Dangus virš Korėjos

Naujos birželio paros rytas dar nebuvo išaušęs, tačiau pačios imliausios planetos sielos jautė, kad ši 1950-ųjų vasaros diena Korėjos pusiasalyje bus giedra, sausa, karšta ir ypač tvanki. Nors vasaros saulėgrįžos minėjimas buvo pasibaigęs, atokioje vietovėje esančiuose krūmynuose vis dar poravosi dangaus kūną garbinantys nudistai.

Linksmybių siautulyje skendę gamtos mylėtojai nepastebėjo, kad netoli jų zonos sustojo grėsmingą aurą skleidžianti sunkvežimių vilkstinė. Iš automobilių lipantys žmonės dėvėjo Pietų Korėjos žandarų uniformas. Jie buvo ginkluoti.

Išvaikę nudistus, pareigūnai pradėjo kasti duobes ir traukti iš sunkvežimių rąstus. Duobėse įtvirtinus stulpus, iš automobilių pradėta vesti surištus žmones. Sulaikytieji priklausė tai pačiai tautai ir kultūrai, tačiau Pietų Korėjoje vyraujantis Rhee Syngmano (1875–1965) režimas juos nuteisė mirties bausme už šnipinėjimą.

Dauguma sugautų komunistų susitaikė su lemtimi. Jų protuose įsitvirtino suvokimas, kad klasių kova pralaimėta, tačiau buvo ir nepataisomų optimistų. Vienas, pamatęs, kad pietiečiai jį filmuoja, nusišypsojo. Kitas visą kelią nesiliovė šūkavęs komunistinių šūkių.

„Marš, marš, darbo klase, jums Iljičius kelia dvasią!“ – rėkė nusipelnęs liaudies artistas.

„Viso pasaulio proletarai, vienykitės! Jūs neturite ką prarasti, išskyrus savo...“ – prie stulpo rišamas triukšmadarys nespėjo baigti kairiųjų mantra tapusios tezės, mat pietietis žandaras jam šiurkščiai į burną sugrūdo purviną skudurą.

Pririšę prie stulpų visus suimtuosius, pietiečiai sustojo dviem eilėmis ir pasiėmė šautuvus.

„Pasiruošti! Nusitaikyti! Dėmesio! Ugnis!“ – sukomandavo grėsmingai atrodantis viršininkas blizgančia uniforma.

Pasigirdo šūvių salvė. Vėliau žandarų vyresnysis pradėjo asmeniškai vaikščioti prie kiekvieno stulpo. Jis prikišdavo savąjį pistoletą prie negyvėlio galvos ir iššaudavo. Kai kurie lavonai paskutinį kvapą išleido tik gavę šį papildomą šūvį. Kol vienas pareigūnas japonišku miniatiūriniu nindzių dalgiu pjaustė virves, kiti iš sunkvežimių pradėjo traukti dėžes palaikams.

„Šiandien turėtų lyti“, – pasakė vienas, karstus nešantis žandaras ir nusibraukė prakaitą nuo kaktos.

Diena turėjo būti giedra, tačiau visi egzekucijos vykdytojai staiga suprato, kad dangus neįtikėtinai greitai apsiniaukė. Žemę supantis oro skliautas įgavo raudoną atspalvį. Horizonto tolumoje sužybsėjo akinanti šviesa. Po kelių sekundžių pasigirdo kurtinantis trenksmas.

Grėsmingai atrodantis viršininkas blizgančia uniforma šyptelėjo.

„Paskubėkite“, – ištarė jo akiniais nuo saulės padabinta galva.

Staiga kurtinančių garsų ėmė daugėti. Jie gaudė vis garsiau, intensyviau ir arčiau.

„Pažiūrėkite į tą kalvą!“ – sušuko vienas pietietis.

Jo kolegos bei grėsmingasis viršininkas pažvelgė į tolumoje stūksantį gamtos objektą. Ant kalvos stovėjo Jura pravardžiuojamo devynmečio Kim Jong-ilo (1941–2011) valdomas sovietų gamybos tankas T-34-85.

Iš transporto bokštelio išlindęs kyšojo Juros tėvas, Šiaurės Korėjos lyderis Kim Il-sungas (1912–1994). Jo į dangų iškeltos rankos laikė dvi pušies kankorėžių granatas. Liaudies komiteto lyderio vyzdžiai buvo apsiblausę lyg kataraktos kamuojamo žmogaus. Ir kuo ilgiau jis stovėjo iškėlęs rankas į dangų, tuo šis intensyviau niaukėsi.

Po kelių sekundžių ant kalvos pasirodė ir daugiau sovietinių T-34-85 tankų, tačiau jie nesustojo.

