Biurokratija, per amžius, taškas

Technologijų amžius stipriai pakeitė mūsų gyvenimą. Galime apmokėti sąskaitas naudodamiesi elektronine bankininkyste. Galime apsipirkti internetu, ir pirkinius mums maloniai pristatys į namus. Tačiau yra sričių, kuriose vis dar karaliauja jo didenybė popierius,  jo didenybė pažyma, leidimas, siuntimas, jo didenybė antspaudas, jo didenybė registruotas paštas, jo didenybė vizitas. Kas blogiausia, kad didžioji biurokratija veši ne tik tada, kai reikia sutvarkyti didelius reikalus, pavyzdžiui, statybų leidimus. Biurokratija išvešėjusi ir smulkmenose, kai tiesiog tuščiai gaišinamas žmonių laikas.

Štai keli pavyzdžiai. Šiuo metu užsienyje gyvenanti mažosios bendrijos savininkė gavo žinutę iš „Sodros“, kad „Sodros“ sistemoje reikia patikslinti kai kuriuos duomenis. Atrodytų, smulkmena, tačiau patikslinti tuos duomenis galima tik prisijungus elektroniniu parašu. Prisijungti per elektroninę bankininkystę netinka, nes šis prisijungimas vienoms paslaugoms tinkamas, o kitoms – jau nepakankamas. Elektroninio parašo galiojimas moteriai jau buvo pasibaigęs, o atnaujinti jo būdama užsienyje negalėjo, nes ir šį parašą pratęsia tik fiziškai nuvykus pas paslaugos teikėją.

„Sodra“ tuo tarpu informacijos, kurią reikia patikslinti, nepriima jokiu kitokiu būdu. Galima įgalioti trečią asmenį, tačiau ir jam įgaliojimą reikia užpildyti sistemoje, kuri veikia tik su elektroniniu parašu. „Sodra“ leidžia įgaliojimą fiziškai atnešti į skyrių arba atsiųsti registruotu paštu. O čia štai jums ir biurokratijos viršūnė, prisėskite – įgaliojimas turi būti atspausdintas gulsčiai, o ne vertikaliai!

Moteris yra išvykusi ir laukiasi. Ligonių kasoms reikalinga pažyma iš gydytojo dėl sveikatos draudimo. Pažymą reikia nunešti jiems FIZIŠKAI. Netinka elektroninis formatas, netinka skenuotas dokumentas, reikia būtinai nunešti patį popieriaus lapą. Reikia tikėtis, kad bent jau nunešti dokumentą galės bet kas, o ne pačiai gimdyvei reikės atskristi tūkstančius kilometrų, kad įveiktų biurokratiją.

Arba, pavyzdžiui, žmogus nusprendė parduoti turimą žemės arba miško sklypą. Net jei jis turi pirkėją, jis pirmiausia turi užpildyti informacinį pranešimą apie savo sprendimą parduoti savo turtą ir pateikti jį Nacionalinei žemės tarnybai. Kaip žinia, čia jau „vaikšto“ ne tik popieriai, bet ir pinigai. Valstybė, jos nuomone, taip suteikia paslaugą, už kurią reikia susimokėti rinkliavą – 26 eurus. Ši „paslauga“ niekaip nereikalinga žmogui, bet reikalinga politikams, kurie Seime laimino žemės pardavimo saugiklius. Įdomu, ar kada buvo įvertintos šio reguliavimo pasekmės – kiek žemės sklypų žmonės įsigijo po tokio privalomo pasiūlymo. O gal ir gerai, kad nebuvo vertintos, nes tada pardavėjui reikėtų pateikti ne tik informaciją apie ketinamą parduoti sklypą, bet ir informaciją apie tai, kas jį nusipirko.

Biurokratija keroja ir dauginasi, nes niekada į jos mažinimą ir nebuvo nusitaikyta. Kažkiek mėginta mažinti administracinę naštą, bet biurokratijos aprėptis yra žymiai platesnė. Gal institucijoms pačioms ir sudėtinga matyti savo pačios beprasmius kūrinius, tai jos galėtų pasitelkti žmones į pagalbą. Jei veiktų kokia nors platforma beprasmei biurokratijai fiksuoti – žmonės mielai pagelbėtų valdžiai ją pastebėti. Bet greičiausiai su biurokratija yra kaip su Gedimino kalnu – visi viską žino, mato, tik nieko nedaro. Nes kol kas dar niekas nenugriuvo.



NAUJAUSI KOMENTARAI

B

B portretas
"Nes kol kas dar niekas nenugriuvo." bet dingo trečdalis Lietuvos.

qq

qq portretas
Visur taip, technologiju amzius nepasiekia Lietuvos biurokratu, o jei pasiektu, ka gi jie dirbtu? Galiu patekti pavyzdi, metu pradzioje apsilankiau darbo birzoje (na, prireike ), pasiemi numereli, atsisedi prie kabineto ir lauki eileje. Atejus metui eini prie nurodyto darbuotojo, kuris uzpildo tavo duomenis, nurodo data kada atvykti pas nurodyta specialista. Pusdienio jau nera, o ar negalima paprasciau, uzsiregistruoti ir duomenis uzpildyti internetu, gaut atsakyma apie atvykima pas paskirta specialista. Juk ligoniu kasos sugebejo patobuleti, del europos sveikatos korteles nereikia gaisti laika eilese,tereikia internetu uzpildyt duomenis ir nurodytu terminu atsiimti kortele.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    4
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    1
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    1
  • Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
    Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje

    Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...

  • Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame
    Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame

    Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...

    2
  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    8
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
Daugiau straipsnių