Buvusioje Jugoslavijoje iki susitaikymo dar toli

Šurmulyje dėl bėglių krizės Europoje ir teroristinių išpuolių Paryžiuje, Briuselyje ir kitur beveik negirdomis Lietuvos žiniasklaidoje nuskambėjo vienas itin svarbus poslinkis pasaulio politikoje – Bosnijos serbų vado Radovano Karadžičius nuteisimas Hagos Tarptautiniame baudžiamajame teisme, nagrinėjusiame karo nusikaltimus buvusioje Jugoslavijoje.

Dar nuosprendžio išvakarėse, kovo 23 d. apžvalgininkas Julianas Borgeris Londono dienraštyje „Guardian“ rašė: „tikriausiai R. Karadžičius bus pripažintas kaltu dėl masinių žudynių Bosnijos kare“ ir kad tai bus „pats svarbiausias toks nuosprendis po Niurnbergo tribunolo laikų“.

Ir iš tiesų, kaip kovo 24-ąją rašė laikraščio redaktoriai, „R. Karadžičiaus nuteisimas gali būti pats reikšmingiausias šio tribunolo pasiekimas per 23-ejus metus trukusią jo istoriją.

R. Karadžičiui, kuris daugiau nei dešimtmetį po karo pabaigos slapstėsi, pripažinta baudžiamoji atsakomybė už ilgą sąrašą nusikaltimų.

Tarp jų – 44 mėnesius trukusi Sarajevo apgultis, per kurią žuvo mažiausiai 5 tūkstančiai vyrų, moterų ir vaikų, ir 1995 m. įvykdytas genocidas Srebrenicoje, per kurį sušaudyti 8 tūkstančiai vyrų ir berniukų.

Išklausyti liudytojų parodymai. Motinos sužinojo, kur palaidoti jų sūnūs, tėvai sulaukė šiokio tokio atpildo už jų vaikų žūtį nuo snaiperio kulkos. Bent kai kurie Europos pilietinio karo, kurį Vakarų galybės stebėjo nieko nedarydamos ir tik graižydamos rankas, nusikaltimai išaiškinti ir jų vykdytojai nuteisti.

R. Karadžičius, kuriam dabar 70, nuteistas 40-iai metų kalėjimo. Jis visą likusį savo gyvenimą praleis už grotų. Taigi šiuo atveju nebaudžiamumo amžius baigėsi“, – rašė britų kairiųjų dienraščio „Guardian“ redaktoriai.

Pasak centro kairės nuomonei atstovaujančių „New York Times“ redaktorių, „šis Jungtinių Tautų karo nusikaltimų tribunolo nuosprendis seniai pribrendęs. R. Karadžičius nuteistas dėl tautžudystės, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmonijai.

Kai kurių aukų giminės mano, kad nuosprendis pavėluotas ir nepakankamai griežtas. Bet taip nėra. Nuosprendis primena apie iš nacionalizmo ir fanatizmo kylančias grėsmes.

Tai turėtų būti įspėjimas visoms pasaulio valdžioms, kurios skleidžia  ekstremistines pažiūras, kad jos bus traukiamos baudžiamojon atsakomybėn už jų žodžių kruvinas išdavas“, – rašė pagrindinio Niujorko laikraščio redaktoriai.

Zagrebo dienraščio „Jutarnji list“ požiūriu, „kai pagalvoji, kad R. Karadžičius nuteistas ne tik dėl genocido Srebrenicoje, bet ir dėl karo nusikaltimų Sarajeve, tai 40 metų kalėjimo atrodo per mažai.

Tačiau, kadangi daugelis atsakingųjų už Bosnijos karą gerai pasislėpę ir niekada nebuvo sučiupti, tai R. Karadžičiaus atveju svarbiausia tai, kad jį išvis sugavo ir nuteisė“, – darė išvadą Kroatijos sostinės laikraštis.

Anot Vengrijos sostinės dienraščio „Magyar Hirlap“, „dalis krauju permirkusios Balkanų istorijos pasibaigė. Tačiau glumina tai, kad vis vien niekas ten nėra patenkintas.

Nei aukų artimieji, kurie tikėjosi bausmės ligi gyvos galvos, nei nepataisomi serbų nacionalistai, kurie nuosprendį laiko Serbijos tautai primesta gėda.

O žaizdos, kurios ir taip gyja labai lėtai, iš naujo vėl atplėštos. Pats R. Karadžičius, vienas didžiausiųjų Balkanų karo nusikaltėlių, nuosprendį priėmė be mažiausio atgailos ženklelio“, – rašė Budapešto laikraštis.

„Būtų svarbu, kad visos pusės šį nuosprendį priimtų“, – teigė Ciuricho dienraštis „Tages-Anzeiger“. Kodėl? Ogi todėl, „kad nebūtų neigiami patys baisiausi karo nusikaltimai Europos žemėje po Antrojo pasaulinio karo. Nes tik taip gali prasidėti susitaikymas. Deja, tam perspektyvos blogos.

Idant nutrauktų dėmesį nuo Serbiją kamuojančių problemų, pvz., korupcijos ir prasto valdymo, politikai vis dar griebiasi nacionalistinės kortos. O tautų susitaikymo teismų sprendimai neįgalina. Jie tegali paskatinti elito narius istorinės teisybės pagrindu to susitaikymo ieškoti.

„Bet tam reikia, kad subręstų nauja, savo atsakomybę įsisąmoninusi politikų karta“, – darė išvadą Šveicarijos dienraštis.