Aukštasis ar nebaigtas pradinis

Čia išmintingoji Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pateikė savo sprendimą. Pagal ją 2020 m. stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent tris brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos, jų minimali išlaikymo riba – 16 balų. Šią žinią dabar pabandykime pritaikyti taupymui juodai dienai. Po 2008 m. krizės visi bankai vienokiu ar kitokiu būdu skelbė, kad kiekvienas turi turėti tokią pinigų atsargą, kad iš savo santaupų galėtų gyventi šešis mėnesius. Vadinasi, juodosios dienos logika yra paprasta. Savo finansus turi tvarkyti taip, kad pusę metų, t.y. 50 proc., galėtum išgyventi be niekieno pagalbos ir per tą laiką susirastum naują veiklą ar darbą. O jei nepavyktų to padaryti, tuomet pagalbos kreipiesi į užimtumo tarnybą ir t.t.

Jei stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimus pritaikysime taupymui juodai dienai, tai mūsų valstybę galime laikyti didele optimiste.

Jei stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimus pritaikysime taupymui juodai dienai, tai mūsų valstybę galime laikyti didele optimiste. Vadinasi, naują darbą ar veiklą galima susirasti per šešiolika dienų, o koronaviruso grėsmė išnyks per artimiausias dvi savaites ir žymaus santaupų sumažėjimo eiliniai piliečiai tikrai nepajaus. O ką daryti tam piliečiui, kuris netaupė, net negalvojo apie tas šešiolika dienų, ir paėmė paskolą svajonių atostogoms?

Pateiksiu kitą pavyzdį. Dvidešimčia varžtų prisukami keturi jūsų automobilio ratai. Pagal dabartinius valstybinių brandos egzaminų reikalavimus egzaminą (VBE) mokinys išlaiko, kai atlieka mažiausiai 16 proc. užduoties. Apskaičiuokite varžtų skaičių pagal minimalius VBE reikalavimus, kuriais mokinys prisuktų jūsų automobilio ratus. Ar sutiktumėte važiuoti tokiu automobiliu? Štai taip atrodo 16 proc. ar balų magija. Tačiau pastarasis skaičių žaismas – dar ne pabaiga.

Prisiminkime įstabius Lietuvos demokratinio darbo partijos (LDDP) valdymo laikus, kai pradėjo sklandyti išraiškingas posakis: "Nebaigtas pradinis – aukštasis partinis". Jis turi gilias istorines šaknis ir peripetijas. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1990 m. spalio 18 d. priėmė nutarimą Nr. I-690 "Dėl aukštųjų partinių mokyklų diplomų nepripažinimo", kurį LDDP valdomas Seimas 1995 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. I-89 paskelbė netekusiu galios. Vėliau 1996 m. rinkimus laimėję konservatoriai gruodžio 23 d. priima įstatymą Nr. VIII-62 "Dėl aukštųjų partinių mokyklų diplomų nepripažinimo", kuris padėjo galutinį tašką šioje kovoje.

Pateiktas pavyzdys įdomus trimis aspektais. Politikai net šešerius metus diskutavo apie tai, ar komunizmo teorijos ir praktikos išmanymas yra vertas aukštojo mokslo diplomo. Kitas vertus, politikai paprasta dauguma galėjo (ar gali) nuspręsti, kas yra aukštasis mokslas, o kas – ne. Per daug nesusimąstydami ne tik apie tai, ko reikia mokslo vystymuisi, bet ir kokios žinios bei gebėjimai yra būtini būsimiems inovacijų kūrėjams. Trečias aspektas atskleidžia bendrojo lavinimo mokyklos santykį su aukštąja mokykla. Posakis "nebaigtas pradinis – aukštasis partinis" liudija apie žmones, kurie vargais negalais baigdavo mokyklą, bet sugebėdavo padaryti partinę karjerą. Išnagrinėta situacija išlieka aktuali, nes esame priversti kalbėti apie mokinius, kurie vargais negalais mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, tačiau vyriausybė jiems atveria kelią į aukštąsias mokyklas. Dėl to nerimas išlieka, nes neaišku, kaip minėti 16 balų ar procentų sėkmės ateityje gali laiduoti Lietuvos pažangą moksle.

Čia turime reikalą su elementariu politiniu kompromisu, kuris nekeičia esamos padėties. Juk labai sunku pasakyti mokslininkui, paskyrusiam visą gyvenimą tam tikrai tyrinėjimų sričiai, kad jo universitetas yra uždaromas dėl objektyvių demografinių ir visuomeninių pokyčių, apie kuriuos nepagalvojo politikai, diskutavę dėl aukštųjų partinių mokyklų diplomų (ne)pripažinimo. Tą patį galima pasakyti ir mokytojui, dirbančiam mažo miestelio mokykloje. Soriukas, nebaigtas pradinis ir aukštas partinis buvo svarbiau brandžiosios Vytauto Landsbergio ir Algirdo Brazausko epochos metu nei sovietinės valstybinės ekonomikos žlugimas eiliniame Lietuvos miestelyje. 16 balų ir 16 proc. per valstybinius brandos egzaminus yra paskutinis nesibaigiančios pradinės mokyklos bastionas pagrindinėje ir vidurinėje mokykloje.

