Braškančią šalies darbo rinką gelbės imigrantai?

Per pastaruosius 10 metų dėl emigracijos ir žemo gimstamumo darbingo amžiaus gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo maždaug 15 procentų. Tačiau iki 2017 m. šalies darbo rinka menkai juto neigiamų demografinių tendencijų poveikį – jį amortizavo į darbo rinką įsiliejantys anksčiau darbo neieškoję gyventojai. Tačiau, panašu, kad šis resursas jau išnaudotas, tad pernai ėmė mažėti darbo jėga bei užimtųjų skaičius. Svarbu pažymėti, kad užimtumo mažėjimui įtakos turėjo ne darbo vietų trūkumas, o tai, kad vis labiau trūko darbuotojų šioms darbo vietoms užimti.

Mažėjantis užimtumas neigiamai veikia ne tik vidaus rinkos vartojimo potencialą, bet ir didina įtampą šalies darbo rinkoje – įmonės susiduria su vis didesniu tinkamų darbuotojų trūkumu. Apie šį trūkumą byloja didėjantis laisvų darbo vietų lygis bei auganti įmonių, kurios įvardija darbuotojų trūkumą, kaip vieną svarbiausių plėtrą ribojančių veiksnių, dalis. Tinkamų darbuotojų trūkumas riboja įmonių plėtros galimybes, o išaugusi konkurencija dėl kvalifikuotų darbuotojų skatina galimai netvarų darbo užmokesčio augimą ir neigiamai veikia įmonių kaštų konkurencingumą. Darbuotojų trūkumas netrukus gali imti riboti šalies eksporto augimą bei galimybes pritraukti užsienio investicijų ir naujų aukštą pridėtinę vertę kuriančių darbo vietų.

Įtampą darbo rinkoje galėtų šiek tiek sumažinti struktūrinio nedarbo problemos sprendimas. Paradoksalu, jog sparčiai augančioje ekonomikoje, kurioje verkiant trūksta darbo jėgos, net 100 tūkst. gyventojų vis dar negali rasti darbo. Tikėtina, kad didelė dalis šių bedarbių neturi reikalingų įgūdžių ir/arba gyvena nuo pagrindinių ekonominių šalies centrų nutolusiose vietovėse. Šios problemos sprendimui būtinas efektyvus bedarbių perkvalifikavimas bei didesnė vidinė šalies gyventojų migracija, ir, panašu, jog iki šiol įsisenėjusios struktūrinės darbo rinkos problemos buvo sprendžiamos labai vangiai. Ar tai pavyks padaryti šiemet pradėsiančiai veikti Užimtumo tarnybai, kuri apjungs teritorines darbo biržas, parodys laikas. Nors idėja ir gera, ją gali sugadinti prastas jos įgyvendinimas ir menkai motyvuoti darbuotojai. Be to, net ir sėkmės atveju, pokyčiai ims duoti vaisių tik praėjus kažkiek laiko.

Tad nesulaukdamas greitų ir ryžtingų sprendimų darbuotojų trūkumo problemai spręsti, verslas vis aktyviau žvalgosi darbuotojų už Lietuvos sienos. Praėjusiais metais į Lietuvą gyventi atvyko daugiau užsienio šalių piliečių nei bet kada anksčiau ir 2,8 karto daugiau nei 2015 metais. Ir šie duomenys apima tik tuos asmenis, kurie atvyksta į šalį legaliais būdais ir planuoja apsigyventi šalyje ne trumpesniam nei 1 metų laikotarpiui. Apie išaugusius į Lietuvą atvykstančių užsieniečių skaičius signalizuoja ir išaugęs išduotų nacionalinių vizų skaičius – praėjusiais metais jų buvo išduota daugiau nei 29 tūkst. arba beveik 4 kartus daugiau nei 2014 metais.

Visgi, tikėtina, kad dėl sudėtingų ir ilgai trunkančių užsieniečių įdarbinimo procedūrų nemažai šalies įmonių ryžtasi įdarbinti komandiruojamus trečiųjų šalių piliečius su lenkiškomis vizomis, kadangi Lenkijoje jų gavimas užtrunka gerokai trumpiau nei Lietuvoje. Dar kiti ryžtasi įdarbinti iš trečiųjų šalių atvykstančius piliečius nelegaliai. Nelegalaus užsieniečių darbo mastą šalyje įvertinti sunku, tačiau Valstybinė darbo inspekcija teigia, kad tokie atvejai tampa vis dažnesni. Apmaudu, kad dėl perteklinių biurokratinių reikalavimų užsieniečių įdarbinimui valstybė praranda potencialias mokestines pajamas. Be to, sudėtingos užsieniečių įdarbinimo procedūros diskriminuoja mažesnes įmones ir iškraipo konkurenciją – dėl resursų ir žinių trūkumo mažesnės įmonės ne visada gali pasinaudoti galimybe įdarbinti užsieniečius.

Politikų vangumas spręsti darbuotojų trūkumo problemą plačiau atveriant sienas legaliems imigrantams neretai argumentuojamas atlyginimų dempingavimo baime, tačiau ji yra perdėta.

Ne vienas tyrimas rodo, kad neigiamas išaugusios darbuotojų pasiūlos poveikis vietinių panašios kvalifikacijos gyventojų darbo užmokesčiui būna tik trumpalaikis. Dėl išaugusios konkurencijos vietiniai gyventojai pereina į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas, tad jų darbo užmokestis ilgainiui išauga.

Laisvesnė (legalios) imigracijos politika ne tik sumažintų įtampą darbo rinkoje, bet, tikėtina, paskatintų ekonomikos bei vartojimo augimą, papildytų šalies biudžetą bei palengvintų neigiamą senėjančios visuomenės poveikį ekonomikai. Nepriklausomai nuo politinių pažiūrų, imigracija yra tai, iš ko gali laimėti visi – ne tik darbdaviai, bet ir darbuotojai bei pensininkai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Atvežkite daugiau rusų iš Ukrainos ir pažiūrėkite, kas bus? Kaip negėda skandinavų bankams taip skandinti Lietuvą? Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

Anonimas

Anonimas portretas
Tai kad pas mus nera darbo rinkos yra tik vergų rinka

Ačiū

Ačiū portretas
Ot šiukšles Lietuvos valdžia
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Priedų nereikia – duokite knygų
    Priedų nereikia – duokite knygų

    Vilniaus knygų mugės išvakarėse įprasta apžvelgti ypatingojo verslo, knygų leidybos, situaciją. Ji, kaip pripažįsta patys leidėjai, – ne iš sklandžiųjų. Nacionalinės bibliotekos statistikos skaičiuojamas leidėjų sąra&scaro...

  • Emigrantai atranda kitokią Lietuvą
    Emigrantai atranda kitokią Lietuvą

    Oficialiai Lietuva remia Ukrainą. Skatina integraciją į Vakarus. Yra aktyvi šios valstybės advokatė. Alkstanti darbo rinka laukia ukrainiečių net labiau nei kitų šalių darbo imigrantų. O ką jie randa patikėję, kad mūsų šalyj...

  • #MeToo – kaip užkirsti kelią priekabiavimui?
    #MeToo – kaip užkirsti kelią priekabiavimui?

    #MeToo judėjimo inspiruoti kaltinimai dėl seksualinio priekabiavimo visuomet yra adresuojami konkrečiam fiziniam asmeniui, tačiau šalia dažnai figūruoja ir organizacijos pavadinimas: „UAB X vadovas“ ar „universiteto Y dėstytojas...

    7
  • Valstybininkus keičia naftininkai
    Valstybininkus keičia naftininkai

    Prieš dešimtmetį, gal prieš keliolika metų, Lietuvos vidaus politikos laukuose virė nuožmi kova su vadinamaisiais valstybininkais. Buvo ir yra žmonių, kurie nuoširdžiai tiki, kad mus valdo marsiečiai, yra garinančių actą ...

  • Neaiškios žinios iš Miuncheno
    Neaiškios žinios iš Miuncheno

    Aną savaitgalį Miunchene vyko tradicinė didžiųjų pasaulio galybių atstovų saugumo konferencija, o šios savaitės pradžioje tarptautinė spauda vertino jos rezultatus. Čia nuomonės labai skyrėsi. ...

    1
  • Kyšių metamorfozės
    Kyšių metamorfozės

    Lietuvos gimtadienis buvo gražus. Latviai dar tik švęs, todėl pas juos buvo negražu, nes Latvijos centrinio banko vadovas pateko už grotų dėl kyšių. Baisus skandalas. Jį paleido už 100 tūkst. eurų užstatą, bet suėmė jau pas mus &n...

    8
  • Kaimynų godos
    Kaimynų godos

    Sveikinimai braliukams! Linkėjimai kaimynams! Iki Pjongčango žiemos olimpinių žaidynių finišo likus vos keletui dienų jau galima apžvelgti esminius jų rezultatus. Jie gal nėra labai guodžiantys Lietuvai, tačiau palankūs mūsų kaimynams. ...

    3
  • Hibridinė Karbauskio valdžia
    Hibridinė Karbauskio valdžia

    Karbauskio „Agrokoncerną“ ir Valstiečių partiją apdainavęs televizijos serijalas „Naisių vasara“ nieko bendro neturi su valstiečių partija, nemirksėdamas sako Seimo Pranckietis. „Naisių vasaroje“ nėra jokios polit...

    32
  • Politinė torpeda
    Politinė torpeda

    Neseniai viena apklausų bendrovė paskelbė, esą Gintauto Palucko vadovaujami socialdemokratai pagal populiarumą aplenkė "valstiečius". ...

    2
  • Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?
    Kur „išmesti“ pinigus – nuomai ar būsto paskolai?

    Beveik visi anksčiau ar vėliau turime priimti sprendimą – pirkti nuosavą būstą ar jį nuomotis. Toks sprendimas yra subjektyvus ir priklauso nuo asmeninių preferencijų bei aplinkybių, tačiau visgi yra argumentų, kurie gali padėti apsispręsti...

    1
Daugiau straipsnių