Dirbtinis intelektas jau siaučia Lietuvoje

Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje teko darbuotis tuometėje Aukščiausiojoje Taryboje, ji dabar vadinama Atkuriamuoju Seimu.

Dirbau Informacijos skyriuje ir turėjau, be kitų prievolių, stebėti Tarybos posėdžius, fiksuoti, koks įstatymas priimtas, kurio projekto svarstymas atidėtas, kokias pataisas parlamentarai padarė paskutinę akimirką, ir panašiai. Šis darbas tikrai nedvelkė kūryba, nebuvo itin smagus.

Bet kiekvienoje nuobodybėje galima rasti įdomių detalių. Ilgainiui ėmiau geriau suvokti ne tik įstatymų priėmimo procedūrų subtilybes, bet ir savotiškai žavėtis, kaip politikai mokosi retorikos, kaip įvaldo procedūrines vingrybes pristabdyti ar pagreitinti procesą, kad projektas virstų kūnu. Net tada, kai įstatymai būdavo priimami daugumos buldozeriu, argumentų ir ginčų dėl propaguojamų vertybių Seimo salėje nuskambėdavo dar ne vienas ir ne du.

Praėjus beveik trisdešimčiai metų tenka stebėti, kaip per valstybines institucijas keliauja įstatymo, reglamentuojančio strateginių valstybės įmonių ir trijų privačių bendrovių veiklą, projektas. Žiūriu ir negaliu nuslėpti nusivylimo bei liūdesio – Lietuvos politikai visiškai prarado polėkį, procedūros raidė užmuša dvasią, nebereikia nei retorikos, nei argumentų, net daugumos buldozerio nereikia, kad būtų priimtas kontroversiškas įstatymas.

Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis ragina pasirengti ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiams. Vis dažniau kalbama apie dirbtinį intelektą ir spėliojama, kaip jis rytoj paveiks kasdienį gyvenimą bei visuomenę. Nereikia daug fantazuoti ir spėlioti – biurokratija yra geriausias dirbtinio intelekto pavyzdys. Beveidis, bejausmis, gyvenantis pagal savo racionalumo taisykles ir programas, kuriose kitai nuomonei vietos nebelieka. Išskirtinumas ir tikėjimas kita tiesa privalo būti sunaikinti kaip kenksmingi virusai, grasinantys sistemos stabilumui. Todėl šiandien niekas negali pasakyti, kas yra minėto įstatymo projekto autorius. Lyg ir Ūkio ministerija, nors ši užsimena, kad nenorėtų prisiimti atsakomybės. Galbūt Valstybės saugumo departamentas, tačiau niekas net jo atstovo spaudai veido neįsidėmi. Taigi projekto tėvai nežinomi, bet politikai jų bijo. Iš pat pradžių absurdu dvokęs projektas strigo Seimo Ekonomikos komitete, vėliau buvo nedrąsiai taisomas Ūkio ministerijoje, paslapčia derinamas su „Orlen Lietuvos“ lobistais, o dabar sėkmingai keliauja Seimo koridoriumi. Spėju, kad jei dėl valdžios noro kontroliuoti privatų verslą problemų turės valstybė ir sulauksime milijoninių ieškinių, nei dabartinis ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, nei Seime projektą prižiūrintis buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys, nei prezidentė Dalia Grybauskaitė atsakomybės neprisiims. Už jų stovi beveidis biurokratų dirbtinis intelektas, kuris tuos asmenis valdo, bet už nieką neatsako.

Telieka pacituoti filosofą ir politologą Alvydą Jokubaitį: „Dabartinė Lietuvos valstybė bijo žodžio, nes tai – dvasios bruožas. Žodžius valstybei turi suteikti politikai, tačiau jie bijo savo žodžio, nes turi atstovauti juos išrinkusių piliečių žodžiams. Tai neregėtu mastu įtvirtina technokratinį mąstymą, kuris tautinę valstybę pakerta iš pašaknių.“ Taip prieš kelias dienas Seime vykusioje konferencijoje „Ko reikia, kad išliktume dar šimtą metų?“ kalbėjo profesorius.

Kad Lietuva išliktų dar šimtą metų, reikia asmenybių, ypač politikos padangėje, žmonių, kurie galėtų prisiimt atsakomybę net už klaidingus sprendimus. Dirbtinis biurokratų intelektas Lietuvą palaidos per dešimtmetį.

Ramūno Terlecko komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ.



NAUJAUSI KOMENTARAI

O

O portretas
O tie biurokratai dažnai net nemoka lietuvių kalbos. Yra tekę gauti pora raštų, kur dėl jų minties dėstymo ir gramatikos neįmanoma suprasti kas rašoma. Ir kaip tokie darbuotojai praeina konkursus į valstybinę tarnybą. Kažkuris Įstatymas neleidžia užmti pareigų nemokant lietuvių kalbos, bet kur, kam ir kaip tai apskųsti?

D

D portretas
Labai tiksliai: "Dirbtinis biurokratų intelektas Lietuvą palaidos per dešimtmetį."
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Du procentai moralės
    Du procentai moralės

    D.Trumpas. NATO. Du ar keturi procentai BVP? Grėsmės. Ir D.Grybauskaitė ant savo arkliuko – pakeliui į Briuselio olimpus. ...

    7
  • Atostogaujantys lavonai
    Atostogaujantys lavonai

    Šiaip jau pravirkdyti mane nelengva, bet žiūrėdama paskutines 30 filmo "Call Me by Your Name" ("Vadink mane savo vardu") minučių, ašarojau nevaikiškai. Visai nenoriu gadinti jums žiūrėjimo malonumo juostos, kuri...

    14
  • Ne maištas, ne reforma. Kas tai?
    Ne maištas, ne reforma. Kas tai?

    Tai etatinis mokytojų darbo apmokėjimas. Nuo rugsėjo 1-osios įsigalioja nauja pedagogų darbo apmokėjimo tvarka. Pirmas dalykas, kuris krenta į akis, tai viešojoje erdvėje pasirodę skaičiai. 32 tūkst. mokytojų ir 22 tūkst. etatų, kuriuos si...

    1
  • Lietuva per brangi
    Lietuva per brangi

    Šventas atostogų metas rugpjūtis. Na, Prezidentė Dalia Grybauskaitė kasmet šventvagiauja, neina atostogų, nors tu ką. Jau devynerius metus nepavargsta vargti. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis mažumėlę bus su šeima – ke...

    1
  • Skęstančiųjų gelbėjimas: tik jų pačių reikalas?
    Skęstančiųjų gelbėjimas: tik jų pačių reikalas?

    Medikų misija gelbėti žmogaus gyvybę. Ir tikrai mūsų, Lietuvos medikai, yra profesionalūs, vertinami pasaulyje. Jie vertesni ir daug didesnių atlyginimų, ir daug daugiau visuomenės pagarbos. Tačiau socialinio draudimo sistema Lietuvoje ne tik netobu...

    3
  • Populistas pasikliovė likimu
    Populistas pasikliovė likimu

    Gajus gimė liepos 13-ąją senovės Romoje, todėl ne veltui buvo vadinamas dar ir Julijumi. Tiesa, niekas iš tuos laikus pamenančių senolių šiandien aiškiai neprisimena, ar ta diena buvo penktadienis. Gajaus vaikystės laikais Roma bu...

    3
  • Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?
    Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

    Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ateityj...

  • Vieninga Europa galėtų lengvai apsiginti nuo Rusijos
    Vieninga Europa galėtų lengvai apsiginti nuo Rusijos

    Prancūzija gynybai išleidžia daugiau negu Rusija. Reikia pripažinti, kad šie skaičiai truputį klaidinantys. Kremlius tikriausiai deklaruoja sumažintas išlaidas. Be to, jis savais 55,3 mlrd. JAV dolerių apmoka daugiau negu Prancūzij...

    2
  • Lūkesčiai, kad būstas brangs, blėsta
    Lūkesčiai, kad būstas brangs, blėsta

    Antrą šių metų ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių Lietuvoje dar šiek tiek sumenko. ...

  •  Transatlantiniai santykiai – tikėtis geriausio, ruoštis blogiausiam?
    Transatlantiniai santykiai – tikėtis geriausio, ruoštis blogiausiam?

    Turbūt joks NATO vadovų susitikimas nekėlė tiek nerimo ir spėlionių dėl jo baigties, kiek vyksiantis šią savaitę. ...

Daugiau straipsnių