Dėl to klausimas, ar pradinukas ir dvyliktoje klasėje (arba ketvirtoje gimnazijos klasėje) yra pradinukas, nėra pagrįstas vien piktdžiuga. Nereikia gilaus išmanymo, kad peržvelgęs nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo ketvirtos, aštuntos klasės skaitymo ir VBE istorijos užduotis, pastebėtum besikartojančias lengvas užduotis. Svarbūs aspektai – mokinių amžius, teksto dydis ir jo bei užduočių sudėtingumas, kiti kontekstai. Tačiau verta atkreipti dėmesį į vieną dalyką, ar valstybinio brandos egzamino metu verta tikrinti elementarius skaitymo ir teksto suvokimo įgūdžius tam, kad pasiektum lemtingą ribą.

Kitas svarbus aspektas – kokia vidurinio bendrojo lavinimo prasmė, jei į aukštąją mokyklą priima turint tik elementarių pradinės ir pagrindinės mokyklos žinių. Galima atskirai diskutuoti apie tai, kokius pokyčius paskatino 2008 m. ir 2011 m. patvirtintos bendrosios pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos. Tačiau pripažinkime, kad aiškios alternatyvos esamoms programoms ir valstybiniams brandos egzaminams per pastaruosius ketverius metus neišsikristalizavo.

Kokią padėtį turime dabar? Pirma, mokinys su tėvų žinia gali nelankyti mokyklos arba su jais vykti atostogauti. Apie tai, kaip ir kokiomis priežastimis tėvai teisina savo vaikų praleistas pamokas, yra atskiros diskusijos tema. Antra, mokinys turintis nepatenkinamą metinį pažymį gali eiti laikyti valstybinių brandos egzaminų. Trečia, siūlomos mokinio individualios pažangos vertinimo priemonės yra daugiau imitacinės nei realios. Net teigimas, kad dešimtukas turi būti rašomas už ilgalaikes veiklas, reikalaujančias analitinių ir kompleksinių samprotavimo gebėjimų, atrado banalus ir nuvalkiotas prieš ŠMSM stojimo į aukštąsias mokyklas kartelės sumažinimą.

Tenka pripažinti, kad globalios grėsmės akivaizdoje esame vėl prie suskilusios geldos.

Dėl to bet kokios diskusijos, kad pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) turi turėti realių padarinių (pavyzdžiui, nepatenkinamas PUPP įvertinimas užkirstų kelią į vidurinę mokyklą), kol kas primena laiko švaistymą. Vadinasi, klausimas, ar dėl aukštųjų mokyklų išlikimo gali būti paaukota vidurinio ugdymo kokybė ir kartu gimnazijos, o dėl pradinio ugdymo – pagrindinio ugdymo kokybė ir progimnazijos, yra aktualūs, kuriam būtini patikslinimai. Galbūt jie leistų performuluoti šiuos klausimus. Bet kol kas partinis elitas užsiėmęs iškilių nepartinių lyderių paieška, kurie garantuotų kuo sėkmingesnį pasirodymą būsimuose rinkimuose.

Kodėl posakis "nebaigtas pradinis – aukštasis partinis" turi savito žavesio? Atsakymas labai paprastas. Šiek tiek pasimokai pradinėje, šiek tiek – pagrindinėje, dar truputį – vidurinėje ir nelabai gali paaiškinti, kokia kalba susirašinėjo Liudas Vasaris su Pitagoru. Bet per rinkimus balsuoji už bet kurią naujokų partiją, kuri bet kokia kaina nori laimėti rinkimus, ir tuomet supranti, kad visuomet atsiras žmogus, kuris vis kitomis aplinkybėmis, pasakys, jog yra tokia partija, kuri atvers tau elementariu politiniu sprendimu kelią į aukštąją mokyklą. Dėl to diskusijos apie tai, kokie kokybiniai pasiekimai turi tapti siekiamybėmis pradinio, pagrindinio, vidurinio ir aukštojo mokslo pakopose, bus tik nedidelio snobiško elito kasdienybe.

Tenka pripažinti, kad globalios grėsmės akivaizdoje esame vėl prie suskilusios geldos. Atsigavus pasaulio ekonomikai niekas netaupė tam, kad kažkada gali atsirasti nenugalima jėga (force majeure), vardu koronavirusas. Bet atsitiko gyvenimas ir prekybos tinklams nereikia galvoti nei apie juoduosius penktadienius, nei apie akcijas. Šią akimirką įdomu, kokią Lietuvos šeimų finansų dalį sudaro skolos ir kiek jos padidės. Kita vertus, kas mums padės išlipti iš šios sumaišties – nebaigtas pradinis ar aukštasis partinis? Nors migloti pažadai apie tai, kad per metus bus sukurti vaistai nuo koronaviruso, leidžia manyti, jog pergalė teks nuosekliems moksliniams tyrimams, kurie užtinkrintų sėkmingo gydymo tikimybę ne 16, o 100 proc.