Darbuotojai užsieniečiai – naudingi, bet nepageidaujami?

Valdžia pagaliau suvokusi, kad demografijos situacija Lietuvoje yra „deganti” problema, ėmėsi ją spręsti. Parengė „Demografijos, migracijos ir integracijos 2018-2030 metų strategiją” bei jos įgyvendinimo veiksmų planą ir pradėjo diskusijas su visuomene

 Strategijoje bei jos įgyvendinimo veiksmų plane numatė valstybės poreikius atitinkantį emigracijos ir imigracijos srautų valdymą. 

Tik bėda, kad demografinės prognozės neįkvepia vizionieriškoms diskusijoms. Prieš porą mėnesių paskelbtoje „Nacionalinėje žmogiškųjų išteklių būklės ataskaitoje” konstatuojama, kad iš Lietuvos kasmet emigruoja tiek gyventojų, kiek jų turi vidutinio dydžio Lietuvos miestas, tarkime, Jonava ar Utena. Daugiau kaip pusė emigruojančių – ekonomiškai produktyviausi asmenys – jaunimas iki 29 metų. 

Dažniau išvyksta žemesnės kvalifikacijos darbuotojai (paslaugų sektoriaus darbuotojai, pardavėjai, amatininkai ir kt.) – 52 proc., ar nekvalifikuoti darbininkai – 12 proc. Paprastai tariant, iš Lietuvos „nuteka” normaliam kasdieniam ekonominiam funkcionavimui reikalingi darbuotojai. 

Darbo rinkos tyrimų institutas prognozuoja, kad po kokių aštuonerių metų problemos taps dar opesnėmis, kuomet į pensiją išeis apie 210 tūkst. gyventojų, o į darbo rinką naujai įsilies tik apie 100 tūkst. jaunų darbuotojų. Sumažės mokesčių mokėtojų skaičius, o gaunančių pensiją asmenų skaičius stipriai išaugs. Jei tokia situacija tęsis ir toliau, galiausiai tai taps sunkiai pakeliamu iššūkiu. 

Lietuvoje yra per mažai išnaudojamas ekonominis migracijos potencialas. Būtent imigracija atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant šalies demografines problemas, daro didžiulę įtaką tiek darbo rinkai, tiek ir šalies ekonominei plėtrai. Nežinia kodėl, bet Strategijoje vengiama priemonių konkurencingesnėms ir lankstesnėms imigracijos procedūroms ar užsieniečių, atvykstančių darbo tikslais, priėmimo procedūrų tobulinimui. Juk dėl darbuotojų iš kitų šalių konkuruojame su kokiomis 5-6 šalimis. Natūralu, kad užsieniečiai rinksis tą šalį, kurioje gyventi ir dirbti jiems geriau.

Žiūrint į jau dabar egzistuojančias trečiųjų šalių piliečių, kaip potencialios darbo jėgos, įsileidimo sąlygas, panašu, kad Lietuvoje jie nėra itin laukiami. Šios sąlygos mūsų šalies migracijos politikoje remiasi įvairiausių „lengvinančių” sąrašų, skirtų spartesniam pavienių užsieniečių grupių įdarbinimui, sudarymu. Tačiau tai turi ir priešingą, ribojantį, poveikį –  segmentuoja darbo rinką, pirmenybę suteikiant tam tikroms pramonės šakoms ar įmonėms, kitas paliekant be darbo jėgos.

Kasmet Lietuva netenka apie 40 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų, panašu, valdžia ne itin ir stengiasi šį praradimą kompensuoti. Jei kitose Europos šalyse darbuotojais iš trečiųjų šalių vidutiniškai pakeičiama apie 10 proc. emigravusių darbuotojų, Lietuvoje – tik apie 6 proc. Kitaip sakant, ekonominis darbuotojų iš kitų šalių potencialas Lietuvoje nėra pakankamai išnaudojamas šalies ūkio plėtrai.

Galbūt tam trukdo ir visuomenėje įsikeroję įsitikinimai, kuriais manipuliuoti labai mėgsta kai kurie politikai. Neretai manoma, kad atleidus vadžias, užsieniečių, norinčių dirbti Lietuvoje, gali atvykti labai daug, nors faktiškai jų gali būti per mažai išvykusiųjų kompensavimui. Naujausiais „Eurobarometro” duomenimis, europiečiai linkę pervertinti savo šalyje esančių imigrantų skaičių. Net 19-os Europos Sąjungos šalių gyventojai mano imigrantų jų šalyje esant bent dvigubai daugiau, nei iš tiesų esama. Nieko nuostabaus, kad imigracija susilaukia neproporcingai didelės neigiamos reakcijos, nepaisant teigiamo jos poveikio šalies ekonomikai.

Be to, galvojama, kad darbo jėgos imigracija, t. y. atvykėliai, sukelia nedarbą. Jei remsimės „Eurostato” duomenimis, nėra ryšio tarp nedarbo lygio ir įdarbinamų trečiųjų šalių piliečių skaičiaus. Europos šalyse, kuriose dirba daugiau imigrantų, nedarbo lygis nėra didesnis. Tad baimė, jog specialistai iš užsienio „atims mūsų darbo vietas“, daugeliu atvejų yra perdėta ir nepagrįsta.

Atvykstantys dirbti užsieniečiai savo įgūdžiais papildo trūkstamas žemos ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų spragas, padeda išspręsti disbalanso darbo rinkoje problemą, prisideda prie darbo rinkos efektyvumo, o ilgainiui ir – ekonomikos augimo. Jei šalyje staiga atsirastų daug norinčios ir galinčios dirbti darbo jėgos, teigiamą poveikį pajustume visi, išaugtų vidaus rinka. Taigi, daugiau dirbančiųjų tik skatintų ekonomikos augimą.

Konkurencija dėl darbuotojų nuolat vyksta tiek regioniniu, tiek ir pasauliniu lygiu. Vakarų šalys geba pritraukti gabiausius ar rinkai reikalingiausius protus. O kaip tokiomis nuožmios konkurencijos sąlygomis elgiasi Lietuvos valdžia? Planuoja įvesti kvotas trūkstamų profesijų darbuotojams iš trečiųjų šalių? Juk tai tik dar labiau sugriežtins užsieniečių įdarbinimo reguliavimą. Panašu, mūsų valdžiai tai, kas naudinga – ne itin reikalinga.

 

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Kaip bus toliau numušinėjami aukštos kvalifikacijos lietuvių atlyginimai? "Seimui patvirtinus Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018-2030 metų strategiją, galutinį tarpinstitucinį veiklos planą 2019-2021 m. laikotarpiui numatoma patvirtinti Vyriausybės nutarimu iki spalio 31 dienos. Šiame plane skiriamas dėmesys aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš trečiųjų šalių, supaprastinant imigracijos procedūras." Išvertus į lietuvių kalbą, tai reiškia, kad bus toliau numušinėjami aukštos kvalifikacijos lietuvių atlyginimai, naudojant masinį pigių darbuotojų iš trečiųjų šalių (suprask, Ukrainos) gabenimą į Lietuvą. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

Darbdavys

Darbdavys portretas
Vištai kuri parašė nesąmoninga straipsnį jei darbuotojai užsieniečiai būtų naudingi tai jie būtų pageidaujami bet iš jų naudos 0 vien tik nuostoliai.

Staska

Staska portretas
Man jau dabar darbe daugiau tenka kalbėti rusiškai su lenkijos,lietuvos furistais ,negu gyvenant rusų okupacijoj,tai del tokios laisves kovota....
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Skausmingi žingsniai
    Skausmingi žingsniai

    Dar nė vieno premjero nebuvo, kuris gavęs valdžią nebūtų pareiškęs: "Čia viskas taip užleista, ankstesnės valdžios prieš 5 ar 10 metų tai privalėjo padaryti. Tad dabar neišvengiamai reikia priimti nepopuliarius sprendimus...

