Bazinės pajamos Lietuvoje – utopija ar realybė?

Grįžti į straipsnį

Kęstas

Kęstas portretas
Beje, bazinių pajamų įvedimas sudarytų mums geresnes galimybes be didelės politinės rizikos pritaikyti robotus gamyboje. Tai yra nelengva, kaip rodo naujausi tyrimai [1]. Daugelis robotus pritaikančių sričių yra neblogai išvystytos Lietuvoje. 1. "2017 m. kovo mėn. publikuotame darbe "Robotai ir darbo vietos: įrodymai iš JAV darbo rinkų", autoriai Acemoglu ir Restrepo konstatuoja, kad vienas papildomas robotas tūkstančiui darbuotojų sumažina užimtumo ir gyventojų santykį apie 0,18-0,34 procento, o darbo užmokestį - 0,25-0,5 proc. Tai yra grėsmingi mums visiems skaičiai. Kalbant apie profesinius sektorius, autoriai aptinka, kad robotų koncentracijos poveikis yra stipriausias automobilių gamybos, elektronikos, metalo gaminių, chemijos, farmacijos, plastikų, maisto, stiklo ir keramikos srityse."

Kęstas

Kęstas portretas
Bazinėmis pajamomis vadinami pinigai, išmokami iš mokesčių visiems piliečiams, nepriklausomai nuo jų turtingumo. Tai galėtų pakeisti šiuo metu suklestėjusią bedarbių rėmimo biurokratiją. Kolkas pasaulyje bazinėmis pajamomis paremta šalpos sistema yra taikoma retai. "Pastaraisiais metais visuomenės susidomėjimas bazinėmis pajamomis pastebimai išaugo. Tam įtakos turėjo išaugusi pajamų ir galimybių nelygybė, sumenkęs saugumo jausmas bei baimė dėl automatizacijos ir globalizacijos pasekmių. Šią idėją neretai palaiko ne tik labiausiai pažeidžiamos visuomenės grupės, bet ir verslo atstovai.

Kęstas

Kęstas portretas
Pastariesiems nemenką baimę kelia augantis prekariatas, labiausiai atskirta visuomenės dalis, kurios nusivylimu neretai pasinaudoja populistai ir dėl to kyla nemenka grėsmė politiniam stabilumui, laisvos ekonomikos principui, tarptautinei prekybai ir net demokratinėms vertybėms ir verslo atstovų turtui bei gyvybėms.Tam, kad visiems gyventojams būtų galima mokėti bazines pajamas, kurios būtų bent jau lygios skurdo rizikos ribai, siekiančiai pusę vienišo asmens disponuojamųjų pajamų medianos, Lietuvos socialinei apsaugai skiriamas biudžetas turėtų būti 80 proc. didesnis.

Kęstas

Kęstas portretas
Neradus kitų šaltinių, biudžeto lėšų trūkumui finansuoti, Lietuvoje pajamos iš mokesčių turėtų didėti daugiau, nei 30 procentų. Tai nėra neįmanoma, nes tuomet mokestinių pajamų ir bendrojo vidaus produkto santykis taptų artimas Europos Sąjungos vidurkiui." Tuo tarpu mes nežinome, kaip sulaikyti tautą nuo išsivaikščiojimo. Jei aukščiau nurodyti paskaičiavimai yra teisingi, gal bazinėmis pajamomis paremta šalpos sistema būtų tas radikalus žingsnis, kuris sustabdytų mūsų emigraciją (emigrantams penkis metus po grįžimo galima būtų nemokėti tų bazinių pajamų lygio išmokų). Kartu tai gal būt sutaikytų tautą, nes dabar vyrauja tokia nuomonė, kad saujelė milijardierių palieka lietuvių tautą išmirimui. Politiškai mums įvesti bazinių pajamų sistemą lengviau, negu kitiems, nes esame maža ir gana homogeniška tautybės atžvilgiu šalis. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių