Biurokratai atsisėdo į Mozės krėslą

„Į Mozės krasę atsisėdo Rašto aiškintojai ir fariziejai. Todėl visa, ką jie liepia, darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi, nes jie kalba, bet nedaro. Jie riša sunkias, nepakeliamas naštas ir krauna žmonėms ant pečių, o patys nenori jų nė pirštu pajudinti. Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi. Jie pasiplatina maldos diržus ir pasididina apsiaustų spurgus. Jie mėgsta pirmąsias vietas pokyliuose bei pirmuosius krėslus sinagogose, mėgsta sveikinimus aikštėse ir trokšta, kad žmonės vadintų juos rabi.“

Šie Evangelijos pagal Matą žodžiai praėjusį sekmadienį skambėjo bažnyčiose. O man ausyse ataidėjo prieš kelias savaites nedidelėje konferencijoje girdėtas liūdesys, kad Europos Sąjungoje, ypač Lietuvoje, valstybės vairą į savo rankas perima (gal jau ir perėmė) biurokratai, kurie tiksliausiai žino, kas yra geriausia piliečiams, kuria kryptimi privalome eiti, kokie turi būti įstatymai ir kaip juos tinkamai suprasti.

Tik jie žino, kas yra gėris, o kas – blogis. Kaip ir prieš du tūkstančius metų, soste dabar sėdi biurokratai – fariziejai, kuriems bet kokia laisvesnė mintis ar abejonė absurdiškais įstatymais yra didžiausia nuodėmė. Abejojančiuosius reikia bausti skaudžiai – antai prieš kelias dienas sužinojome, kad paauglius už kluptelėjimą ar vaikišką smalsumą būtina kišti į kalėjimus, kurie ir taip perpildyti. Visi supranta, jog tai nesąmonė, tačiau Rašto aiškintojai klysti negali...

Biurokratai užėmė valdžią be revoliucijų ir karų, tiesiog kiekvieną dieną leisdami naujas instrukcijas, paraidžiui jų laikydamiesi ir kitus versdami jomis vadovautis. Todėl ir karaliauja instrukcija, o ne protas.

Vis dažniau girdėti atodūsių, kad valstybės tarnyboje jau senokai pamiršta, kas yra iniciatyva, netradicinis sprendimo būdas, azartas. Už visa tai baudžiama, nes neatitinka instrukcijų raidės, nesvarbu, jog dėl to valstybė ima dusti ir skęsti abejingo apolitiškumo liūne.

Kam prieštarauti ir ginčytis, siūlyti alternatyvą, kai biurokratiški fariziejai elgiasi pagal savo sukurtas taisykles – formaliai leidžia visuomenei diskutuoti, tik esminių pasiūlymų negirdi ir daro taip, kaip iš anksto sugalvota.

Lapkričio 2-ąją Ūkio ministerija surengė formalų įstatymo, kuris reglamentuos strateginių įmonių veiklą, projekto aptarimą. Ministerijos darbuotojai neslėpė, kad siūlomas variantas kupinas nelogiškų ir su tarptautine teise sunkiai derančių nuostatų, tačiau visas pastabas atrėmė vienu sakiniu: „Mums nurodė politikai, todėl paliepimą atliekame pagal nustatytas procedūras.“

O įstatymo projektas nustato kriterijus, pagal kuriuos įmonės priskiriamos prie svarbių nacionaliniam saugumui. Į jį patenka didžiosios valstybinės energetikos, infrastruktūros, vandens tiekimo įmonės, juridinių asmenų ir nekilnojamojo turto registrai bei trys privačios bendrovės – „ORLEN Lietuva“, „Achema“ ir „Telia Lietuva“. Jos turės itin artimai „draugauti“ su Valstybės saugumo departamentu, informuoti šį apie vykdomus sandorius, atšaukti jau pasirašytus, jei bus nuspręsta, kad jie sudaryti su šalimis, kurios neatitinka nacionalinio saugumo kriterijų, bus varžomas ir bendrovių akcijų pardavimas.

Kodėl į šį sąrašą įtrauktos privačios įmonės, niekas iki šiol negali paaiškinti. Kaip ir atsakyti į kitus klausimus.

Kas norės bendradarbiauti su verslu, kuris gali išsižadėti savo žodžių ir parašų? Kiek tokioms įmonėms pabrangs paslaugų ir įrenginių teikimas, kas už tai sumokės? Kiek pailgės viešųjų pirkimų procedūros? Kas kompensuos nuostolius, jei sandoriai bus atšaukti? Ar Valstybės saugumo departamentas turi pakankamai kompetencijos ir pajėgumo tirti sandorius? Ar taip nepurenama dirva dar vienam korupcijos židiniui? Ar nepažeidžiama pamatinė teisė į ekonominės veiklos laisvę? Kodėl „Telia Lietuva“, o ne „Tele2“ ar „Bitė“?

