Atlyginimų kėlimas mėtomas lyg karšta bulvė

Tuo metu, kai visi choru kalba, kad Lietuvoje atlyginimai auga per lėtai, matome, kaip tvankiuose diskusijų kabinetuose dusinama galimybė užtikrinti nuoseklų gyventojų pajamų didėjimą, kuris pranoktų infliacijos tempą.

Štai prieš du mėnesius Trišalės tarybos posėdyje buvo sutarta, kad nuo 2019 metų minimalią mėnesio algą (MMA) reikėtų didinti nuo 400 eurų iki 420 eurų. Tai sudarytų apie 47 proc. dabartinio vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Aiškus ir konkretus žingsnis, kuris padėtų sparčiau didinti atlyginimus, mažinti šešėlinę ekonomiką bei didinti mokesčių surinkimą į biudžetą.

Tačiau vėliau prasidėjo vilkinimo procesas ir net toks neradikalus sprendimas įstrigo stiklainyje. Nuomonės išsiskyrė, nes darbdavių atstovai palaikė 420 eurų dydį, o darbuotojai – 450 eurų. Tuomet suspenduotas sprendimas buvo gausiai užlietas procedūrų ir nustatytų tvarkų, reglamentų marinatu.

Kol kas faktas yra tai, kad Trišalė taryba dėl minimalios algos nepriėmė jokio sprendimo, Vyriausybei pateikė atskirąsias nuomones, nors pagal reglamentą tai turėjo padaryti iki birželio 15 dienos. Po to Vyriausybė galėjo priimti savo sprendimą, tačiau to irgi nepadarė – grąžino klausimą svarstyti tarybai.

Interesų ir nepasitikėjimo įkaitai

Kažkodėl Trišalėje taryboje žlugęs mėginimas susitarti dėl 2019 metais taikytino minimalios mėnesio algos dydžio visiškai nenustebino. Pati Trišalė taryba kaip interesų koordinavimo institucija čia niekuo dėta – Europoje matome daug pavyzdžių, kuomet valdžios, profsąjungų ir darbdavių atstovai puikiausiai sutaria dėl principinių dalykų. Tai patvirtina daugelyje Europos Sąjungos (ES) valstybių palaipsniui augantis vidutinis darbo užmokestis, nors pagal Phillipso kreivės teoriją galima būtų tikėtis ir spartesnio jo didėjimo, kadangi nedarbo lygis yra istoriškai žemas.

Trišalė taryba primena Abiejų Tautų Respublikos Seimą, kuriame vienas toks bajoras Čičinskas gali sušukti „neleisiu!“ ir sprendimų priėmimo procesą ištinka koma.

Deja, Lietuvoje bendradarbiavimą apsunkina totalinis vienų interesų grupių nepasitikėjimas kitomis. Profsąjungos įtaria darbdavius suokalbiu su valdžia už jų nugarų, darbdaviai kaltina samdomųjų darbuotojų organizacijas ekonominės realybės nepaisymu ir pernelyg dideliu reikalavimų apetitu, valdžia nenori pyktis su verslu, bet taip pat priversta galvoti ir apie rinkimus...

Trišalė taryba primena Abiejų Tautų Respublikos Seimą, kuriame vienas toks bajoras Čičinskas gali sušukti „neleisiu!“ ir sprendimų priėmimo procesą ištinka koma. Tada reikalas perkeliamas į Vyriausybę, kuri imasi skelbti galutinį MMA verdiktą. Tačiau juk Trišalė taryba ir buvo sugalvota kaip būdas išvengti sprendimo priėmimo biurokratizavimo ir politizavimo!

Didesnė alga suplėšytų vokelius

Prieš Trišalei tarybai patiriant fiasko dėtos viltys, kad MMA susiejimas su vidutiniu darbo užmokesčiu ir „objektyvaus“ procento (nesvarbu ar 47,3 proc., ar 50 proc.) nustatymas išspręstų skirtingų požiūrių susikirtimo problemą. Beliktų tik sulaukti Statistikos departamento apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio ir patvirtinti vienintelį bei teisingą MMA dydį. Nepavyko... Ginčas tiesiog persikėlė į kitą areną – ką įtraukti, o ko neįtraukti į vidutinio darbo užmokesčio rodiklį, ar skaičiuoti MMA į priekį, ar atgal, t. y. pagal ateinančiais metais prognozuojamą VDU, o gal pagal šių metų ar net pernykštį VDU. Ir taip be pabaigos!

