Diskriminacijos tolerancija

Pas mus visokiausių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų yra. Ginančių vaikus ir suaugusiuosius nuo smurto, nuo diskriminacijos dėl lyties, rasės, įsitikinimų. Sutarta, čia laukiniai dėsniai negalioja, mus vienus nuo kitų reikia ginti.

O ten, kur galioja laukinės rinkos dėsniai, Lietuvos gyventojai patiria milžinišką diskriminaciją. Tik praėjusią savaitę pagaliau susivokta, kad nenormalu, jog pas mus ir kitose nedidelėse Europos valstybėse vaistai gerokai brangesni nei didžiosiose. Maža to, naujausių vaistų kainos kosminės, tad jų apskritai pas mus nėra. Esą farmacijos koncernai su mumis nesišneka vien dėl to, kad mes mažiukai.

Mūsų sveikatos politikai milžinų diskriminaciją linkę pateisinti. Jau trečią dešimtį metų mums kartojama, kad liūto dalį vaistų kainos sudaro pakuočių ir instrukcijų lietuvių kalba spausdinimas. Jei vaistų dėžutės svarbesnės nei tabletės, kodėl neprisispausdiname dėžučių ir negydome jomis? Nebeaišku, kodėl Lietuva neskatina investicijų į spaustuvių verslą. Spausdintume visam pasauliui gydomąsias pakuotes ir taptume ne tik fintech, bet ir farmacijos lyderiais.

Kam jums, mieli pacientai, naujausi vaistai, kai sėkmingai nugyvensite tiek, kiek jums skirta, ir su pačiais pigiausiais?

Lietuviškos medicinos revoliucijos vadovai apskritai turi modernų požiūrį į kompensuojamąjį gydymą: kam jums, mieli pacientai, naujausi vaistai, kai sėkmingai nugyvensite tiek, kiek jums skirta, ir su pačiais pigiausiais? Gerai, kad ne visi mažiukai Senajame žemyne taip galvoja. Europos vartotojų organizacijų atstovai paaiškino, kad galima išsikovoti tokių pat teisių, kokias turi milžinai.

Europinių milžinų paunksmėje gyvena ir mūsų ūkininkai, iš europinių fondų gaunantys ko ne mažiausias išmokas Bendrijoje. Bet jie Briuselyje piketus rengia, Europos Parlamentui peticiją su daugiau nei 50 tūkst. parašų įteikė. Nebesutinka būti diskriminuojami, nori būti tokie pat europiečiai, kaip ir tie, kurie gyvena vakariau jų. Tik neaišku, ar mūsų politikai tiki tuo, kad galima ko pasiekti. Gali būti, širdyje visose srityse valdžia jaučiasi nykštukinė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ūkininkai ?

Ūkininkai ? portretas
kolchozo pirmininkas neskursta, juk didžioji dalis Europos pašalpų sukrenta į jo gerklę.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

  • Desalomėjizacija – būtina
    Desalomėjizacija – būtina

    Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...

    10
  • Kandidatų godos
    Kandidatų godos

    12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...

  • Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės
    Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės

    Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...

    2
  • Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
    Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė

    Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...

  • Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?

    Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...

  • Dresūros mokykla
    Dresūros mokykla

    Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...

    4
  • Pravieniškių choras – be solisto
    Pravieniškių choras – be solisto

    Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...

    9
  • Nekantriųjų karta
    Nekantriųjų karta

    Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...

    5
  • Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė
    Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė

    Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...

    3
  • E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
    E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka

    Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...

Daugiau straipsnių