Birželio godos

Vėl birželis. Vėl diplominių darbų gynimai Lietuvos universitetuose ir kolegijose, vėl brandos egzaminai baigiantiems mokyklas.

Viešojoje erdvėje nelabai girdisi erzelio apie aukštųjų mokyklų baigimo peripetijas.

O štai brandos egzaminai kasmet pritraukia dėmesį „tobulais“ žurnalistų štampais („Po egzamino dvyliktokė išklojo visą tiesą“), jau klasika tapusiais klaidų užduotyse aptarimais ir kritiškais pasvarstymais, kas gi iš tikro matuojama standartizuotais testais bei rašiniais.

Šįmet į bendrą liūdnos situacijos foną įsilieja nauja – mokslo metų ilginimo – tema.

Motyvai, kuriais remiasi šį sprendimą tvirtinanti ŠMM, yra tokie:

– Lietuvoje mokslo metai trunka 34 savaites, nors daugelio Europos šalių bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai mokosi 37–40 savaičių per metus;

– Lietuva pagal mokinių pasiekimus nepatenka tarp geriausių valstybių;

– Per mokslo metus nespėjama įgyvendinti numatytos programos;

– Daugeliui mieste gyvenančių tėvų tas būtų patogu, nes jie paprastai vėliau planuoja šeimos atostogas.

Neketinu diskutuoti kiekvieno iš šių punktų. Įdomiausia man, kiek mokyklų vadovų, mokytojų, tėvų, mokinių rimtai tiki, jog prailginus mokslo metus pagerės mokinių pasiekimai.

Kad pagrįsčiau šį savo giluminį netikėjimą, priminsiu, kas šiuo metu vyksta Suomijoje. Šalyje, taip netoli mūsų esančioje geografiškai ir šviesmečiais nutolusioje pagal savo sėkmingai įgyvendinamą švietimo filosofiją.

Suomijos švietimo ministrė Krista Kiuru patvirtina – šalies mokiniai neturi namų darbų. Gimnazistai paklausti atsako, jog namų užduotims, jei tokių pasitaiko, jie skiria 10–20 min. per dieną.

Mokyklų direktoriai yra įsitikinę, jog po pamokų vaikai turi daug būtinų veiklų: sportas, muzika, buvimas su draugais, bendravimas su šeima ir net – dėmesio! – privalo turėti laiko džiaugtis gyvenimu.

Paklausti, kokiomis užsienio kalbomis kalba, vyresniųjų klasių mokiniai dažniausiai vardija tris – suomių, švedų, anglų kalba; dažnas mini ispanų kalbą, yra mokančių prancūzų bei vokiečių kalbas.

Suomijoje nėra standartizuotų testų. Kodėl? Nes suomiams seniai aišku, jog mažiausiai trečdalį mokymosi laiko reikėtų skirti pasiruošimui juos išlaikyti.

Nėra standartizuotų testų – nėra ir mokyklų reitingavimo. Visuotinė nuostata: geriausia – arčiausiai namų esanti mokykla. Visos mokyklos lygios ir panašios. Nemokamą mokslą šalyje garantuoja konstitucija, todėl privačių įstaigų beveik nėra.

Turtingesnių šeimų vaikai eina į tas pačias kaimynystėje esančias mokyklas, o jų tėvams svarbu, kad būtent ta mokykla ir būtų gera. Kita tokio sprendimo pusė – vienoje klasėje 10 ir daugiau metų praleidę kartu pasiturintys jauni žmonės dukart pagalvos prieš eliminuodami vaikystės draugą tik dėl gaunamų pajamų skirtumo.

Mokytojai sako – mums svarbu, kad mokiniai „įdarbintų“ smegenis bet kokioje mokyklinėje veikloje, pvz., kepdami pyragus, studijuodami istoriją, mokydamiesi programavimo. Ir dar – kad jie patys kritiškai vertintų tai, ko mokosi.

Įdomus faktas – daugybė Suomijoje pritaikytų ir pasiteisinusių edukacinių idėjų pasiskolintos iš... JAV, kur jos nunyko, nes švietimas virto verslu. Amerikiečiams įkalta, kad poezijos mokymas tikrai nepadės susirasti darbo, o ir kiti menai – tik brangaus laiko švaistymas.

„Pagrindinis mano pamokų tikslas – kad mokiniai gerbtų save ir kitus, kad mokytųsi būti laimingais“, – sako matematikos mokytojas. Mokyklos užduotis – sužadinti mokymosi malonumą ir gyvenimo džiaugsmą, pritaria jam kiti kolegos.

Pagal įstatymą mokslo metai Suomijoje turi trukti 190 dienų. Į jas įskaičiuojamos ir 4 atostogų pertraukos – po savaitę rudenį ir žiemą, 10 dienų kalėdiniu laikotarpiu ir 4 dienos per Velykas.

Reziumė: nei ilgesni mokslo metai, nei nauji gražiai išrašyti ugdymo standartai niekaip negali būti siejami su geresniais mokinių pasiekimais Lietuvoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

B.

B. portretas
Suomiai augina laisvus piliečius o mūsų valdžios tokių bijo.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas
    Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas

    Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...

    2
  • Asmeninės Velykos
    Asmeninės Velykos

    Artėjant Velykoms, nori nenori, susimąstai apie vertybes. Ir kokių tik vertybių nesame išbandę. Paturėjome visą haremą patrauklių vertybių – pradedant joga, baigiant pozityvias būsenas skatinančiais kursais. Tačiau dažnai atsitinka t...

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    18
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    3
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
Daugiau straipsnių