Balsai iš kapo minėjimų tribūnose

Minint Sąjūdžio 30-metį skambėjo kalbos su pagrindine melodija, kad valstybė uždaryta karste ir nuleista į kapą. Panašūs pareiškimai įvairių renginių proga iš parlamento tribūnos nebestebina, jau greičiau nustembi išgirdęs, kad į ją dar pakviečiamas kas nors, kas gali pasakyti – ne, valstybė nėra žlugusi ir artimiausiu metu neketina.

Minėjimų rengėjai antrųjų randa daug sunkiau, negu norinčių palyginti Lietuvą su Prūsija, iš kurios belikęs tiktai pavadinimas. Jei Prūsiją prarijusi Vokietija, tai Lietuvą ketina – kur ten ketina, jau, ir ne pamažu, o dideliais kąsniais ryja Briuselis. Kaip Briuseliui dažnai nurašomi pačių Lietuvos biurokratų sugalvoti įvairiausi apribojimai, taip Europos Sąjunga lyginama su sovietiniu tautų kalėjimu, nors reikia būti arba neprotingu, arba melagiu, kad sugebėtum nematyti esminio skirtumo. Laisvės pasirinkti.

Kitas šių jubiliejinių Sąjūdžio dienų pastebėjimas – neva negrįžtamai prapuolusios bendrystės jausmo paieškos. Klausimų, kodėl tada buvome tokie vieningi, o dabar nebe, pilni socialiniai tinklai ir daug kitos viešosios erdvės. Nors būti vieningais – kaip ir būdų tą parodyti – to norintiems šiandien kur kas daugiau, negu prieš tris dešimtis metų teikė Sąjūdis. Tuomet buvo iššūkis su sovietinio saugumo persekiojimo rizika – ateiti į kokią nors Sąjūdžio grupelę ir organizuoti susitikimus ar leisti laikraštį. Sąjūdžio stiprybė buvo ir ta, kad jo žmonės kalbėjosi su bet kuriuo užėjusiu ar paskambinusiu. Kartais tas juos išvargindavo iki išsekimo, kartais ir erzindavo, nes konstruktyvūs buvo ne visi. Bet reikėtų pasakyti tiems, kas jau pamiršo, ir tiems, kas tuomet nė nebuvo gimę – jokiose to meto įstaigose su žmonėmis išvis nesikalbėdavo, nes valdininkas buvo viršininkas, o viršininkas buvo Dievas. Sąjūdis parodė, kad tų dirbtinių dievų nėra, nes permainas, kaip ir bendrystę, kuria žmonės. Pirmiausia tie, kurie ką nors veikia, o ne gyvena laukdami dar vienos revoliucijos. Kalbu ne apie dar vieną, nežinia kelintą naująjį Sąjūdį iš nepatenkintų, kad savoje valstybėje negali pasiekti to, ko jai ir sau norėtų. Iš tų, kurie užuot naudojęsi visomis laisvės teikiamomis galimybėmis, labiausiai mėgsta vieną – piktintis beveik viskuo ir gal dar guostis.

Kalbu apie pačių žmonių iniciatyvą. Prieš tris dešimtis metų vienas Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys davė jauniems savanoriams, budėjusiems prie telefonų patarimą: „Neturit valandas klausytis siūlymų, ką už kitus turėtumėte padaryti. Jei matot, kad gera idėja – pasveikinkit ir pasakykit, kad Sąjūdis parems. Bet tegu patys imasi iniciatyvos.“

Bendrystės jausmo paieškos ir pats bendrystės stiprinimas yra tikrai gera idėja. Jei šiandien Sąjūdžio būstinėje atsiliepčiau į jų beieškančio skambutį, žinočiau, ką sakyti. „Gera idėja. Jūs tik pradėkit, gal pradžiai su kaimynais. Sąjūdis palaikys“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Taigi

Taigi  portretas
Kiekvienas, besiveržiantis į tribūną, turėtų privalomai perskaityti šį Ritos Miliūtės straipsnį. Užtenka to kvailo dejavimo ir savęs menkinimo. Tą darbą palikim Tautos atmatoms – Putino subinlaižiams. Šių toks darbas, nors patys į Putino rojų nesiveržia.

