Dar vienas politinio kapanojimosi sezonas

Baigiasi Seimo pavasario sesija, o nuo naujosios valdančiosios koalicijos veiklos pradžios praėjo daugiau nei 200 dienų. Pakankamai, kad galėtume vertinti, kaip jai sekasi vykdyti rinkiminius pažadus, organizuoti Vyriausybės ir Seimo narių bendradarbiavimą, dirbti su opozicija bei prezidente.

Vertinant rinkiminių pažadų vykdymą ir nekartojant to, kas jau viešai sakyta apie prieštaringą Darbo kodekso priėmimo istoriją, reikia pastebėti, kad kai kuriose srityse Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) yra nuosekli ir ėmėsi to, ką kalbėjo rinkimų kampanijos metu. Tai pirmiausia pasakytina apie priemones alkoholio prieinamumui mažinti. Dėmesys švietimo ir aukštojo mokslo, mokesčių politikos, valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumo klausimams irgi nėra netikėtas. Tęsiama užsienio bei krašto apsaugos politika, kurias valdantieji tyliai paliko prezidentei, tiksliau, priėmė jau anksčiau nusistovėjusį tarpinstitucinį galių balansą.

Kita vertus, reikia konstatuoti, kad vienas svarbus LVŽS rinkiminės programos pažadas lieka neįgyvendintas. Tai – nuostata vertinti rengiamų įstatymų, nutarimų ir kitų sprendimų poveikį, kuri akcentuota keliose rinkiminės programos vietose. Pavyzdžiui, sveikatos apsaugai skirtoje dalyje tai vadinta įrodymais grindžiama politika, rašant apie viešąsias investicijas – „kaštų ir naudos analize“ (pastaroji yra vienas iš poveikio vertinimo metodų). Tiesa, LVŽS yra ne pirmoji partija Lietuvoje, kuri žadėjo teisėkūroje taikyti poveikio vertinimą. Tačiau būtent LVŽS skyrė šiai nuostatai ypač didelį dėmesį. Be to, ji atitiko ir kitus jos programos akcentus – valstybės tarnybos profesionalumą, depolitizaciją, skaidrumą ir konsultacijas su visuomene, perteklinio reguliavimo ir biurokratizmo mažinimą, strateginę lyderystę.

Deja, kol kas jokių rimtesnių mėginimų imtis svarbiausių valdančiosios daugumos siūlymų, rengiamų Vyriausybėje bei (ypač !) registruojamų Seime, poveikio vertinimo nematyti. Kaip ir anksčiau, nauji pasiūlymai argumentuojami selektyviai atlikta analize, kuria siekiama tik pagrįsti siūlomą sprendimą, o ne išsamiai įvertinti jo tinkamumą lyginant su galimom kitom konkrečios problemos sprendimo alternatyvom. Atrodo, kad būtent taip buvo paruoštas siūlymas dėl urėdijų reformos ar kol kas atsisakyta kai kurių rinkiminių pažadų (perkelti porą ministerijų į Kauną ar apjungti gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčius).

Deja, kol kas jokių rimtesnių mėginimų imtis svarbiausių valdančiosios daugumos siūlymų, rengiamų Vyriausybėje bei registruojamų Seime, poveikio vertinimo nematyti.

Žinoma, tai nereiškia, kad pasirinkti sprendimai yra neteisingi – minėti pavyzdžiai daug kam intuityviai atrodo pagrįsti ir gali būti, jog alternatyvų nagrinėjimas nepasiūlytų tinkamesnių. Ir apskritai, išsamus siūlomų reformų poveikio vertinimas politikams skamba pernelyg akademiškai, kaip perdėtai sudėtinga ir laikui imli procedūra, kuri dar ir apriboja polėkį realizuoti rinkėjams patrauklias iniciatyvas. Tuo labiau jog rinkėjams visiškai nesvarbu, kaip buvo pasirinktas konkretus sprendimas, jiems svarbu, kad jis būtų naudingas.

Tačiau kaip tik šiuo požiūriu ir svarbus tinkamas naujų įstatymų ir kitų sprendimų poveikio vertinimas, nes priimant kažkam naudingus sprendimus paprastai už juos sumoka kitos visuomenės grupės – mokesčių mokėtojai, vartotojai, konkurentai ar kiti. Poveikio vertinimo ignoravimas sukelia daugybę problemų, ties kuriomis jau klupinėja ir ši valdančioji dauguma. Pavyzdžiui, ar tinkamai atlikus poveikio įvertinimą nebūtų paaiškėję, kad dalis neseniai priimtų alkoholio prieinamumą mažinančių priemonių yra neproporcingos, t.y. sukelia pernelyg daug neigiamų šalutinių pasekmių lyginant su gaunama nauda ir nukreiptos ne į tas visuomenės grupes, kurioms alkoholizmo problema yra aktualiausia? Proporcingumo principas svarbus ne tik vertinant konkrečių reguliavimo ar mokestinių priemonių poveikį visuomenei ir atskiroms jos grupėms, bet ir galvojant apie reformų prioritetus. Jis turėtų padėti atsirinkti, kurios reformos valdančiųjų požiūriu yra svarbiausios ir strategiškai paskirstyti politinį dėmesį bei ribotą laiką – nepasiduoti administracinei rutinai ir diskusijoms apie smulkmenas, kurios tik suerzina visuomenę, nesiimti per daug pertvarkų, nes tada kyla rizika sukelti tokį pasipriešinimą, kad būsi atstatydintas, o koncentruotis į svarbiausių Lietuvos problemų sprendimą.

Dar vienas svarbus poveikio vertinimo privalumas – jį atliekant būtina bendrauti su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis. Be tokio bendravimo ne tik liks nepastebėti kažkam svarbūs dalykai, nesurinkta pakankamai informacijos apie galimas problemos sprendimo alternatyvas, bet ir tos visuomenės grupės, kurias palies vykdoma reforma, jausis neišklausytos ir dėl to pagrįstai kritikuos teikiamus siūlymus. Urėdijos reforma yra geriausia to iliustracija. Žinoma, jos iniciatoriai teigia, kad jie susitinka ir bendrauja su visom suinteresuotom grupėm, ir kad bet kokios reformos kažkam sukelia neigiamų pasekmių, tad pasipriešinimas yra neišvengiamas. Ir tai tiesa – bet kokios pertvarkos sukelia nepasitenkinimą, nes dauguma sistemos dalyvių yra prisitaikę gyventi pagal esamas taisykles. Jei nebūtų pasipriešinimo, reforma veikiausiai neatneštų ir naudos. Tačiau didelė klaida pasipriešinimą laikyti signalu, kad einama teisingu keliu, o dažnai reformatoriai galvoja būtent taip.

Tad nenuostabu, jog urėdijų reformos vilkinimui jos priešininkai Seime panaudojo papildomos ekspertizės procedūrą. Aišku, nėra garanijų, kad jei Vyriausybė būtų tinkamai atlikusi urėdijų pertvarkos poveikio vertinimą, Seime jos priešininkai vis tiek nebandytų jos vilkinti. Tačiau tikėtina, kad tam priemonių ir paskatų būtų mažiau. O pereinant prie šio Seimo ir valdančios daugumos santykių su vyriausybe, pirmiausia reikia konstatuoti, kad pasitvirtino prognozės, jog Seimo daugumos, ypač LVŽS frakcijos santykiai su jų suformuota Vyriausybe bus sudėtingi. Apie šiuos santykius jau daug kalbėta – apie skirtingas LVŽS frakcijos narių nuostatas ir vertybes, apie jų poreikį mokytis teisėkūros ir politikos apskritai, apie patogumo koaliciją tarp LVŽS vadovo bei premjero, kuri gali iširti, keičiantis situacijai ir politiniam kalendoriui.

Galima apsiriboti vienu pastebėjimu – norint įgyvendinti Vyriausybės programoje numatytas pertvarkas reikės aktyviau dirbti su Seimo dauguma bei opozicija, nes neužteks formaliai parengtų dalykinių argumentų tam, kad būtų įtikinti Seimo nariai. Tai gerai iliustruoja diskusijų apie aukštojo mokslo reformą eiga, kurios metu Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas bei kiti poveikio vertinimais savęs nevarginantys nariai jau ėmėsi iniciatyvų, signalizuojančių, kad reforma gali pavirsti galimos Seimo sprendimų žalos suvaldymo procesu, o ne judėjimu link deklaruojamų pertvarkos tikslų. Beje, kritikuojantiems „krepšelių“ sistemą dėl to, jog potencialūs studentai susiduria su informacijos asimetrijomis ir gali būti suklaidinti universitetų reklamos, vertėtų pagalvoti apie tai, su kokiom asimetrijom ir atsakomybės problemom susiduria neapgalvotus ir dažnai tik atskiroms interesų grupėms naudingus sprendimus priimantys Seimo nariai. Jei procesas Seime bus chaotiškas, yra ankstesnių Vyriausybių išmėginta taktika imtis pertvarkų, kurioms nereikia įstatymų pakeitimų. Ji gali būti veiksminga, tačiau taip pokyčiai vyksta lėčiau ir didėja rizika atsilikti sparčiai keičiantis ekonominei, socialinei ir technologinei situacijai pasaulyje.

Nenuostabu, kad esant tokiai valdančiajai daugumai Seime, vyriausybė ir jos vadovas ieško paramos tarp opozicinių frakcijų. Čia jo pasiekimai yra riboti. Vyriausybei paskelbus siūlymus dėl urėdijų reformos, Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovas kalbėjo apie galimą paramą jiems. Tačiau pastaruoju metu jo kritika Vyriausybės atžvilgiu yra paaštrėjusi tiek, kad nebeaišku, ar tai vis dar viešųjų ryšių žaidimas, tikintis didesnio matomumo ir augančių reitingų, ar apsižodžiavimų procesas jau tapo savitiksliu. Padriki konservatorių vadovo komentarai apie aukštojo mokslo reformą ar pamokymai premjerui apie lyderystę, nors neaišku, ar jam pačiam pavyks sutelkti TS-LKD frakcijos narius paremti urėdijų reformą, tikriausiai rodo nepasitikėjimą savo kaip didžiausios opozicinės partijos vadovo statusu. Jei taip, premjero galimybės susitarti dėl konservatorių paramos Vyriausybės teikiamiems pasiūlymams tampa menkesnės. Ne geresnės galimybės pasikliauti ir Liberalų sąjūdžio frakcijos nariais, iš kurių maždaug pusė, atrodo, savo apygardų interesų grupių reikalavimus laiko svarbesniais už Lietuvos mokesčių mokėtojų interesus.

Tad sudėtinga prognozuoti, kaip baigsis šios valdančiosios daugumos pradėtos reformos. Net ir po Seimo pavasario sesijos pratęsimo, lieka neaišku, ar iki šios sesijos pabaigos bus priimti sprendimai dėl urėdijų reformos, kaip yra paskelbę LVŽS vadovai. Ši valdančioji dauguma jau parodė, kad nėra linkusi besąlygiškai pritarti prezidentės siūlymams dėl valstybės įmonių ir viešojo sektoriaus institucijų depolitizavimo, nes taip apribotų savo karjeros galimybes ar atsilyginimą už paramą partijos bičiuliams. Neatsitiktinai ir valstybės valdomų įmonių veiklos išskaidrinimo srityje ši Vyriausybė daugiausia pokyčių jau įgyvendino tose srityse, kur nereikėjo Seimo pritarimo (pvz. pertvarkant „Lietuvos geležinkelių“ valdymą).

Nemažai kritikos valdančiųjų atžvilgiu metiniame pranešime išsakė prezidentė, nors ir neįvardindama, kam konkrečiai – Vyriausybei ar Seimo frakcijoms – ji skirta. Kritikos adresatų neįvardinimas ir atotrūkis tarp tono griežtumo („neleisti, uždrausti, atimti, aptverti, apmokestinti – tai primityvus ir paprastas kelias, tačiau jis veda tik į šešėlį ir pogrindį“) bei po jos išsakymo kitą dieną pasirašyto „į šešėlį ir pogrindį“ vedančio įstatymo rodo, kad prezidentė laviruoja tarp poreikio reaguoti į viešas diskusijas ir mėginimo palaikyti jos nuomone reikalingas reformas.

Nuolatinis rūpinimasis savo reitingais užprogramuotas Lietuvos Konstitucijoje, nes tik visuomenės pasitikėjimas suteikia galią ir politinį svorį prezidentei, neturinčiai atramos valdančioje daugumoje. Tad griežtas prezidentės vertinimas, kokį Vyriausybės atžvilgiu ji vėl išsakė pastarosiomis dienomis, dar nereiškia, kad ji pasiruošusi imtis iniciatyvos kviesti Seimą formuoti naują valdančiąją daugumą. Verta prisiminti jos sudėtingus santykius su ankstesnės Vyriausybės vadovu, kurį ji dar griežčiau kritikavo, bet jis dirbo iki pat Seimo kadencijos pabaigos. Kol nebus aišku, kad yra reali alternatyva dabartinei valdančiai daugumai, tol girdėsime viešą kritiką, o tuo pačiu neviešai vyks prezidentės ir jos patarėjų darbas su atskiromis ministerijomis ir Seimo nariais dėl konkrečių sprendimų.

Toks kapanojimasis kelia daug neapibrėžtumo visuomenėje ir versle, bet kol kas ši padėtis atspindi nusistovėjusią politinę pusiausvyrą. Jai pakeisti reikia arba išorės šoko, arba kažkurio iš svarbiausių sistemos veikėjų noro surizikuoti ir imtis tos dažnai minimos, bet retai praktikuojamos politinės lyderystės.