Mano nuomone, tas MMA procentas nuo vidutinio darbo užmokesčio apskritai pernelyg mistifikuojamas. Dažnokai skundžiamės, kad Lietuvos šešėlinė ekonomika yra viena iš didžiausių visoje ES, o atlyginimai vokeliuose sudaro trečdalį ar net 40 proc. viso darbo užmokesčio fondo. Deja, šį teiginį visiškai pamirštame diskutuodami dėl MMA. Jeigu iš tikrųjų yra taip, vadinasi, tikrasis atlyginimas yra gerokai didesnis negu Statistikos departamento skelbtasis, todėl ir MMA procentas nuo VDU turėtų būti kur kas didesnis! Juk minimali mėnesio alga yra ta, kurią darbdavys privalo mokėti neišsisukinėdamas, o faktinį atlyginimą sudaro oficiali ir šešėlinė dalis.

Sakote, tokiu atveju nukentėtų tie, kurie visą algą moka ne vokeliais? Taip, bet juk dėl to šešėlinės ekonomikos egzistavimo faktas nenustoja galios? Be to, giliau patyrinėjus, veikiausiai išsiaiškintume ir tendenciją, kad mokantys darbo užmokestį „baltai“ dažniausiai moka ir didesnius negu minimalius atlyginimus, t. y. jiems MMA reguliavimas nėra problema.

Kiek realiai turėtų augti alga?

Lietuva pagal MMA yra priešpaskutinėje vietoje Europoje. Sujungusi darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokas mus pralenkė net Rumunija. Estijoje alga siekia 500 eurų, Lenkijoje – apie 490 eurų, o kitoje kaimynėje Latvijoje – 430 eurų.

Kuriant orumo ekonomiką, kartu su kylančiomis kainomis turi kilti ir atlyginimai. Šiuo metu yra sudėtinga visiškai pažaboti kainų didėjimą, todėl darbo užmokestis ir kitos pajamos turi žygiuoti žingsniu priekyje, o ne įkandin. Juk gyvename augančios, o ne recesijos kamuojamos ekonomikos šalyje. MMA kėlimas yra viena iš pajamų didinimo priemonių. Solidžius atlyginimus gaunantys sostinės specialistai papildomų 30 eurų galbūt ir nepajustų, tačiau regionuose, kur gyvena daug mažas pajamas gaunančių žmonių, tai būtų didelė paspirtis.

„Baltai“, o ne vokelyje mokami atlyginimai galėtų paskatinti daugelį ekonomikos sektorių, ypač tuos, kurie veikia vien vidaus rinkoje. Kartu valstybės biudžetą pasiektų daugiau gyventojų pajamų mokesčio įplaukų, „Sodrą“ – draudimo įmokų. Atitinkamai atsirastų galimybė daugiau lėšų skirti pensijoms, gydytojų, mokytojų atlyginimams didinti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

VYTAUTAS

VYTAUTAS portretas
SNUKIS MALONUS,O GALVOJE BANKINIAI VELNIAI KADRILIŲ ŠOKA.

untokas-- PRANAŠAI žmonėse ieško KVAILIŲ, kad galėtų apgauti

untokas-- PRANAŠAI žmonėse ieško KVAILIŲ, kad galėtų apgauti portretas
NAUSĖDA -----įkyrėjai DEMAGOGINIAIS išvediojimai, kurie nieko bendro neturi su REALYBE,----ko gero, gyvenimo realybę MATYTI trukdo-- ir nuo ilgo sėdėjimo BANKE, storas DULKIŲ sluoksnis,ir atitrūkimas nuo gyvenimo kasdienybės

mmmm

mmmm portretas
sypsosi kaip duraciokas ,jis bulve valgo o lietuva lupenas,pardave tevyne uz pinigus ,cia kaip judas,,
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Mums per brangūs populistiniai politiniai karai
    Mums per brangūs populistiniai politiniai karai

    Dauguma iš mūsų žino, kad makrolygmeniu karas yra agresyvios ekonominės (valstybės ar valstybių sąjungos) politikos tąsa. Dauguma iš mūsų taip pat žino posakį, kad geriau bloga taika negu geras karas. ...

