- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lenkijos diplomatijos vadovas Witoldas Waszczykowskis iškėlė mintį, o premjerė Beata Szydło sutiko, kad Lenkija turi teisę reikalauti iš Vokietijos reparacijų už Antrąjį pasaulinį karą.
Lenkai paskaičiavo, kad nacistinės Vokietijos jų šaliai padaryta žala gali siekti beveik 1 trln. JAV dolerių. 1939 m. rugsėjį vokiečiai užpuolė Lenkiją ir laikė šalį okupavę iki 1945 m. Per šį laiką žuvo 6 mln. žmonių, pusė iš jų – žydų tautybės. Okupacijos metais nualintas Lenkijos ūkis, apgadinta infrastruktūra, o sostinė Varšuva beveik sulyginta su žeme.
Tiesa, Lenkija žiūri ir į Sovietų Sąjungos įpėdinę Rusiją, anot ministro W.Waszczykowskio, ir šis "klausimas reikalauja rimtos analizės ir rimto apsvarstymo bei sprendimo".
Reikėtų pagirti Lenkijos valdžią už tai, kad nuosekliai vertina šalies istoriją ir jokių kompromisų tuo klausimu nedaro. O štai Lietuvos politinio elito atstovai yra verti kritikos, nes į praeitį žvelgia selektyviai: okupacijos žalos atlyginimo iš Rusijos reikalauja, o iš Vokietijos – ne.
Teigiama, esą Lietuvos ir Vokietijos santykiai yra ypatingi. Tik nelabai aišku, dėl ko jie ypatingi, nes iki šiol Lietuvos valstybei (ne privatiems asmenims) taip ir nepasiūlyta atlyginti už nacistinės okupacijos metais patirtas skriaudas bei nuostolius. Už tai, kad tūkstančiai lietuvių buvo prievarta išvežti dirbti į Trečiojo reicho gamyklas. Už tai, kad vykdant Hitlerio įsakymą išdeginti žemę paskui save, buvo naikinama Lietuvos ekonomika ir infrastruktūra: sprogdinami tiltai, keliai ir geležinkeliai, šluojami nuo žemės paviršiaus strateginiai bei kultūros objektai – Vilniaus vandens pumpavimo stotis, elektrinė, dujų fabrikas, Žemės ūkio akademija Dotnuvoje, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Fizikos ir Chemijos rūmai Aleksote, Kėdainių dvaras ir t.t.
Nors ir neįmanoma pinigais įvertinti žmogaus gyvybės, ar Vokietija kompensuos Lietuvai už Pirčiupius ir dar tūkstančių šalies gyventojų (lietuvių, žydų, lenkų, rusų bei kitų tautybių) žudynes?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Desalomėjizacija – būtina7
Nors dabar viešojoje erdvėje vis kalbama apie gynybą, sovietinio paveldo sergėtojų isterija mums visada primena, kad Lietuvoje yra ir kita visuomenės dalis, kuri geriausiu atveju, prasidėjus Kremliaus invazijai, nedarytų nieko, o blogiausiu &ndas...
-
Kandidatų godos
12 apaštalų – lygiai tiek sėdo valgyti Paskutinės vakarienės prieš Didžiąją išdavystę. 12 kandidatų į pretendentus (ko ne apaštalai?) siekia aukščiausio posto valstybėje, tačiau dar šiandien dalis j...
-
Mums labai pasisekė, antra dalis: žmonės1
Du dešimtmečiai Europos Sąjungoje (ES) atnešė neabejotiną ekonominį progresą – didėjantį šalies konkurencingumą, augančias gyventojų pajamas ir perkamąją galią. Tačiau nemažiau svarbu įvertinti ir demografinius bei s...
-
Rusija gali būti terorizmo auka, net jei jį vykdo jos vadovybė
Terorizmas padėjo gimti Vladimiro Putino režimui. 1999 metų rudenį dirbdamas korespondentu Maskvoje, mačiau, kokį siaubą visuomenei atnešė kruvini daugiabučių namų sprogdinimai Rusijos sostinėje ir kitur. ...
-
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas?
Pagrindinė švietimo sistemos užduotis – atsparumo stresui ugdymas, bent jau toks įspūdis susidaro stebint situaciją mūsų valstybėje. ...
-
Dresūros mokykla4
Akimirką stabtelėję pagalvokime, ką nuveikiame per tris minutes. Per šešias. Visa, ką darome įprastomis aplinkybėmis, atliekame nesižvalgydami į chronometrą. Nebent gaiviname širdies smūgį patyrusį žmogų, lenktyniaujame su g...
-
Pravieniškių choras – be solisto9
Kol Lietuvoje sutartinai buvo dejuojama dėl tarpinių atsiskaitymų, o Vilniuje laidojo „Dėdę Vanią“, vienos Jurbarko mokyklos tualete nepilnametis talžė kitą tokį pat. Daužė, suprantama, į veidą, sunkėsi kraujas ir sirpo mėlynės. Vi...
-
Nekantriųjų karta5
Rytoj pradėsime Didžiąją savaitę prieš Velykas. Krikščionims tai – ypatingas laikas nuo Kristaus įžengimo Jeruzalėn Palmių sekmadienį iki jo prisikėlimo Velykų rytą. Gyvenantiems be tikėjimo – ypatingos skubos laikas. J...
-
Batalijos feisbuke – stiprioji nueinančio ministro pusė3
Būtent toks įspūdis susidaro, stebint paskutines dienas poste skaičiuojančio mūsų krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko veiksmus. ...
-
E. Lucasas: E. Macrono nenuspėjamumas atsiperka
Prancūzijos politika Ukrainos atžvilgiu dažnai yra ydinga, bet niekada nebūna nuobodi. Normandijos formatas ir Minsko susitarimai po pirminio Rusijos puolimo prieš Ukrainą 2014-aisiais atskleidė senųjų Vakarų šalių požiūrį į Rusijos...