Kiek iš tikrųjų Lietuvai kainuos šis įstatymas, nelabai kam rūpi. Bent jau dabar, nes mažai kas suvokia, kad įmonių sąrašas nėra baigtinis, kad jame gali atsidurti visi bankai, prekybos tinklai, bet kuri kita bendrovė. Tereikia taip nuspręsti Rašto aiškintojams ir fariziejams. Juk dabar jie „atsisėdo į Mozės krasę“, o tauta abejingai stebi jų pasididintų apsiaustų spurgus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Terleckui

Terleckui portretas
Kokios šalies interesams atstovauji, Terleckai? Tik nesakyk, kad atstovauji Lietuvos verslui.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Mergaite, veidelį paprastesnį!
    Mergaite, veidelį paprastesnį!

    Ach, kaip man patinka naktiniai klubai, barai ir madingi restoranai! Ne dėl to, kad kai kuriuose jų suplaka labai skanias mimozas ar džintonikus. Pastaruoju metu vis dažniau savąsias mimozas geriu be burbuliukų, o toniką be džino, tačiau nuo to &ndash...

    12
  • Ar dar gyvas Rūpintojėlis?
    Ar dar gyvas Rūpintojėlis?

    Kiekvienam laikui būdingi savi simboliai. Valstybės atkūrimo šimtmečio išvakares labiau garsina ne simboliai, o žiniasklaidos paviešinti skandalai. Biurokratais paversti medikai, valstybingumo parodija tapusi Lukiškių aik&scar...

  • Apie priekabiavimą
    Apie priekabiavimą

    Seimas galutinai tapo kažkokiu meškų cirku – tokių idiotiškų sprendimų, besipilančių kasdien, nematėme apskritai niekada. Siūlymas įtraukti į Seimo kultūros komitetą seksualiniu priekabiavimu kaltinamą Kęstutį Pūką nustebi...

    24
  • Vaiduoklio sugrįžimas
    Vaiduoklio sugrįžimas

    Ką galima nuveikti, kai jums 45-eri? Labai daug. Gal net daugiau nei bet kada iki tol. Tai amžius, kai žmogaus protinės galios pasiekusios brandą, o patirties ir gyvenimiškosios išminties jau būname sukaupę tiek, kad galime ja dosniai daly...

    1
  • Lietuvos eksportas – kaip ant sparnų
    Lietuvos eksportas – kaip ant sparnų

    Šiemet Lietuvos eksportuotojai demonstruoja sparčiausią augimą visoje Europos Sąjungoje. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, eksporto apimtys ūgtelėjo net 17 proc. Teigiamos ek...

    3
  • Būsto rinkos aktyvumas pasiekė zenitą
    Būsto rinkos aktyvumas pasiekė zenitą

    Pastaruoju metu būsto rinkos tendencijos ir ateities perspektyvos – viena karščiausių temų, apie kurią jau savo nepajudinamą nuomonę turi kiekvienas: nuo tikrų šios rinkos „ryklių“ iki chroniškai savo malonumui N...

    1
  • Jie tegali įsivaizduoti automobilių stovėjimo aikštelę
    Jie tegali įsivaizduoti automobilių stovėjimo aikštelę

    Ilgokai už širmos persirenginėjusi Lukiškių aikštė pagaliau pasirodė publikai. Kitame prospekto gale nuo Gedimino kalno šlumštelėjo storas velėnos vyniotinis. Šie du įvykiai susiję tik laike, tačiau simboli&s...

    1
  • NT mokestis: šiandien turtingiesiems, rytoj visiems?
    NT mokestis: šiandien turtingiesiems, rytoj visiems?

    Seime toliau skinasi kelią pasiūlymai didinti nekilnojamojo turto mokestį. Siūloma įvesti progresinį nekilnojamojo turto mokestį, tai yra, palikti šiuo metu galiojantį 0,5 proc. tarifą nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 22...

    3
  • Globaliai mąstantys strategai
    Globaliai mąstantys strategai

    Kaimynėje Lenkijoje gyvenimas gerėja, tai rodo ir mažėjantis gimstamumas. Žmonės nebenori apsikrauti vaikais ir rūpesčiais. Ką gi, Lenkija, regis, sparčiai artėja prie pasiturinčių Vakarų valstybių klubo durų. Bet lenkų vyriausybė dėl to per...

    1
  • Paminklas bukumui
    Paminklas bukumui

    Nukirtus ant Gedimino kalvos daugiau nei šimtmetį augusius medžius, ši ėmė slinkti. Sutapimas? Vargu. Procesai, bjaurojantys sakralinę reikšmę daugeliui lietuvių turintį gamtos ir istorijos paminklą, nėra tik natūralūs. Jie vyk...

    12
Daugiau straipsnių