    4
  • Tik verslas, nieko asmeniša
    Tik verslas, nieko asmeniša

    Prieš bemaž dešimtmetį sukeldama malonų triukšmą į Lietuvą atėjusi finansinių paslaugų kompanija "Barclays" lygiai taip pat demonstratyviai išeina. Nors apie ketinimus palikti Lietuvą užsiminta gerokai anksčiau...

  • Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?
    Ar tikrai „Brexit“ reiškia „Brexit“?

    „Brexit“ svarbus ne vien britams, bet ir šalims, juntančioms Rusijos ir Kinijos spaudimą, stelbiamoms didelės, bet prastai valdomos Vokietijos arba pernelyg apleistoms Jungtinių Valstijų – ypač regione tarp Baltijos ir Juodosios ...

    1
  • Iš kur tie milijonai?
    Iš kur tie milijonai?

    Švietimo krizė atskleidė ne tik tai, kad Lietuvos mokymosi sistemos pokyčiai visiškai neparengti. Ji numetė šydą nuo mūsų valdžios sukto veido. Teisi Jos Ekscelencija sakydama, kad ši Sauliaus Skvernelio Vyriausybė aroganti...

    3
  • Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai?
    Kiek „Brexit“ gali kainuoti Lietuvai?

    Migla dėl Jungtinės Karalystės ateities santykių su Europos Sąjunga kol kas nesisklaido. Panašu, kad Theresos May vyriausybė visiškai baigia prarasti situacijos kontrolę. Politikos ekspertų vertinimu, jos pasiektas susitarimas prakti&scar...

    1
  • Mokesčiai interneto milžinams apgintų faktus nuo išgalvotų naujienų
    Mokesčiai interneto milžinams apgintų faktus nuo išgalvotų naujienų

    Vos prieš du mėnesius, rugsėjo 12-ąją, Europos Parlamentas per balsavimą tvirtai palaikė pasiūlytą direktyvą, suteikusią spaudai ir naujienų agentūroms viltį, kad interneto milžinai galiausiai ims joms mokėti pinigus. Daugybę metų inter...

  • Apie šventinę psichozę
    Apie šventinę psichozę

    Dovanojimas ir dovanų laukimas mums visiems pažįstamas ir geidžiamas. Tačiau turbūt kiekvienas labai skirtingai regime šį veiksmą, kuris yra aktualus žmonijai nuo seniausių laikų. Praėjo nemažai laiko, kai žmonės vienas kitam dovanojo gyv...

    1
  • Šalies bėda – institucinė demencija
    Šalies bėda – institucinė demencija

    Premjeras jau bijo anarchijos ir įtaria, kad protesto pozą išlaužę konservatoriai nori destabilizuoti šalį. ...

    13
  • Mitingo fone – rinkiminiai politikų demagogijos pliūpsniai
    Mitingo fone – rinkiminiai politikų demagogijos pliūpsniai

    Leonidas Donskis 2012 metais rašė: „Rinkimų neįmanoma laimėti dešiniąja ekonomine retorika, todėl visi kalba apie socialinį solidarumą, mokslo ir kultūros prieinamumą. Bet vėliau grįžta į dešinę, nes globalinio kapital...

    10
  • Ištikimieji heiteriai
    Ištikimieji heiteriai

    Juostoje "Bohemijos rapsodija", kurią pamatyti jau turbūt spėjo visi, legendinio artisto personažas gan taikliai apibūdina žinomumo kainą. "Apie tai, jog supuvai, supranti iš vaisinių muselių", – sako jis. Bet š...

    4
Daugiau straipsnių