Artėjantį rudenį išduoda rugpjūčio naktys

Rugpjūčio mėnesį galėsime dar pasidžiaugti ne tik vasaros šiluma, bet ir jos dosnumu. Mėnesio pradžioje prinoksta vasariniai obuoliai, daržo gėrybės, miške – uogos ir grybai.

Nuo seno mėnuo vadintas tiesiog pjūčiu – juk rugiai paprastai jau būdavo nukirsti, o laukuose belikęs javų vasarojus ir linai. Todėl senuose raštuose galima rasti ir visjavio pavadinimą. Ten sutinkamas įrašytas taip pat mėnuo žilis. Ar ne taip įvardintas, kad prinokę javai jau pakeitė laukų spalvą?

Rugpjūtis – naujesnių laikų pavadinimas, atsiradęs ėmus auginti nebe tokius birius rugius. XIX a. kalendoriuose dar sutinkami degėsio bei šiliaus vardai. Matyt, saulės išdegintų sakingų pušynų kvapas bus davęs šiuos pavadinimus. O pagal daugiamečius orų stebėjimo duomenis, rugpjūčio vidutinė temperatūra mūsų krašte yra 16,2 laipsniai šilumos, tačiau jo pabaigoje nukrinta žemiau 15 laipsnių. Štai kodėl rugpjūčio antroji pusė seniau vadinta nuorudeniu arba parudene.

Lietaus šį mėnesį prilyja mažiau – apie 74–76 mm, rečiau grumena ir perkūnija. Saulė šviečia 232 val. Atrodytų, nemažai. Tačiau diena per šį mėnesį sutrumpėja net dviem valandomis. Net sakoma: „Nuo Žolinės diena šuoliais trumpėja.“ Kitas priežodis taip rugpjūtį apibūdina: „Nužydėjus rožėms, krinta šaltos rasos.“ Todėl upelių slėnius ir paežeres nuo pavakarės iki pat vėlyvo ryto apsiaučia balto rūko skraistės. Ir rasos karoliukai papuošia jau visur boluojančius voratinklius.

Netrukus vakaro sutemose ja keliaus gervių bei žąsų virtinės. O nakties dangų papuoš ugninės meteorų strėlės. Jų, vadinamų perseidais, dažniau reiktų tikėtis antrąją savaitę.

Artėjantį rudenį išduoda ir rugpjūčio naktys. Kaskart tamsėjančiame skliaute nusidriekia balzgana Paukščių Tako juosta. Netrukus vakaro sutemose ja keliaus gervių bei žąsų virtinės. O nakties dangų papuoš ugninės meteorų strėlės. Jų, vadinamų perseidais, dažniau reiktų tikėtis antrąją savaitę.

Sakoma, kad rugpjūtis arba pratęsia vasarą, arba atkelia vartus rudeniui. Nelygu metai, juolab kai dabar įsivyravo tokie kontrastingi orai. Kad dėl trumpėjančios vasaros netaptų liūdna, verta prisiminti rugpjūtį turint tiek pat dienų, kiek ir liepa – 31-ą. Tokį keistą kalendorių paveldėjome iš senovės Romos. Tik mėnesių vardus, kaip reta tarp Europos tautų, išsaugojome savus, nes jie išreiškia mums rūpimus darbus ir gamtoje vykstančius pasikeitimus. Romėnai gi abudu šiuos vasaros mėnesius buvo paskyrę savo imperatorių garbei ir atminčiai – dieviškiems cezariams Julijui Gajui ir Augustui Oktavianui. Vienas Romos valdovas negalėjo būti viršesnis už kitą, todėl mėnesių trukmė ir buvo sulyginta, rugpjūčiui vieną papildomą dieną nugvelbus iš vasario. Kuris ir taip pats trumpiausias metuose! Ką gi, tegu žiema būna trumpesnė, o vasaros darbymetis ar atostogų metas – ilgesnis.

Tiesa, abu imperatoriai ženkliai prisidėjo prie to, kad pasaulis turėtų visuotinai naudojamą kalendorių. Julijaus Gajaus Cezario iniciatyva, pasikvietus egiptiečių astronomą Sozigeną, 46 m. prieš Kristaus gimimą buvo pradėta kalendoriaus reforma, kurią užbaigė valdovo įsūnis Augustas Oktavianas. Pasaulis romėnų kalendorių ilgai naudojo ir tebenaudoja, tik popiežiaus Grigaliaus XIII 1582 m. kiek pakoreguotą. Nėra jis tobulas, nes turi skirtingą dienų skaičių mėnesiuose, metų ketvirčiuose; savaitės dienos vis kitu skaičiumi prasideda; taigi labai nepatogus apskaičiuojant darbo laiką. Be to, kasmet tenka iškirsti didžiulius miškų plotus popieriaus gamybai, kad išspausdinus naujus kalendorius. Matematikai yra sukonstravę ne vieną amžinojo kalendoriaus struktūrą. Prancūzai jau Didžiosios revoliucijos laikais, XVIII a. pabaigoje buvo įsivedę kalendorių, suderintą su dešimtaine sistema, parą sudaliję į 10 valandų. Tačiau visi kalendorinės reformos projektai pasmerkti likti popieriuje ar kompiuterio atmintyje, nes jie neatsižvelgia į tai, kad kalendorius yra istorinės atminties talpykla. Jame sudėstyti religijos, tautos, valstybės, šeimos įvykiai. Net ir kiekvieno iš mūsų gimtadienis bei vardadienis... Tad, kaip romėnai sakydavo, „Carpe diem“ – naudokimės šia diena, ji mūsų. Bet naudokitės protingai – darbui, šeimai, poilsiui...

Taigi, šis rugpjūtis ir prasideda mėnuliu, einančiu į pilnatį. O pagal tradicinius papročius, kilusius iš gamtos reiškinių atidaus stebėjimo, tai geras laikas derlių suvežti nuo laukų. Kaimo senoliai sakydavo – jei bus suvežta per mėnulio pilnatį, duonos ir pyrago užteks visiems metams. Priežodžiu „Ant Žolinės – javų pilnos klojimo šalinės“ raginama negaišuoti su šiais darbais. O kaip javus atginti nuo pelių, kurios rudenėjant taip ir taikosi įsitaisyti klojime? Norint apsisaugoti nuo šių nenaudėlių, šalinės būdavo išbarstomos gailiais. Arba ten susmaigstomos berželių šakelės, pašventintos bažnyčioje per Sekmines ar Devintines.

Maža to, ūkininkai griebdavosi ir burtų. Javus stengdavosi suvežti penktadienį, mat ir pelės tądien pasninkaujančios. Pėdų ryšių mazgus kraunant reikia atsukti į viršų, o ražus – tekančio mėnulio link. Į pirmą vežimą įmesdavo nuo lauko pakėlę tris nemažus akmeniokus, parvežę juos sudėdavo šalinės kamputyje. Kad pelės pirmiausia į juos dantis nusilaužtų... O štai vežant pro kiemo vartus paskutinįjį vežimą, labai atidžiai būdavo stebima, kad joks grūdelis neišbirtų ir neliktų anapus vartų. Nes antraip „duona išeitų iš namų“. Žinia, šie papročiai dabar svarbūs tik etnologams, ieškantiems juose senosios baltų pasaulėžiūros ir mitologijos atspindžių. Įdomūs gali būti visiems tautiečiams kaip etnokultūros žaismė... Palinkėkime ūkininkaujantiems gero derliaus, tokio, kad „klojimo šalinės braškėtų“.

O štai kai kas ir iš mokslo derliaus. Nors vasarą paprastai moksliniai renginiai nevyksta, praeitą savaitgalį Vilniuje susirinkta į tarptautinę konferenciją, skirtą paminėti 215-osioms Ignoto Domeikos gimimo metinėms. Jos metu pristatyta autorių kolektyvo parengta knyga, išsamiai nušviečianti šio geologo ir gamtininko, pirmojo Čilės universiteto rektoriaus gyvenimą ir darbus. Tai bene žinomiausias pasaulyje mūsų tėvynainis, Vilniaus universiteto auklėtinis. Savo mylimoje tėvynėje negalėjęs realizuoti kūrybinių ambiciją, nes kovojo už jos laisvę 1831 m. sukilime. Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje iki rudens veiks įdomi paroda, paskirta žmogui, pasiekusiam svetur mokslo šlovės viršūnes, bet svajonėse vis grįžtančiam į  žaliuojančias Lietuvos pievas ir miškus. Savo dienoraštyje įrašiusiam: „Tautos turi sąžinę...“


Šiame straipsnyje: rugpjūtis

NAUJAUSI KOMENTARAI

Justas

Justas portretas
Nebukit tokie pikti,pavydus neismaneliai. Straipsnis paaiskinantis, PUIKUS. ACIU uz toki nuostabu straipsni. Visada,su didziausiu malonumu,klausome ir per radija p. L.Klimkos pasakojimu. Kur tik "pagauname" skaitome Jo straipsnius. Jam linkime kuo stipresnes sveikatos ir laukiame Jo straipsniu,pasakojimu. ACIU.

