- Ainė Jacytė, Tapytoja
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienoje interneto svetainių aptikau teiginį: "Vaizduotė – tikrovę pertvarkančio atspindėjimo procesas." Iki šiol maniau, kad vaizduotė yra paslaptingas žaidimų laukas, kurį kontroliuoju aš, o po Kauno fotografijos galerijoje vykusios filosofo, rašytojo, vertėjo Kristupo Saboliaus paskaitos "Ką mato vaizduotės akis?" bandau susivokti, jog tame žaidimų lauke vis dėlto esu kruopščiai kuriamas charakteris.
"Vaizduotė yra intelektui lygus žinių šaltinis. Skirtumas tik tas, kad vaizduotės gebėjimų negalime išmatuoti. Vaizduotė – pasaulio, kuris yra aplink mus, ir pasaulio, kuris yra mūsų viduje, santykis. Jis neapčiuopiamas, tačiau paradoksalu, kad vaizdiniai, kurie susidaro mūsų sąmonėje, turi savo architektūrą ir geometriją", – teigia filosofas.
Iškyla vaizduotės ir įsivaizduojamybės santykio klausimas ir kur tarp šių dviejų dėmenų yra tikrovė. K.Sabolius šiuos tris dėmenis dėlioja tokia seka: vaizduotė – tikrovė – įsivaizduojamybė. "Įsivaizduojamybė yra kalba, o vaizduotė – mūsų unikali šneka", – paaiškina filosofas. Remiantis šiuo teiginiu, suvokiame, kad įsivaizduojamybė lemia mūsų vaizduotę, tad įtikėjimas, kad kiekvieno mūsų vaizduotė yra unikali, sumenksta.
"Įsivaizduokime vyrą ir moterį, stovinčius laivo priekyje. Vyras tvirtai apglėbęs moterį per liemenį ir jie abu žvelgia į tolstantį horizontą. Ką regite?" – klausia K.Sabolius. Tikriausiai ne vienam prieš akis iškyla garsusis kadras iš filmo "Titanikas". Kodėl? Įsivaizduojamybė esanti tam tikra galios forma, todėl mūsų sąmonėje yra įsitvirtinusios klišės, stereotipai. Tai, anot filosofo, – mentalinės žmonių kontrolės forma. Tokia paveiki ji yra dėl to, kad tarp vaizduotės ir tikrovės nėra drastiško skirtumo, nes mes negalime priimti tikrovės grynuoju jos pavidalu. Vis kažką įsivaizduojame apie ją, o tikrasis vaizdas žmogui nėra prieinamas. Pasiekiamas yra tik santykis su tikrove, kurį nulemia įsivaizduojamybė.
Šią mintį iliustruojantis Renesanso dailės atradimas – perspektyva. Būtent ji nulemia požiūrį į tikrovę, nes, naudodamiesi perspektyvos taisyklėmis, galime geometriškai atkartoti tikrovę. Anot K.Saboliaus, perspektyvos išradimas – neklystantis reprezentacinis metodas, kuriuo pasitikime (tačiau tai tik vienas rakursas, iš kurio galime tyrinėti įsivaizduojamybę). Čia labai svarbus yra pats stebėtojas ir jo būsena. Ne veltui anuomet, kai dailininkai piešdavo aplinkoje esančius objektus, buvo naudojamas specialus prietaisas – žvilgsnio stabilizatorius, užrakinantis stebėtojo būseną. Tai leisdavo dailininkui matyti tai, ką reikia matyti, kadangi, keičiantis žiūros taškui, kinta regimas vaizdas, dėl to keičiasi ir jo suvokimas.
Dėl šios priežasties stebėtojo pasyvumas tampa itin svarbus, kadangi mus supanti fiktyvi produkcija (kinas, vaizdo klipai, reklamos, internetas ir pan.) apriboja kūrybiškumą ir mes pasyviai sugeriame mums siūlomus vaizdus.
Tai, kokiu rakursu žvelgiame į objektus, galima vadinti mūsų veikimo būdu – technika, kuri apibrėžia vaizduotės veikimą. Dėl šios priežasties stebėtojo pasyvumas tampa itin svarbus, kadangi mus supanti fiktyvi produkcija (kinas, vaizdo klipai, reklamos, internetas ir pan.) apriboja kūrybiškumą ir mes pasyviai sugeriame mums siūlomus vaizdus. "Čia originalo ir kopijos apibrėžimai apsikeičia vietomis: mes pradedame kopijuoti vaizduotėje įsitvirtinusias schemas, kurias įteigė kino filmai, virtualios socialinės platformos ir pan. Mūsų vaizduotė yra užvaldoma – ištinka kūrybiškumo krizė", – pastebi filosofas. Įvairios meno formos, anot jo, yra praradusios savo apibrėžtis, kadangi bet kuris objektas kasdienybėje yra paliestas kūrybinių industrijų (pvz., dizainerių), todėl viskas yra apgaubta kūrybinio įsivaizdavimo, o tai paralyžiuoja individualų kūrybiškumą, nes už mus viskas buvo įsivaizduota. Kyla klausimas: ką naujo galime įsivaizduoti ir apskritai kokia yra vaizduotės prasmė?
