Atvirukai Prezidentui

Naujosios technologijos baigia išguiti ranka rašytus sveikinimus. Kasdien minkydami kompiuterio klaviatūrą dažnai nebeperskaitome, ką parašėme prieš pusvalandį. Kadaise įprastus sveikinimus keičia telefono skambučiai arba nuasmenintos SMS žinutės.

Ranka sveikinimų neberašome ne tik artimiausiems, bet ir gerbiamiems žmonėms. Lietuvos centriniame valstybės archyve galima išvysti unikalius, vienetinius sveikinimus Prezidentui Antanui Smetonai 60-mečio proga.

1934 metais, švenčiant valstybės vadovo jubiliejų, jo valdymas buvo įleidęs šaknis, todėl gimtadienis tapo puikia proga pademonstruoti ypatingą pagarbą Tautos vadui. Jo pagerbimo renginių gausa pranoko net 1930-aisiais minėtą Vytauto Didžiojo 600 metų jubiliejų. A. Smetonos gimtadienio renginiams organizuoti ir koordinuoti buvo įsteigtas specialus komitetas. Patriotinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ sporto organizacija surengė 2 129 km estafetę per Lietuvą.

Sveikintojai rungtyniavo, kuris labiau išsiskirs. Sveikinimų tekstai prieš 83 metus rašyti dailyraščiu, kaligrafiškai. Atvirukuose gausu pieštų A. Smetonos portretų. Sveikintojai liejo akvarelę, piešė tušu, demonstravo siuvinėjimo siūlais ir metalu meną. Sveikinimai stebina leksika, atskleidžia, kaip žmonės suvokė valstybę, koks buvo rinkėjų ryšys su valdžia. Ne visi jie kurti iš reikalo, per prievartą. Akivaizdu, kad rašiusieji nuoširdžius sveikinimus vertino Prezidento nuopelnus valstybei ir lietuvybės įtvirtinimui.

Pasitelkta vaizduotė ir išmonė. Sveikintojai, tarp kurių – tautinės bendrijos, bendruomenės, mokyklos, šaulių organizacijos, Gaisrininkų ir Vaiko draugijos, konkuravo ne tik tekstais, bet ir pristatydami savo krašto simboliką. Antai Klaipėdos krašto šaulių sveikinimas parašytas jūros spalva – mėlyna, išmargintas bangomis, žuvėdromis, švyturiu ir žvejų tinklais. Karaimai nupiešė Trakų ir Biržų pilis, prezidento ir kunigaikščio Vytauto Didžiojo portretus, kituose vaizduojami ąžuolo lapai, gilės, Gedimino kalnas, Gediminaičių stulpai, Lietuvos vėliava.

Į A. Smetoną kreiptasi kaip į valstybės galvą, Tėvynės vadą, Tautos tėvą. Sveikintojai daugiausia dėkojo Prezidentui už nuopelnus kovoje dėl nepriklausomybės, gyrė jo tvirtybę ir išmintį, prašė globos. Linkėta ilgiausių metų, sveikatos, „išminties, kurią iš amžių plėšdamas lašini žmonių širdin, kad grožis ir gėrybė tarptų joj“, „ištvermės ir pajėgumo sujungti mūsų tautą vienybėn, atvaduoti Vilnių ir lietuviškąjį prūsų kraštą“. Mažeikių „Vytijos“ rinktinės vadas linkėjo, kad A. Smetonos vadovaujama lietuvių tauta „nuolatos fiziškai stiprėtų“.

Šiandien, politinio korektiškumo laikais, keistai skamba 1934 metais Prezidentui A. Smetonai rašyti  žodžiai: „Priimk Tautos vade, sulaukęs žilo plauko, mūsų nuoširdžiausius sveikinimus. Tave sekdami aukosime Lietuvai savo jėgas ir gyvybę“, „kad sėkmingai nuvestumėt mus į nūn pavergtąjį Vilnių“.

Tarp gausių linkėjimų aptinkama ir sveikintojų pasižadėjimų „sutartinom širdim priversti mūsų žemę pražydėti, kaip ji dar niekad nežydėjo“. Dažnas atvirukas užbaigtas šiandien retai vartojamu „valio“.

Šių dienų globaliame pasaulyje valstybės vadovų gimtadieniai tampa privatesnėmis šventėmis. Metinių progomis atvirukams dažniausiai išlaidauja valstybės įstaigos. Ką ateities kartos spręs apie mūsų laikus, paženklintus SMS žinutėmis arba feisbuko tyruose paskęstančiais pranešimais? Kokį pėdsaką paliksime?



NAUJAUSI KOMENTARAI

Zenonas Priekuliškis

Zenonas Priekuliškis portretas
Kur Jūs matote tą šimtmetį? Buvo viena okupacija, dabar vėl. Galime švęsti tik akto pasirašymo šimtmetį, o ne Lietuvos?

ILK

ILK portretas
Bent Lietuvos JUbiliejui išleiskite atvirukų.Panašiai,kaip buvo prieškaryje.Dabar nerasi nusipirkti nrmalaus atviruko,tik tos kičinės gėlės ir dar siaubingi įrašai...Paskubėkite.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių