Dešimt vagysčių metų

Redakcijos skiltis

Dešimt metų. Tiek tęsiasi niekaip neužbaigiamos Valdovų rūmų statybos. Dešimt metų. Tiek iš jų pelnosi visi, kas tik netingi.

Valstybės kontrolės, įvertinusios 2000–2010 m. Valdovų rūmams atstatyti skirtų biudžeto lėšų panaudojimą, išvados privertė krūptelėti. 2000 m. planuota, kad statybos atsieis 114 mln. litų. 2010 m. jau išleista daugiau nei 367 mln. litų, bet, be įspūdingo Valdovų rūmų fasado, viduje dar nelabai yra ką žiūrėti. Daugiau nei triskart išaugusi kaina nervina, todėl labai rūpi rasti atsakymą, kodėl taip atsitiko.

p>Žinoma, negalima pamiršti, kad 2000 m. daug kas, taip pat ir statybų medžiagos bei darbai, kainavo pigiau nei 2010 m., o ypač 2007–2008 m., kai buvo ekonominio pakilimo pikas. Jeigu Valdovų rūmai būtų buvę užbaigti per dvejus metus, gal jie ir būtų kainavę tik 100 mln. litų. Tačiau kai statybos užsitęsia net dešimt metų, jų išlaidos neišvengiamai išauga. Valdovų rūmai už daugiau nei 367 mln. litų bent jau stovi, o štai Nacionalinio stadiono, kuriam išleista jau daugiau nei 100 mln. litų, vis dar tik griaučiai.

Kita vertus, iš Valstybės kontrolės ataskaitos aiškėja, kad statant Valdovų rūmus begėdiškai pelnėsi visi, kas tik galėjo. Daugiausia, žinoma, nubyrėjo statybų generaliniam rangovui, kuris daug metų buvo siejamas su Valdovų rūmų iniciatoriumi ir globėju velioniu prezidentu Algirdu Brazausku. Na, statybininkus galima suprasti. Jei pasitaikė kvailas, žioplas ar korumpuotas užsakovas, jie niekada nepraleis progos išpūsti sąmatos ir priglausti neuždirbto lito.

O užsakovas šį kartą buvo ypač kvailas, o gal ir korumpuotas. Valstybė ir jai atstovavusios institucijos, pirmiausia statybų darbus pirkusi Vilniaus pilių direkcija, Valdovų rūmus statė net nenutuokdamos, kiek tam išleis pinigų, neturėdamos galutinio projekto ir apmokėdamos visas pateiktas sąskaitas, net ir pačias absurdiškiausias. Pavyzdžiui, atsirado papildomų objektų, kuriems rekonstruoti prireikė 5 mln. litų, už rūmų atstatymo darbus Vilniaus pilių direkcija mokėjo pagal daug didesnius restauravimo darbų įkainius arba kaip už unikalius darbus.

Apmaudu, tačiau iš neišsenkančio Valdovų rūmų iždo kišenes prisikimšo ne tik sąžinę praradę verslininkai, bet ir mokslininkai. Pirminėje sąmatoje tyrinėjimo darbams buvo numatyta skirti 9,5 mln. litų, bet iš viso už tyrimus sumokėta daugiau nei 20,6 mln. litų. Pavyzdžiui, Valstybės kontrolė nustatė atvejų, kai anksčiau kasinėtoje teritorijoje atlikti 1,5 mln. litų vertės pakartotiniai archeologiniai tyrimai.

Naujasis kultūros ministras Arūnas Gelūnas pripažino, kad iš Kultūros ministerijos pusės stigo kontrolės, tačiau tuoj pat pastebėjo, kad už statyboms leistų lėšų kontrolę buvo atsakinga ne vien Kultūros ministerija, bet ir daugelis kitų institucijų.

Štai Viešųjų pirkimų tarnyba nemojavo botagu, kai darbai buvo vykdomi neskaidriai. Seimo Audito komitetas ir daugybė kitų institucijų nekontroliavo, kodėl išlaidos vis auga, o Valdovų rūmų statybų pabaigos kaip nėra, taip nėra. Ką jau kalbėti apie specialiai sukurtą komisiją, kuri mokėjo tik kaulyti pinigų, bet nežiūrėjo, kur ir kaip jie leidžiami.

Jeigu Valdovų rūmai kada nors bus užbaigti ir taps šiuolaikiniu, visuomenę traukiančiu muziejumi, ant kairės sienos šalia įėjimo derėtų įamžinti tuos, kurie labiausiai prisidėjo prie rūmų atstatymo ir visokeriopai jį rėmė. Ant dešinės sienos reikėtų ryžtis įamžinti tuos, kurie labiausiai pasipelnė iš rūmų statybos, ir tuos, kurie leido nesąžiningiems veikėjams apiplėšti mokesčių mokėtojus. Tuomet visi būtų patenkinti: ir rūmų šalininkai, ir priešininkai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    3
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    1
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių