Dekoratyviniai Prezidento metai

Šmėstelėjo tikrai šventinė proga – Prezidento G.Nausėdos metinės. O dar, regis, taip neseniai Klaipėdoje ir Kaune rinko parašus kandidatavimo misijai ir šypsodamasis spaudė rankas gerovės laukiantiems praeiviams.

Asmuo tai ar asmenybė? Na, aišku tik viena: tikrai fainas vyras, aukštas, rūpestingas, dukart neišsiskyręs, kaip kiti. Nors per pastaruosius metus nieko išskirtinio lyg ir neatsitiko (be koronaviruso reikalų), bet per tą laiką ant jo tarsi ant limonado butelio jau kai kas spėjo prilipdyti vienos kadencijos vado etiketę, o daugybė mėgdžioti linkusių beždžionėlių savo kalbose ėmė šleivai kartoti Prezidento mėgstamą "kuomet", kurį neretai vartoja netaisyklingai.

O ką galima pasakyti apie vieną kabinete sėdintį žmogų, pasipuošusį itin brangia medicinine kauke, mūvintį pirštinėmis ir taip kalbantį telefonu?

Panašiai ir A.Verygos pamėgtą žodį "algoritmas" pandemijos metu įsikando tūkstančiai feisbukinių pusgalvių, kurie irgi nori atrodyti protingesni nei yra iš tikrųjų.

Tai, ko gero, ir visi pokyčiai, jei nekalbėsime apie neakivaizdinį dalyvavimą švaistūniškoje "kolūkiečių" rinkimų kampanijoje ir pažadą įsisegti LGBT ženkliuką.

Į akis per tą laiką labiausiai krito asmeninės Prezidento savybės, kurias lėmė iš šiltnamio atsinešta jo praeitis. Akylas rūpinimasis savimi, vidutinybei įprastas konformizmas, rėmimasis kitų sugalvotais piaro triukais, netaupumas, paradiškumas ir dekoratyvumas – tai vis tie bruožai, lėmę pirmųjų metų įspūdį.

O ką galima pasakyti apie vieną kabinete sėdintį žmogų, pasipuošusį itin brangia medicinine kauke, mūvintį pirštinėmis ir taip kalbantį telefonu? Arba laikantį skėtį, nuo kurio teka vanduo ant mažamečių, atvarytų į dekoratyvinę šventę? Juk kažin, ar savo vaikui leistų taip pažliugusiam stovėti.

Kam pagaliau tiek perteklinės apsaugos ir patarnautojų? Kam tiek bereikšmių vizitų, pavyzdžiui, į Lukiškių pliažą?

Kam, sakykite, reikalingi ir tie 40 patarėjų, 50 vyriausiųjų specialistų, kurie valstybei kainuoja milijonus? Nejaugi nieko nebegalima nuspręsti nuosava galva? Kaip buvo galima pastebėti anksčiau, tai lyg ir realiai mąstanti galva, ne išpuoselėtas protezas, dekoratyviai puošiantis bereikšmę aplinką.



NAUJAUSI KOMENTARAI

lietuvaite

lietuvaite portretas
Taip,jei vadovaujanciam [!!!] butini 50+40 ir dar....PATAREJU?! tai ka ta GALVA bendrai imant !!!! sugeba nuveikti TAUTAI?? Fju ,fju ,fju

lietuvė

lietuvė portretas
Centas prie cento, milijonas prie milijono - skaičiuoti bei sąžiningai apskaityti šalyje cirkuliuojančias apyvartines lėšas yra privalu, nes pinigus būtina skaičiuoti, juos perskirstyti, antraip ekonomika merdi. Kai šalies vadovybė tesirūpina vien savo kišenės pripildymu, nesistengdama, kad ir visi žmonės turėtų daugiau pinigų, turime tokią realybę, jog žmonėms čia gyventi nesinori, todėl tenka emigruoti. Vien pažadų apie šviesų rytojų vaikams ant duonos neužtepsi ir į mokslus jų neišleisi. Valdančiųjų priedermė yra rūpintis visais šalies gyventojais, ne tik verslininkais. Kai valdantiesiems milijonai tampa "niekis", kai neapskaitomos pro visus plyšius išplaukiančios valstybės lėšos, papildančios tik nesąžiningų "viarslinykų" sąskaitas, valstybė tampa visokių perėjūnų apvaginėjama, o jos jaunimas ima kurtis gyvenimus kitose šalyse. Kai senoji karta iškeliaus į geresnį pasaulį, jaunimas liks prie suskilusios geldos: nei ambicijų, nei amunicijų. Mąstyti valstybiškai ne kiekvienam duota.

Kaskis-

Kaskis- portretas
tam kuris rašo ,,lietuvei": ką tu čia mali moli pats nesigraibydamas?1.Tie patys swedbankai yra valstybiniai ir jų pelnas yra skiriamas Švedijos pensininkų išlaikymui; 2. Niekas nereikalauja kad būtų įkurta tokia pat lietuviška nesamonė kuri jau yra pas mus dabar ir vadinasi ,,Lietuvos bankas".Kalba eina būtent apie tikrą, gerai valdomą VALSTYBINĮ BANKĄ (toki kap pas švedus); 3.LR valstybinių įmonių nepriežiūra ir blogas jų valdymas yra viena iš didžiausių šalies problemų, tad ŠALINKIME JĄ. Tai privaloma norint pagaliau bent kiek susitvarkyti Valstybės ūkį.
VISI KOMENTARAI 13

Galerijos

  • Kai net ir galvai reikia renovacijos
    Kai net ir galvai reikia renovacijos

    Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...

    7
  • Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis
    Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis

    Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...

    1
  • Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
    Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs

    Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...

  • Šašo krapštymas
    Šašo krapštymas

    Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...

    6
  • Virtualybės tironija
    Virtualybės tironija

    Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kino režisierius, rašytojas Vytautas V. Landsbergis, lankydamasis Niujorke, filmininko ir poeto Jono Meko studijoje, įrašė jųdviejų tarpusavio pašnekesį apie gandus, arba, kaip t...

    1
  • Mažu apsiginsim
    Mažu apsiginsim

    Jonas buvo neramus, vaikščiojo palei sieną, rankoje laikė kačergą. Beveik naują ir iš gero metalo. Tačiau atsirado problema ir Jonui teko svarstyti: kuo geriau gintis – kačerga ar automatu. Žinoma, kad pastaruoju. Bet vėl problema...

    4
  • Velnio sėkla televizijoje
    Velnio sėkla televizijoje

    Likus keliems mėnesiams iki Jekaterinos Svanidzės (1885–1907) mirties, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) nuvyko į Antrojo reicho (1871–1918) miestą Štutgartą, kuriame turėjo vykti Septintasis (1907 m. rugp...

    8
  • Kultūra keičia kryptį
    Kultūra keičia kryptį

    Norom nenorom nauja istorijos tėkmė brėžia naujas, tik tam metui būdingas kultūros kryptis. Taip randasi nauji terminai, nauji herojai, naujos vertybės. ...

  • Verslas mokyklos suole
    Verslas mokyklos suole

    Siekdama skatinti verslumo ugdymą nuo pat mokyklos suolo, Inovacijų agentūra, bendradarbiaudama su anterprenerystės ugdymo organizacija „Lietuvos Junior Achievement“, kviečia šalies mokyklas prisijungti prie praktinio verslumo ugdymo pr...

  • Karas pagal taikos dėsnius
    Karas pagal taikos dėsnius

    Izraelio operacija, riterių kovas primenančiu pavadinimu „Geležiniai kardai“, persirito į antrąją pusę, tačiau jos pabaigos dar nematyti. Prasidėjusi nuo ryžtingų atakų prieš „Hamas“, galiausiai ji virto dar vienu kla...

    5
Daugiau straipsnių