dalykų specifika susijusi su kūrybiškumo, kritinio mąstymo, komunikacinių gebėjimų ugdymu ir – kokia laimė – nereikalauja mokyti taisyklių, schemų, teisingų atsakymų. Tai ...

    1
  • Laisvalaikiu mėgo žvejoti
    Laisvalaikiu mėgo žvejoti

    Tylos įžadus pagaliau nutraukė E.Masiulis, tačiau nuo to aiškiau netapo. Tiesa, triukšmo ir sumaišties – daugiau, bet viskas kaip prieš dvejus metus. ...

    2
  • Kada nukris ore kybanti dėžutė su 106 tūkst. eurų?
    Kada nukris ore kybanti dėžutė su 106 tūkst. eurų?

    Šimtmečio politinės korupcijos byla pagaliau pasiekė teismą. Koncerno „MG Baltic“, Liberalų sąjūdžio ir Darbo partijos veikėjams, kaltinamiems šioje byloje, ką tik įteikti kaltinamieji aktai. Ar tai reiškia, kad neap...

    3
Daugiau straipsnių