Drąsiai ir veržliai, tarsi įniršęs Zimbabvės sveikatos apsaugos ministras, jie brovėsi į priekį. Tankai nebuvo vieniši. Paskui juos bėgo garsiai šaukiantys šiauriečių pėstininkai.

Vieni jų nešėsi Sergejaus Gavrilovičiaus Simonovo (1894–1986) sukurtus šautuvus, kiti – Georgijui Semionovičiui Špaginui (1897–1952) priskiriamus automatus.

„Valio!“ – garsiai šaukė vėliavos kotą vietoj ginklo laikęs šiaurietis.

Iš kažkur atlėkęs artilerijos pabūklo sviedinys sprogo netoli dėžes kraunančių pietiečių ir mirtinai išgąsdino nudistus. Šie vėl buvo grįžę į egzekucijos vietoje augančius krūmus garbinti saulės didybės.

„Bėkite!“ – sušuko vienas Pietų Korėjos žandaras ir daugelis jo kolegų, nelaukę grėsmingojo viršininko malonės, metė ginklus bei leidosi į kelią. Žandarų vyresnysis ir dar keli jo valdiniai paleido šiauriečių pusėn porą simbolinių šūvių, tačiau, sprogus sunkvežimiui su lavonais, taip pat nusprendė trauktis.

Kuo ilgiau Kim Il-sungas laikė į dangų iškėlęs rankas, tuo įnirtingiau jo žmonės plūdo į visą Korėjos pusiasalį. Pietų Korėjos pajėgos buvo menkesnės. Daugelis pietiečių žinojo, kaip malšinti sukilimus, riaušes ar kovoti su partizanais, tačiau retas buvo pasiruošęs atviram, viską griaunančiam mūšiui.

Pietiečiai neturėjo nei tankų, nei sunkiosios artilerijos, nei motyvacijos ginti R.Syngmano valdžios. Per kelerius metus biurokratinėje sistemoje įsitvirtinusi korupcija ir valstybės lėšų vagystės bei užsienio paramos įsisavinimas smarkiai nuslopino gyventojų tikėjimą valstybės ateitimi.

Birželio 27 d. R.Syngmanas kartu su kitais vyriausybės nariais jau buvo palikęs sostinę Seulą. Siekdami sulėtinti pergalingą Kim Il-sungo žygį, kitą dieną pietiečiai susprogdino Hangano upės krantus jungiantį tiltą. Sprogimo metu tilto prieigose buvo tūkstančiai pabėgėlių, kurie kad ir erzinami R.Syngmano režimo korupcijos, kažkodėl vis tiek nenorėjo šlietis prie komunistų.

Šimtai jų žuvo sprogimo metu, o sunaikinus tiltą, šiauriečių krante liko įkalinti ir atsitraukti negalintys pietiečių kariai. Po Seulą lakstantys kairieji pradėjo improvizuotus liaudies priešų teismus, tad sostinės gatvėse ir namuose šūkis „Žudyk!“ tapo įprastu reiškiniu.

Didingai prasidėjęs žygis, Kim Il-sungui greitai ir užtikrintai leido perimti viso Korėjos pusiasalio kontrolę. Menkos amerikiečių pajėgos ir marksizmą skeptiškai vertinantys korėjiečiai liko užspausti siaurame pusiasalio pietryčių ruože.

Viso pasaulio kolūkiečiai pradėjo į viršų kelti plaktukus ir pjautuvus, o tolimojoje Maskvoje suzvimbė balalaikos stygos.

Pergalė atrodė ranka pasiekiama, tačiau netikėtai šią euforiją nuslopino galingas sprogimas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

labai į temą

labai į temą portretas
girdėjau, kad Š.Korėja prieš kelias dienas Gorbačiovo 90 mečio proga panaikino jam jų pačių paskelbtą mirties bausmę už sovietijos imperijos sugriovimą 1990 m. Negali sakyti, ir raudonieji moka būti nuosaikūs.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

  • Suvalgė patinėlį
    Suvalgė patinėlį

    Didžiausiais vabzdžiais pasaulyje vadinamųjų europinių maldininkų patelės poravimosi metu kartais sužvėrėja: suėda patinėlį. Kaip tai įmanoma? Tačiau taip juk atsitinka ne tik vabzdžių pasaulio pievose. Yra panašių reiškinių ir...

    2
  • Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio
    Po matematikos tarpinio patikrinimo: įžvalgos be pykčio

    Daugeliui praėjusią savaitę sutriko miegas. Aš, kaip ir visi kiti, nebegalėjau nieko dirbti – bendravau su mokytojais ir mokiniais, aiškinau, guodžiau, drąsinau. Tvyrant įtampai, bandžiau rasti racionalų grūdą ir atskirti isterij...

Daugiau straipsnių