Dvi finansinės rizikos sulaukus penkiasdešimties

Sulaukus auksiniu vadinamo amžiaus sustiprėja noras realizuoti svajones, kurių nepavyko įgyvendinti anksčiau. Šios svajonės gali būti labai įvairios: vieniems tai sportinis automobilis ar motociklas, kitiems sodyba ant ežero kranto ar tikslas aplankyti kuo daugiau pasaulio šalių. Yra ir dar vienas šias svajones vienijantis dalykas – tam įgyvendinti gali prireikti nemažai lėšų.

Šiandien sulaukę pensinio amžiaus galime tikėtis ne tik valstybės mokamos pensijos. Kiekvienas turime pakankamai galimybių patys pasirūpinti papildomomis lėšomis senatvei. Pirmiausia, galime kaupti II pakopos pensijų fonduose, ir tą šiandien daro didesnioji dalis dirbančiųjų Lietuvoje. Taip pat galime pasirinkti kaupti III pensijų pakopoje, rinktis investicinį gyvybės draudimą, kitas kaupimo priemones.

Skaičiavimai rodo, kad jei pradėsime taupyti darbinės veiklos pradžioje ir kas mėnesį investuosime apie 7-10 proc. savo pajamų papildomai, sulaukę pensijos galėsime tikėtis gauti pajamų iš trijų skirtingų šaltinių − jie turėtų atstoti apie 70 proc. iki tol gauto atlyginimo.

Ankstyvo pinigų įdarbinimo efektas

Galvoti apie papildomas pajamas senatvėje reikėtų jau nuo pat profesinės karjeros pradžios. Laikantis nuoseklaus plano per kelis dešimtmečius galima sukaupti apčiuopiamą sumą. Taisyklė paprasta − kuo vėliau pradedame kaupti senatvei ar nenumatytiems atvejams, tuo didesnę sumą kas mėnesį turėsime atidėti, kad sukauptume tą pačią pinigų sumą.

Keli paprasti pavyzdžiai gali parodyti, kaip svarbu pradėti investuoti kuo anksčiau. Jei nuo 25 m. amžiaus kas mėnesį investuosime 30 eurų, tai laikantis prielaidos, kad investicijų grąža per visą laikotarpį vidutiniškai sudarys 5 proc. per metus, būdami 65-erių turėsime sukaupę apie 45 tūkst. eurų. Čia svarbu tai, kad maždaug du trečdalius šios sumos sudarys investicijų prieaugis.

Pasiekus auksiniu vadinamą amžių, senatvei kaupiamoms lėšoms kyla dvi pagrindinės rizikos.

Pradėjus taupyti nuo 35-erių ir norint sukaupti tą pačią sumą, kas mėnesį reikės atidėti 55 eurus arba 60 proc. didesnę sumą. O pradėjus kaupti nuo 45-erių, ši suma išaugs daugiau kaip 3 kartus – kas mėnesį nuo savo pajamų reikės skirti jau apie 110 eurų. Šiuo atveju maždaug du trečdalius visos sukauptos sumos sudarys asmeniniai įnašai, o investicinis prieaugis – apie trečdalį visos sumos. Tad išvada paprasta: kuo anksčiau „įdarbiname“ savo pinigus, tuo pageidaujamą rezultatą pasiekti bus lengviau, nes tam kas mėnesį reikės skirti mažiau pinigų.

Dvi rizikos sulaukus penkiasdešimties

Išankstinis pasiruošimas pensijai − tik pusė viso darbo. Kitas svarbus dalykas yra išsaugoti sukauptus pinigus. Pasiekus auksiniu vadinamą amžių, senatvei kaupiamoms lėšoms kyla dvi pagrindinės rizikos.

Pirmiausia, sukauptą solidžią sumą galime nuspręsti skirti kokiai nors didelei gyvenimo svajonei įgyvendinti. Juk perkopus 50-mečio ribą gali atrodyti, kad svarbiausius gyvenimo tikslus jau esame pasiekę. Pavyzdžiui, turime įsigiję būstą ir baigiame išmokėti paskolą už jį, vaikai jau užauginti ir pajėgūs apsirūpinti savarankiškai. Todėl galbūt tai reiškia, kad atėjo metas įgyvendinti atidėliotas svajones ir tam panaudoti ilgą laiką kauptas lėšas ar bent jų dalį.

Tačiau išleisti pinigus mažesniam ar didesniam pirkiniui per trumpą laiką itin lengva, o atstatyti praradimo skirtumą iki pensijos gali būti ir neįmanoma. Jei specialiai savo svajonei netaupėme, o dabar manome, kad atėjo tinkamas metas panaudoti pensijai kauptas lėšas, verta atsiminti, kad tai mums gali „kainuoti“ reikšmingą dalį finansinės gerovės senatvėje.

Antroji rizika – prarasti sukauptus pinigus galime tinkamai neįvertinę savo investicijų krypties. Jei ilgą laiką investavome ir sukaupėme gana nemažą sumą, o iki išėjimo į pensiją mums liko 15 ar mažiau

metų, reikėtų atidžiau pasverti investicinę riziką. Tai reiškia, kad šiame etape jau nebegalime visų savo lėšų nukreipti tik į akcijas – jų dalį palaipsniui reikėtų mažinti lėšas nukreipiant į saugesnes turto rūšis, pavyzdžiui, obligacijas, rinktis konservatyvius fondus ar išmanius kaupimo pensijai sprendimus, kurie automatiškai padeda mažinti riziką. Vienas tokių sprendimų – tai gyvenimo ciklo principu paremti fondai, kuriuos šių metų kovo mėnesį pirmasis rinkoje yra pristatęs „Swedbank“.

Viskas atrodo pakankamai paprasta, bet realybėje tinkamai valdyti investicijų riziką pavyksta tik kas antram penkiasdešimtmečiui. Kaip parodė šalies mokslininkų atlikta II pensijų pakopos analizė, kiek daugiau negu pusė visų dalyvių, kurių amžius viršija 50 metų, savo lėšas kaupė per didelės investicinės rizikos fonduose. Vadinasi, akcijų rinkų vertėms susvyravus, jie rizikuotų per trumpą laiką netekti dalies sukauptų lėšų, ir šio sumažėjimo kompensavimui vėliau iki pensijos likusių metų jau gali neužtekti.


Šiame straipsnyje: finansaitaupymasrizikos

NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Aš pusę savo amžiaus kaupiau dalį savo pajamų atidėdamas savo nuožiūra juos laikydamas banke depozite arba kitaip ir nusipirkau nekilnojamojo turto ,kurį išnuomojęs normaliai gyvenu ,nes tai žymiai daugiau negu pensija ,tik kvaili arba neišmanėliai dalyvauja tuose pensijų kaupimų fonduose atiduodami savo pinigus valdyti svetimiems žmonėms,mano manymu tai net kvailoka ,nes Lietuva užima paskutinę vietą pasaulyje pensiniu fondų atsiperkamumo palyginime,tai skelbia net vieša žiniasklaida

Pilietis

Pilietis portretas
Kaupimo fondai, tai bankų afioros.Nesuprantu ,kam gali tikti ir patikti Lietuvoje ,Šveicarijos pensijų modelis?Kad tokį modelį būtų galima taikyti Lietuvoje reikia sureguliuoti visus kitus mokesčius,pragyvenimo lygį,atlyginimus.Sako ,paleisk durnių į laisvę nežinos jis į kokią pusę eiti,taip ir su visais tais, kurie sėdėjo 28 metus ir dabar sėdi seime.Tiek pridaryta nusikalstamų klaidų per tuos metus,kad jas visas ištaisyti sunku.Kada bus turtingųjų mokestis įvestas Lietuvoje,kaip Šveicarijoje???

Pilietis

Pilietis portretas
Šveicarijos pensijų modelis o gyvenimas ir pragyvenimo lygis blogiau kaip Afrikoje.Įdomu koki modelį kure Lietuvoje seimas,mokesčių surinkimo būdas aiškus ,toks ,kad kuo daugiau apiplėšti šalies piliečius o visą kitą koks modelis Lietuvoje,kaip rašiau ,bananinis,bet Lietuvoje blogiau ,žiemos būna ,Afrikoje jų nėra.Kas dedasi? Grupę vyrukų turi išlaikyti šunauja,runkeliai,balvonai.REKETAS Lietuvoje ,baisu mastu.Rusų reikia prašyti pagalbos ,tai išgyvendinti.
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Netektis ir rinkimai
    Netektis ir rinkimai

    Pagrindinė naujiena šiomis dienomis, be abejo, išskirtiniausios Europos katedros gaisras. Šiurpi naujiena, tik puiku, kad Paryžiaus gaisrininkai padarė stebuklus. Išsaugota daugybė katedros turtų, įskaitant relikvijas ir vitra...

    16
  • Tvarkytis – madinga?
    Tvarkytis – madinga?

    Atsimenate, kaip socialinių tinklų vartotojai buvo išsikraustę iš proto dėl ledinio iššūkio? Stingdančio vandens kibirus ant savęs vertėsi ir pramogų pasaulio žmonės, ir garsiausi politikai. Tarkime, kad tai padėjo grūd...

    1
  • Degantys bokštai ir spindintys kupolai
    Degantys bokštai ir spindintys kupolai

    Praėjo kelios dienos, nuo tragiškų akimirkų kai liepsnojo Dievo Motinos katedra. Liepsnos, kurios prarijo bažnyčios bokštą ir Prancūzijos pasitikėjimą savimi. Katedra, kuri stovėjo per amžius, staiga užsidegė dėl žmogiškojo ...

    10
  • Dangiškosios ramybės vartai
    Dangiškosios ramybės vartai

    Ketvirtoji Mao Zedongo (1893–1976) žmona Jiang Qing (1914–1991) buvo itin ambicinga moteris. Po Mao mirties ji kartu su Zhangu Chunqiao (1917–2005), Yao Wenyuanu (1931–2005) bei Wangu Hongwenu bandė perimti valdžią. ...

    16
  • Prakeiksmai ir palaimos
    Prakeiksmai ir palaimos

    Žiniasklaida bei socialiniai tinklai – ne saldainis, kad jų "įdaras" patiktų visiems. Neretai skundžiamasi, jog turinys čia nekokybiškas, sukaltas atbulomis rankomis, žvejojantis like’us bei clickus. Ir kai kuriais atvejais ...

    3
  • Velykos šiemet gyventojų piniginių neskaudins
    Velykos šiemet gyventojų piniginių neskaudins

    Artėjant didžiausiai pavasario šventei – Velykoms – galima pripažinti, kad gyventojams ir verslui metų pradžia, nepaisant niūresnių nuotaikų Vakarų Europoje, buvo tikrai nebloga. Statistikos departamento apklausos rodo, kad gyventoj...

  • Susikurta apokalipsė
    Susikurta apokalipsė

    Keistas gyvenimo paradoksas, bet labiausiai turistus traukianti šalis, Prancūzija, iš amžinojo gyvenimo džiaugsmo šaltinio ėmė virsti negandų epicentru. Atrodo, taip neseniai verkėme islamistų išžudyto "Charlie Hebdo&q...

    6
  • Chimeroms visai nejuokinga
    Chimeroms visai nejuokinga

    Didžioji Velykų savaitė pasaulio katalikams, taip pat ir sveiko proto laisvamaniams prasidėjo pašėlusiai. Čia švelniai pasakyta. ...

    3
  • Ką vairuoti sunkiau?
    Ką vairuoti sunkiau?

    Labai įdomu, kas šiemet po Prezidentės Dalios Grybauskaitės stos prie valstybės vairo. Ir labai neaišku, kuo vienas būsimas pirmasis šalies vairuotojas geresnis už kitą. Kalbėti jie visi moka ne tik lietuviškai. Gražiais &s...

    2
  • Jūsų klausimai apie kaupimą pensijai nėra kvaili
    Jūsų klausimai apie kaupimą pensijai nėra kvaili

    Neretai mūsų baimė pasirodyti kažko neišmanantiems ar perdėtas visažinio žmogaus įvaizdžio puoselėjimas mums gali trukdyti sužinoti tokius dalykus, kurie padėtų priimti iš tiesų svarbius sprendimus. Pensijų reformai kirtus pusiauke...

    1
Daugiau straipsnių