Būtina skubiai spręsti COVID-19 apnuogintas problemas

Vis labiau aiškėja, su kokiais sunkumais susiduria tiek sergantys žmonės, tiek gydymo įstaigos ir patys medikai.

Džiugina tai, kad įstaigos, į kurias kreipėmės, noriai bendradarbiauja, jų atstovai jungiasi į atvirus darbo grupės posėdžius, prisideda ieškant konkrečių problemų sprendimų. Turime ir kelis konkrečius pagalbos sergantiesiems atvejus, kai pavyko padėti ir pagalbos ieškojusiems žmonėms laiku buvo suteikta pagalba.

Paskutiniame laikinosios darbo grupės posėdyje dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos vicemininistrė profesorė Danguolė Jankauskienė, kiti ministerijos atstovai. Esminis dalykas, kurį susitikimo metu akcentavo grupės pirmininkas dr. Mindaugas Puidokas – nustatyti griežtus terminus kokybiškam E. sveikatos ir išankstinės pacientų registracijos sistemos (IPR) veikimui, operatyviam iškylančių sutrikimų šalinimui, klaidų taisymui. Jis priminė, kad analogiškų veikiančių elektroninių sistemų turime, todėl šiuo atveju nereikia išradinėti dviračio ir kurti analogų neturinčios sistemos – tik pritaikyti tai, kas jau sėkmingai veikia. Prastas E. sveikatos veikimas tęsiasi neleistinai ilgai, todėl gydytojai priversti suvedinėti duomenis po darbo valandų ar savaitgaliais, kai mažesnis sistemos apkrovimas leidžia prisijungti. Akivaizdu, kad Registrų centro darbas stokoja efektyvių ir pažangių metodų taikymo, o siekiant pasamdyti reikiamos kvalifikacijos IT specialistus tam skiriama nepakankamai lėšų.

Vis labiau aiškėja, su kokiais sunkumais susiduria tiek sergantys žmonės, tiek gydymo įstaigos ir patys medikai.

Į artimiausius laikinos darbo grupės susitikimus bus kviečiami registrų centro atstovai, kad tiesiogiai galėtume užduoti klausimus apie E. sveikatos ir IPR veikimą bei gauti aiškius atsakymus, aptarti atitinkančius sveikatos apsaugos sistemos poreikius per COVID-19 pandemiją terminus.

Po paskutinio atviro posėdžio laikinoji Seimo darbo grupė parengė visą eilę rekomendacijų įvairioms institucijoms: Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei ligonių kasai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Finansų ministerijai. Tikimės, kad šios rekomendacijos bus reali pagalba organizuojant veiklą ir sprendžiant kylančias problemas.

COVID-19 pandemijos metu išryškėjo atskirų specializacijų gydytojų poreikis. Į tai svarbu atsižvelgti ruošiant gydytojus specialistus, kad prioritetas būtų teikiamas skubios medicinos, šeimos medicinos gydytojų, infekcinių ligų gydytojų, slaugytojų rengimui.

Grupės narė konservatorė Jurgita Sejonienė teigia: „Būtina mažinti šeimos gydytojų darbo krūvį, kad jie galėtų daugiau laiko skirti tiesioginei pagalbai pacientams, o ne papildomam duomenų suvedimui sistemose. Svarbu, kad jau kartą surinktų ir suvestų duomenų nebebūtų reikalaujama pateikinėti dar kartą. Tuo pačiu reiktų atsisakyti nereikalingų šeimos gydytojo konsultacijų ir siuntimų lėtinių ligų stebėjimui. Tokiu būdu būtų taupomas ir šeimos gydytojo, ir paciento laikas“.

Kaip pastebi „valstietis“ prof. Aurelijus Veryga, „Sveikatos apsaugos ministerijai būtina siūlyti diegti automatinio stebėjimo persirgus COVID-19 liga sistemas ir nustatyti kriterijus, kiek laiko po persirgimo galima gyventi, keliauti šalies viduje, užsiimti darbine ir rekreacine veiklomis be papildomų apribojimų. Tokia sistema įneštų daugiau aiškumo ir eliminuotų visą eilę šiuo metu kylančių klausimų.“

Akivaizdu, kad šiuo laikotarpiu gerokai padidėjo skubią medicinos pagalbą teikiančių gydytojų iškvietimai. Deja, pačių specialistų trūksta, todėl būtina skatinti skubiosios medicinos gydytojų rengimą ir įdarbinimą, kad nenutiktų taip, jog vien dėl to, kad laiku nebuvo suteikta pagalba, žmogus neišgyveno ar patyrė neatitaisomą žalą sveikatai. Apie tokius atvejus skaitome spaudoje, girdime aptariant TV laidų metu, laiškais informuoja žmonės. Atsižvelgiant į tai, laikinos darbo grupės narės „darbietė“ Vaida Giraitytė ir konservatorė Paulė Kuzmickienė pasiūlė į rekomendacijas Sveikatos apsaugos ministerijai įtraukti siūlymą greitosios medicinos pagalbos (GMP) tinklo restruktūrizavimo ir centralizacijos projektą vertinti kaip prioritetinį, bei kuo skubiau spręsti vienodos kokybės, savalaikės greitosios medicinos pagalbos prieinamumą visiems šalies gyventojams. Šio klausimo sprendimui pritarė visų Seimo frakcijų atstovai darbo grupėje.

Grupės vardu Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms siūlome, bendradarbiaujant su darbdaviais, nustatyti efektyvią ir patogią trumpalaikio nedarbingumo dėl ligos nustatymo ir apmokėjimo tvarką. Tokiu būdu būtų išvengta nebūtino lankymosi gydymo įstaigose, šeimos gydytojai galėtų teikti pagalbą tiems pacientams, kuriems ji yra neatidėliotina.

Grupės narius pasiekė informacija, kad dalis žmonių negauna gydymo įstaigų patvirtinimo apie planines sveikatos priežiūros procedūras, todėl susiduria su sunkumais vykstant pas medikus į kitas savivaldybes. Pateikėme siūlymą Sveikatos apsaugos ministerijai įpareigoti gydymo įstaigas pranešimų siuntimui naudoti telefono žinutes – SMS pranešimus. Tai būtų tinkamas, kelionę į kitą savivaldybę pagrindžiančio tikslo paaiškinimas.

Visi čia paminėti siūlymai ir dar eilė kitų, labiau organizacinio pobūdžio, išsiųsti Vyriausybei ir atitinkamoms ministerijoms tikintis, kad bus rasti tiek įstaigas tenkinantys, tiek sveikatos problemų turintiems žmonėms padedantys sprendimai.

Kaip ir iki šiol visi, susiduriantys su problemomis sveikatos apsaugos srityje, gali jas aprašyti ir siųsti el.paštu mindaugas.puidokas@lrs.lt. Situacijos bus vertinamos ir analizuojamos darbo grupėje, ieškomi bei siūlomi sprendimų variantai.