"Todėl šiuolaikiniai menininkai ieško būdų pasiūlyti pradinę logiką, kuri dar nėra apibrėžta, taip sudrebindami archeologinį paveldą (kuris yra paremtas ideologija, įtvirtinančia fantastinius naratyvus), ir suteikti erdvę vaizduotės išsilaisvinimui, atsisakant vienos įsivaizdavimo formos. Kūriniuose perteikiami simboliai neturi apibrėžtos formos ir gali prisijungti kitas (čia atsiranda vieta utopinei vaizduotei, kuri sąveikauja su prasmėmis, sukurtomis apie ateitį). Tai fikcija, kuri pasižymi logika ir kuria prasmes, kurių negalime nuspėti", – aiškina K.Sabolius. Formuojama emancipacinė vaizduotė suardo archeologinės vaizduotės pastatus ir leidžia viską kurti ant jos griuvėsių – pradėti iš naujo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šiuolaikinis folkloras1
Gyvenimas kėsinasi perrašyti folklorą. Patarlę „Davė Dievas dantis, duos ir duonos“ jau reikėtų pakeisti: „Atėmė Dievas dantis, atims ir duoną“. Jokių metaforų įžvelgti nereikia – pakaks suvokti tiesmukai. Nete...
-
Mobingo skvernai1
Faktas. Pravieniškių kalėjimo pareigūnai kurstė sunkius nusikaltimus padariusius nuteistuosius pabėgti. Tačiau tie neskubėjo: spyriojosi, branginosi. O ko tikėtis iš piktadarių? Prižiūrėtojai buvo atkaklūs: siūlė pinigų, be to, pa...
-
L. Savickas: neleisime teisiniuose procesuose užvilkinti sumokėtų baudų grąžinimo žmonėms1
Baudas iš gyventojų rinko drąsiai, o dabar net paaiškėjus, kad tai darė neteisėtai, pinigų grąžinti neplanuoja. ...
-
Metamorfozės. Koba7
Josifo Visarionovičiaus Džiugašvilio (1878–1953) vaikystės ir paauglystės laikais dabartinės Gruzijos (Sakartvelo) valstybės žemės buvo gili Romanovų imperijos provincija, kurioje ko nors pasiekti norintis žmogus būdavo verčiamas atsis...
-
Š. Vaitkus sveikina Kretingos merą: nereikia pykti ant Palangos23
Gerbiamas Kretingos rajono savivaldybės mere Antanai Kalniau, sveikinu ir kviečiu arbatos puodeliui. ...
-
„Antroji Lietuva“ nenusileis „Pirmajai Lietuvai“2
Lietuva atšventė 34-uosius atkurtos Nepriklausomybės, Laisvės metus. Per kelis dešimtmečius ėjome nelengvu Lietuvos keliu. Buvo sunku, nors ir dabar ne visiems yra lengva socialiai gyventi, įsitvirtinti mūsų gražioje tėvynėje. ...
-
Linkėjimai iš Kremliaus2
Senų gerų įpročių atsikratyti sunku, o neretai ir iš viso neįmanoma. Tai liudija pastarasis brutalus išpuolis Vilniuje prieš didžiausio Kremliaus priešo A. Navalno (kuris toks liko net miręs) bendražygį L. Volkovą. Užpuo...
-
Šventos dviprasmybės5
Popiežiaus Pranciškaus valdoma katalikų bažnyčia išjudino Kubos ir JAV santykius. Ne be pirmojo popiežiaus iš Lotynų Amerikos pastangų prie derybų stalo sėdo ketvirtį milijono gyvybių nusinešusio konflikto Kolumbijoje pus...
-
Būtis – lyg telefono kopija8
Praėjusią savaitę įvyko tragedija, lėmusi atominį sąmyšį šalyje: dingo socialiniai tinklai „Facebook“, „Messenger“ ir „Instagram“. Kuriam laikui. ...
-
Išaugti vardai4
Pasikeisti vardą kai kur pasaulyje – nesunku, tai jokia keistenybė. Amazonijos čiabuviai tiki, kad vardas auga kartu su žmogumi, todėl jį reikia keisti kas septynerius metus. Izraelyje vardą galima pasikeisti įvykus svarbiam pokyčiui gyvenime, t...