Alina

Alina portretas
Nuostabus straipsnis. Paskaitai ir taip viskas aišku su tuo rugpjūčiu. Laukiu daugiau apie gamtą straipsnių. Ačiū.

Xxx

Xxx portretas
Tiek daug šūdo prirašyta.Niekam nesvarbu tas pliurpalas.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Vėluojantis Vakarų atsakas
    Vėluojantis Vakarų atsakas

    Vėluojantis, nepakankamas ir pasenęs – apibendrintai toks yra Vakarų atsakas į Rusijos grėsmę. ...

    2
  • Valstiečiai įves licencijas verslininkams, žurnalistams ir rašytojams?
    Valstiečiai įves licencijas verslininkams, žurnalistams ir rašytojams?

    Pirmadienį tratėjo valstietiški būgnai ir gaudė policijos fanfaros. Premjeras pompastiškai pasirašė nacionalinį susitarimą, kad mainais į mažus mokesčius verslininkai padidins algas. Apie tai, ar algas biudžetininkams, pavyzdži...

    5
  • Bažnyčios be kryžių
    Bažnyčios be kryžių

    "Gandrai jau pasiekė Afriką", – anądien pasidžiaugė garsus Vakarų Lietuvos sparnuočių stebėtojas ir skaičiuotojas V.Jusys. ...

    4
  • Kam tarnauja A. Veryga?
    Kam tarnauja A. Veryga?

    Sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą būtų galima pavadinti šių laikų Tadu Blinda, svieto lygintoju, tik jis, deja, tarnauja ne vargšams, o turtingiesiems. Kaip kitaip vertinti ministro sumanymą ligoniams uždrausti parsivežti i&sc...

    42
  • Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas
    Mūsų ydos, pelniusios tris Nobelio premijas

    Jau trečią kartą per pastaruosius 15 metų Nobelio ekonomikos premija, kuri oficialiai vadinama Švedijos centrinio banko premija Alfredui Nobeliui atminti, yra skiriama ekonomistui, tyrinėjusiam žmonių neracionalumą ir jų finansines klaidas. Kod...

    1
  • Galia ir valdžia
    Galia ir valdžia

    Lietuvos politinėje padangėje – sujudimas. Politikai suka galvas, kaip jiems įgyti daugiau galios ir perimti arba išlaikyti valdžią. ...

    7
  • Socialdemokratų manifestas prakuroms
    Socialdemokratų manifestas prakuroms

    Kiekvieną dieną sulaukiame naujos socialdemokratų muilo operos serijos. Viskas, ko reikia intrigai išlaikyti, yra. Situacija pasikeičia kas dieną, žiūrovas negali atsipalaiduoti ir geriau nepraleisti jokios serijos. O kiekviena serija baigiasi in...

    3
  • Klinikinių idėjų triumfas
    Klinikinių idėjų triumfas

    Lenkai ir vėl "išdūrė" Lietuvą! Kol mūsiškiai isterijų ideologai klykė apie tuoj įvyksiančią karinę invaziją, o prasidėjus "Zapad" privarė pilną pižamą ir išsilakstė po užsienius, Lenkija tyliai susit...

    24
  • Kur auga talentai, kurių trokšta darbdaviai?
    Kur auga talentai, kurių trokšta darbdaviai?

    Sparčiai mažėjantis darbingo amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje didina spaudimą darbdaviams – kaip rasti tinkamų naujų darbuotojų ir kaip išsaugoti esamus? ...

    1
  • Išgarsėti per kivirčus?
    Išgarsėti per kivirčus?

    Nuomonių įvairovė ir kultūringa diskusija yra demokratijos ir (su)gyvenimo pagrindas. Mūsuose ypač gaji kivirčų tradicija, tarsi tebegyventume akmens amžiuje ir kiekvienas kitoks taikytųsi atimti mamutienos kąsnį arba manytų, kad tavo tas kąsnis ...

    4
Daugiau straipsnių