Bravo, p. Rita

Bravo, p. Rita  portretas
Puikus straipsnis aktualia tema – visokiems niurgzliams kaip pirštu į akį.

Sutinku

Sutinku portretas
Pasakyta labai teisingai.Paskaičius kai kada komentarus,atrodo,jog rašantys badu miršta.Bet jei gali nusipirkti kompiuterį ir juo naudotis-ne toks ir vargšas esi.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Melo kojos
    Melo kojos

    Paskatinimą visuomet elgtis sąžiningai prisimenu kaip vieną pirmųjų sąmonėn įstrigusių dalykų. Iš pradžių tiesos sakymo svarbą galvon kalė artimieji, paskui pasisekė turėti mokytoją, kurios apgaudinėti nesinorėjo taip stipriai, kad s...

    8
  • Karių tauta!
    Karių tauta!

    Vienas austrų poetas, atvažiuodavęs pas mus antrosios nepriklausomybės apyaušriu, matydavo gatvėse besiskeryčiojančius vadinamuosius marozus. Nesistebėdavo, sakydavo: o, lietuviai, karių tauta! Karių tauta skeryčiojasi toliau, ypač interneto...

    21
  • Žemės kalbos žodynas
    Žemės kalbos žodynas

    Norite į Rojų? O gal į žemiškesnius Londoną, Berlyną, Veneciją ar Jeruzalę? Nei skrydžio bilietų, nei atostogų neprireiks – užteks ir vieno savaitgalio, kad aplankytumėte šmaikščiai pavadintas Lietuvos vietoves. Visa &s...

  • Trečią kartą ant to paties grėblio
    Trečią kartą ant to paties grėblio

    Pastaruoju metu akivaizdžiai matyti suaktyvėjęs verslo ir vyriausybės noras atverti kelius eksportui į Kinijos rinką. Ir tai suprantama, nes turbūt visiems žinoma aksioma, kad stiprios šalies ekonomikos pagrindas – tvarus, ne žaliavų, ta...

    3
  • Norėtų viską pamiršti?
    Norėtų viską pamiršti?

    Prabėgus dviem dešimtmečiams, Jis tebevaldo šalį ir retas bepamena, kaip Jis tapo šiuolaikiniu caru. Gimė Jis 1952-ųjų spalio 7 d. Sovietų Sąjungoje, o būdamas paaugliu susižavėjo slaptosiomis tarnybomis ir valandų valandas pra...

    4
  • Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą
    Apie Rytų Europos saugumą ir Sniego susitikimą

    Prieš 12 metų snieguotame Lietuvos Trakų mieste dalyvauti intensyviose 24 valandas trukusiose diskusijose susirinko keletas saugumo politikos ekspertų, politikų ir pareigūnų. Tebeturiu savo užrašus ir iš to pirmojo Sniego susitikimo...

    4
  • Masėms reikia kraujo
    Masėms reikia kraujo

    Duonos ir žaidimų – "panem et circenses!" Bemaž banalybe virtęs posakis, kurio prasmė šiandienos žmonėms net nebeįdomi, prieš kelis tūkstantmečius reiškė paprastų romėnų paprastą geidavimą-reikalavimą i&sca...

    8
  • Kitokios „Brexit“ pamokos
    Kitokios „Brexit“ pamokos

    Balsavimą Didžiosios Britanijos parlamente dėl "Brexit" sutarties apžvalgininkai pavadino tiesos valanda. Be britiškosios prasmės – pasiekta lemiama šalies išstojimo iš ES stadija, po kurios taps aiškus t...

    4
  • Ko nori britai?
    Ko nori britai?

    Kaip ir buvo prognozuota, antradienį dauguma Jungtinės Karalystės (JK) parlamento narių atmetė savo šalies Vyriausybės susitarimą su Europos Sąjunga (ES) dėl išstojimo. Rezultatas buvo tikėtinas, tik netikėta persvara tų, kurie neprit...

    4
  • Mažinant net didėja
    Mažinant net didėja

    Žalieji valstiečiai vis primena savo pažadą mažinti politikų skaičių. Tad Seimo puode vėl kunkuliuoja senas viralas: ar ne per daug parlamentarų? Vėl nebeaišku, kiek jų reikia. Net patiems idėjos autoriams. Anksčiau sakė, kad gana ir 101....

    1
Daugiau straipsnių