  • Konkurencijos baimė ir kitos šilumos rinkos pabaisos
    Konkurencijos baimė ir kitos šilumos rinkos pabaisos

    Privatus verslas ateina perimti šilumos rinkos iš savivaldybių įmonių! Tokiais ir panašiais baimės šūkiais Lietuvos šilumos tiekimo bendrovės stoja piestu prieš konkurenciją ir gąsdina gyventojus. Bet ne gyvent...

    3
  • Pakabinkite dar makaronų
    Pakabinkite dar makaronų

    Gėris ir grožis, kuris Lietuvai buvo žadamas išsinuomojus suskystintų gamtinių dujų terminalą (SGD) iš norvegų, pasirodė buvęs tik iliuzija. Šio monstro pajėgumai tokie, kaip bendras visų trijų Baltijos valstybių dujų poreik...

    17
  • Burtažodis prasideda L raide
    Burtažodis prasideda L raide

    Nė pati nežinau kodėl, bet dažnokai tampu ta, į kurią aplinkiniai kreipiasi patarimų. Vis dėlto konkrečių ir kategoriškų, ypač meilės tematika, dalyti privengiu. Pirmiausia dėl to, kad suvokimas, kokie turėtų būti idealūs santykiai, in...

    6
  • Apie košės virimą ir tauškalus prieš rinkimus
    Apie košės virimą ir tauškalus prieš rinkimus

    Visi pamename vaikystės eilėraštuką "Virė virė košę", kuris šiandien švietimo politikos akivaruose iš lėto įgauna įvairiaspalves simbolines reikšmes. Į šį eilėraštuką galima žvelgt...

    3
  • Kryžkelė: tarp laisvės ir sotumo
    Kryžkelė: tarp laisvės ir sotumo

    Istorija parodė, kad neteisus buvo Karalius Saulė (Prancūzijos karalius Liudvikas XIV), sakydamas, kad "valstybė – tai aš". Valstybė – tai mes, visi jos piliečiai, ir tik nuo mūsų priklauso, kuriuo kryžkelės keliu pasuksi...

    4
  • Santuoka be meilės
    Santuoka be meilės

    Kol pedagogai stiprina streikų apkasus, o Švietimo ir mokslo ministerija kiša stručio galvą į smėlį, gyvenimas teka savo vaga. Tik plukdo kaskart į vis aklinesnį užutėkį, kur ne tik valtys šonais brūžinasi, bet greit jau ir ir...

  • Raudonojo maro medžioklė
    Raudonojo maro medžioklė

    Šiais politinių neramumų, populizmo ir demagogijos laikais aktualumo neprarandantis terminas "makartizmas" (angl. "McCarthyism"), reiškiantis kaltinimą išdavyste ar priešiška veikla, neturint jokių sva...

    3
  • Čia priėjo Ona...
    Čia priėjo Ona...

    ir pasakė: Sugrįžta Kauno didybė.  Jaunimas iš emigracijos ir kitų šalies miestų kraunasi lagaminus ir skuba į Kauną,  nes laikinojoje sostinėje  gyvenantys ir kuriantys aukšto lygio jaunieji profesionalai traukia ...

    7
  • Milijoninė alkoholio žala – tik ledkalnio viršūnė
    Milijoninė alkoholio žala – tik ledkalnio viršūnė

    Alkoholio žala aplinkiniams, o ne pačiam geriančiajam, yra milžiniška – Lietuvoje ji sudaro daugiau nei trečdalį visos žalos ir siekia šimtus milijonų eurų, o teikiama pagalba yra nepakankama arba jos visai nėra. Tuo tarpu labiaus...

    7
Daugiau straipsnių