Prof. Ramūnas Vilpišauskas yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius


Šiame straipsnyje: Vyriausybėvalstiečiai

NAUJAUSI KOMENTARAI

cha cha cha

cha cha cha  portretas
Neatlaikė Putino subinlaižių galvelės intensyvios terapijos seansų Kremliaus propaganda: vienas, kaip katė su pūsle, jau pusę metų laksto po visus komentarus su APKALTA, o anonimas-RUSAS, apart šlapimo nelaikymo bėdų, dar ir čiulpiku tapo.

APKALTA!

APKALTA! portretas
DĖL SNORO AFEROS D.GRYBAUSKAITĘ - JAV MARIONETĘ, Į KALĖJIMĄ!

Aha

Aha portretas
Ale tikrai "reikia konstatuoti, kad vienas svarbus LVŽS rinkiminės programos pažadas lieka neįgyvendintas". Seimūnų skaičių sumažinti LVŽS irgi žadėjo!
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Tikėjusiesiems – pagarba!
    Tikėjusiesiems – pagarba!

    Istorija lyg užsispyrusi ir įnoringa senutė vis suka savo ratus. Kartais pakeliui sustodama pamąstyti, kur dabar eina, bet niekada nepasikliaudama atsitiktinumais. Kai sekmadienį Belgrade žalgiriečiai tramdė lemiamam šturmui pakilusią Maskvos C...

  • Lietuvis ir gamta
    Lietuvis ir gamta

    Gegužės 22-oji yra skirta raginimams saugoti biologinę Žemės rutulio gamtos įvairovę. Turime sąmoningai ir uoliai vykdyti labai svarbią Jungtinių Tautų konvenciją, kurios tikslas – atkurti pažeistas, žmogaus veiklos nualintas ekosistemas. &...

  • Ką pakeitė feisbukas?
    Ką pakeitė feisbukas?

    Socialinis tinklas „Facebook“ buvo sumanytas sujungti draugus. Realius draugus, kad šie lengviau galėtų bendrauti. Tai buvo idėja, o realybė visai kita. Daugelis jau pastebėjo, kad socialiniai tinklai, užuot sustiprinę ryšius, ...

  • Liberalų sąjūdžiui varpai skambina vis garsiau
    Liberalų sąjūdžiui varpai skambina vis garsiau

    Dar po Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) pirmininko rinkimų teko svarstyti, ko galima tikėtis toliau. Seno-naujo pirmininko Eugenijaus Gentvilo išrinkimas kėlė daug abejonių dėl partijos galimybių atlikti kapitalinį remontą po t...

    3
  • Gėris pagal kišenės turinį
    Gėris pagal kišenės turinį

    Skirtumas tarp turtingiausiųjų ir "biedniokų" tampa toks didelis, kad gyvenimas netrukus bus kaip Pietų Amerikoje. Kai įsivyrauja segregacija pagal kišenės turinį, tikėtis atjautos ir nuoširdumo nebėra reikalo. Kaip sakoma, nie...

    6
  • Labai gėdingas tekstas
    Labai gėdingas tekstas

    Žinote tuos Holivudo režisierių ir rusų humoristų pamėgtus scenarijus, kuriuose herojus per keistokai susidėliojusias aplinkybes atsiduria visai ne ten, kur planavo? Na, čia tie variantai, kai eilinį pilietį vyrai iš FTB palaiko dvigubu agentu...

    12
  • Mums reikia pasakų
    Mums reikia pasakų

    Toji diena išaušo! Tik ar galite įsivaizduoti, kad patys britai pernai gruodį, paskelbus princo Harry ir jo išrinktosios Meghan Markle vestuvių datą, tą dieną pavadino "nacionaliniu košmaru"... Mat princas savo mylim...

    1
  • Profesionalumas be vertybių
    Profesionalumas be vertybių

    Paviešinus pažymą apie „MG Baltic“ televizijos veikimą koncerno interesais, atsirado keli siūlymai dėl žiniasklaidos veiklos. ...

    4
  • Streikai amžino įšalo žemėje
    Streikai amžino įšalo žemėje

    Amžino įšalo žemė – savitas simbolis, kuris leidžia pajausti ne tik ryšį su ledynmečio epocha, bet ir padeda suprasti, kad mūsų gyvenime esama dalykų, kurie lėtai keičiasi arba nesikeičia visiškai dėl objektyvių prie...

  • Ragana „Sodra“
    Ragana „Sodra“

    2007-ieji. "Sodra" už 50 tūkst. litų (beveik 11,5 tūkst. eurų) išleidžia knygelę "Sodros skėtis", joje pasakojama apie "gerąją tetulę Sodrą". Popierinis tiražas – 3 tūkst. egzempliorių, o kiek žmonių ...

    4
Daugiau straipsnių