D. Trumpo Sirijoje laukia rusų spąstai?

Donaldo Trumpo raketų smūgiai Sirijoje galbūt yra simboliniai ir menkai apgalvoti.

Vis dėlto daugelis griežčiausių Amerikos prezidento kritikų pripažįsta, kad jie žymi sveikintiną pokytį.

2012 metais prezidentas Barackas Obama nelemtai pareiškė, kad bet koks Assado režimo sprendimas panaudoti cheminius ginklus reikštų, kad buvo peržengta „raudona linija“.

Tačiau kai Damasko skerdikai 2013 metų rugpjūtį iš tikrųjų panaudojo zarino dujas, tas racionalus, šaltas vyras Baltuosiuose rūmuose nesilaikė savo perspėjimo.

Šis neveiklumas pavojingai devalvavo stipriausią pasaulyje politinę valiutą: Amerikos prezidento žodžius.

Be abejo, Obamai apskritai nevertėjo iškelti tokio ultimatumo. Anuomet, kaip ir dabar, po nesėkmių Afganistane ir Irake, Jungtinės Valstijos nebuvo nusiteikusios veltis į naują karą Artimuosiuose Rytuose.

Amerikos Kongresas, kaip ir Britanijos parlamentas, atmetė bet kokią galimybę surengti karinę intervenciją Sirijoje. Kai jau buvo paskelbtas, Obamos grasinimas privalėjo būti paremtas kokias nors veiksmais.

Tačiau jis verčiau sutiko su reputaciją gelbstinčia Rusijos pasiūlyta sutartimi, įpareigojančia Siriją perduoti savo cheminių ginklų atsargas, kad jos būtų sunaikintos.

Dideli kiekiai šių pragariškų chemikalų buvo pašalinti ir sunaikinti. Bet ne viskas buvo sunaikinta. Režimas retkarčiais panaudodavo prieš sukilėlius chloro dujas. Be to, sprendžiant iš vėliausios atakos, jis išsaugojo arba įgijo tam tikrą kiekį mirtinų nervus paralyžiuojančių medžiagų.

Diktatoriai ir taisyklių laužytojai visame pasaulyje atkreipė dėmesį į Amerikos prezidento silpnumą: Jungtinės Valstijos pastebimai traukėsi iš „pasaulio policininko“ vaidmens.

Dėl šio atsitraukimo pasaulis tapo pavojingesnė vieta – ne vien Amerikai, bet ir mums visiems. Iš pradžių atrodė, kad Trumpas laikysis to paties kurso. Per rinkimų kampaniją jis atrodė siūlantis griežtai izoliacionistinę užsienio politiką.

Jis peikė ankstesnes Amerikos administracijas dėl jų karinių intervencijų į atokius konfliktus. „KATASTROFA“ (visomis didžiosiomis raidėmis) buvo jo mėgstamas epitetas.

Jis taip pat niekino būtinybę dirbti su kitomis šalimis. Jo šūkis buvo „Pirmiausiai – Amerika“.

Be to, jis laikėsi pabrėžtinai griežtos linijos pabėgėlių iš Sirijos konflikto atžvilgiu ir uždraudė jiems atvykti į Jungtines Valstijas. Pono Trumpo kalba buvo šiurkšti, bet iš tikrųjų jis tik skatino Obamos pradėtą atsiribojimą.

Įsiskolinusi, susiskaldžiusi, užsigriebusi daugiau nei pajėgia pakelti ir karų išvarginta Amerika perdavė vadovavimą sprendžiant Sirijos klausimą kitoms šalims: Rusijai, Turkijai ir Iranui. Taigi, praeitą savaitę Trumpo surengti sparnuotųjų raketų smūgiai žymi reikšmingą virsmą.

Balandžio 4-ąją jis pareiškė, kad Sirijos vadovybė peržengė „daug, daug raudonų linijų“.

Balandžio 7-ąją jis pasiuntė dešimtis riaumojančių sparnuotųjų raketų į vieną Sirijos oro pajėgų bazę.Trumpas teigia, kad jo nuomonę pakeitė širdį draskančios nuotraukos, kuriose matyti po numanomos režimo cheminės atakos dūstantys vaikai.

Ši priežastis atrodo keista.

Per ilgiau kaip šešerius metus besutęsiantį konfliktą Sirijoje buvo nesuskaičiuojama daugybė tokių tragedijų. Ar ponas Trumpas iš tikrųjų jų nepastebėdavo? Visai gali būti: jo dėmesys yra apgailėtinai trumpalaikis, o išmanymas apie pasaulio reikalus – neraminančiai ribotas.

Tačiau dabar jis mokosi.

Pasaulis – pavojinga ir dažnai siaubinga vieta, o jokių lengvų atsakymų nebūna. Juo labiau toks atsakymas negali būti vienkartinis, simbolinis jėgos panaudojimas, kokį stebėjome praeitą penktadienį.

Karo migla daug ką aptemdo, bet aiškus vienas dalykas. Baisus konfliktas Sirijoje, pareikalavęs šimtų tūkstančių žmonių gyvybių o dar milijonus privertęs palikti savo namus, nesibaigs be Amerikos įsikišimo.

Trumpui sudėtingiausia, kad karinė jėga tebūna dalis atsakymo. Ji gali atgrasyti Assado režimą nuo kitos cheminės atakos.

Vis dėlto ji neatves konflikto šalių prie derybų stalo ir neprivers jų siekti susitarimo.. Amerika taip pasielgė buvusioje Jugoslavijoje, kai karo Bosnijoje kraujo liejimas ir žiaurumas pasibeldė į pasaulio sąžinę.

Tačiau sutarčiai, sudarytai 1995 metais per Deitono taikos derybas, reikėjo nepaprasto apsukrumo ir griežtumo derinio. Billo Clintono užsienio politikos korpusas buvo vienas stipriausių per šiuolaikinės Amerikos istoriją.

Na, o pono Trumpo Baltieji rūmai, švelniai tariant, į šią lygą nepatenka. Clintonas meistriškai sutelkė sąjungininkų koaliciją. Trumpo administracija su džiaugsmu jas ardo. Clintonas pasižymėjo nepaprastu asmeniniu žavesiu ir iškalba. Trampas yra stačiokiškas ir nenuoseklus.

Dar daugiau – anų laikų Rusija, vadovaujama Boriso Jelcino, iš esmės buvo bendradarbiauti linkusi partnerė. Vadovaujant Vladimirui Putinui ji tapo grėsminga – ir kerštinga – priešininkė.

Trumpo raketų smūgiai supykdė Kremlių, kuris buvo iš anksto informuotas, bet su juo nebuvo tartasi. Pareigūnai Maskvoje reagavo tūžmingai.

Prie Sirijos krantų buvo pasiųstas gausiai raketomis apginkluotas Rusijos karo laivas. Rusija taip pat pažadėjo sustiprinti režimo priešlėktuvinę gynybą. Bet kokia nauja Amerikos ataka sulauks didesnio pasipriešinimo. Be to, Kremlius nedelsiant atšaukė „konfliktų išvengimo“ sutartį, leidžiančią išvengti atsitiktinių karinių susidūrimų tarp ginkluotųjų pajėgų, toje pačioje vietoje vykdančių skirtingas misijas.

Kremlius kovoja su Sirijos sukilėliais, remdamas Damasko režimą. Tuo tarpu Amerikos vadovaujama koalicija palaipsniui stumia „Islamo valstybės“ fanatikus iš jų tvirtovių Irake ir Sirijoje.

„Konfliktų išvengimo“ susitarimas neužkirto kelio Asado režimui galimybės žudyti oponentus. Tačiau ji padėjo išvengti atsitiktinio susišaudymo tarp dviejų branduolinių supergalybių.

Faktas, kad šis susitarimas buvo atšauktas, atveria bauginančių perspektyvų. Jeigu Amerika numuš Rusijos lėktuvą arba atvirkščiai, gali kilti pagunda atsakyti tuo pačiu, kad šalis nebūtų pažeminta.

Ūmaus būdo nenuspėjamas ponas Trumpas vargu ar būtų linkęs atsitraukti. Kaip ir ponas Putinas, spaudimo ir blefo meistras. Rusijos lyderis ir jo bičiuliai Kremliuje vertina Trumpą ir Ameriką su šalta panieka.

Jie netiki, kad Vakarams pakaktų ryžto pasipriešinti Rusijos krečiamoms eibėms ir keliamai grėsmei.

Rexo Tillersono, retai kada pastebimo Amerikos valstybės sekretoriaus, susitikimas Maskvoje su ponu Putinu buvo šaltas. Borisas Johnsonas, Britanijos užsienio reikalų sekretorius, išvengė panašiai šalto priėmimo atšaukęs savo kelionę. Galbūt tai yra Britanijos pavėluoto, bet sveikinimo perėjimo prie griežtesnės linijos ženklas.

Tačiau, kaip noriai pabrėš Rusija, ponas Trumpas įsipareigojo pašalinti Basharą al Assadą iš valdžios, nors neturi priemonių to padaryti.

Šešerius metus svyravusiai Amerikai belieka dvi išeitys: pavojus arba pažeminimas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Kiek galima kaišioti šio šlykštaus angliško pedofilo atvaizdą ? Mane nuo jo jau vemti verčia....

Kiniečio nuomone

Kiniečio nuomone portretas
Čiukčis gyvenantis Amerikoje yra amerikietis, o eskimosas gyvenantis Rusijoje yra rusas.Rusas ,gyvenantis Lietuvoje -yra lietuvis.

Durnių Laivo Kapitonės nuomonė:

Durnių Laivo Kapitonės nuomonė: portretas
Tautine neapykanta kurstanti antraste. Minima tautybe- RUSAI. Visi rusai: - kurie 1917 žude Rusijos cara vykde perversma ir nuverte vyriausybe... - rusai kurie kovojo su bolševikais po Denikino ir Kolcako veliavomis... - vyrai ir moterys, vaikai ir senoliai, gejai, biseksualai ir tradicines orientacijos... - mokytojai tankistai traktoristai pacifistai liberalai žalieji ir anarchistai... - Gyvenantys Rusijos federacijoje, Vokietijoje, Lietuvoje, JAV, Izraelyje... - Solženycinas, Puškinas, Jelcinas, Panomariovas, Leontjeva, Bunke, Mamontovas... - Gyvenantys Žirmunuose, Šilainiuose, Klaipedoje, Visagine, Pabradeje, Pskove... Ne komunistai stalinistai putinistai fašistai, bet RUSAI... Elementarus tautines rasines neapykantos kurstymas... Gal jums tos citatos atrodo kitaip? Kaip jaustis tai skaitant rusui?
VISI KOMENTARAI 9

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    9
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių