Džiugesio teologijos prasmė

Šie metai Lietuvos viešajame gyvenime bus svarbūs ir įsimintini dėl dviejų įvykių – valstybingumo 100-mečio minėjimo ir Katalikų bažnyčios popiežiaus vizito į mūsų šalį. Pastarojo reikšmei suprasti būtinas ekskursas į bendrąją šiuolaikinio Vakarų civilizacijos žmogaus būsenų analizę.

Čekų kilmės prancūzų rašytojas Milanas Kundera savo naujausiame romane "Nereikšmingumo šventė" puikiai atskleidžia du kraštutinumus, kurie vis dar tyko mūsų dienų žmonijos, – prievartos ir beprotybės dichotomiją. Visuomenės vis labiau toleruojama agresija kyla iš modernybės krizės laikotarpio – XX a. pasaulinių karų, kai žlugo ilgalaikis pasitikėjimas menu, kultūra ir religija. Užsimoję prieš šią triadą, mūsų pirmtakai pasiekė neregėtą žvėriškumo ir sulaukėjimo lygį. Vėlesnieji, XX a. antrosios pusės prancūzų filosofai Gilles Deleuze'as ir Felixas Guattari knygoje "Kapitalizmas ir šizofrenija" aptarė žmogiškumo likimą po Antrojo pasaulinio karo. Tradicinių vakarietiškųjų idealų žmonės taip ir neatkūrė. Įsigalėjo liberalizmas, kuris atvėrė kelią pirmiausia ekonominei ir finansinei laisvei, kartu įtvirtindamas jau mūsų dienų žmogaus sąmonės suskilimą, žymintį psichiatrinę masinę diagnozę – šizofreniją. Tai būklė be autoriteto, tikslų, į ką nors aiškiai nukreiptų veiksmų.

Šizofreniškas šių laikų žmogaus būvis yra lyg paukščio, uždaryto į narvą, – beprasmis blaškymasis ir atramų ieškojimas ten, kur jokių buvimo pagrindų tiesiog nėra. Visapusis vartojimas yra vienintelė ligoto žmogaus veikla, palydima haliucinacijų ir afektų. Nustatęs šias dvi kraštutines pozicijas – agresiją ir liguistumą – M.Kundera prieina prie paradoksalios išeities. Pasirodo, mūsų laikų žmogui, norinčiam išvengti minėtų kraštutinumų, tiesiog nieko nereikia daryti. Vis dėlto romano "Nereikšmingumo šventė" veikėjai dialoguose pasigenda esminio tokios būsenos bruožo: jei įmanoma nieko neveikti, bet kokiomis sąlygomis nesiimti jokių veiksmų, reikia, kad šią pasyvumo šventę lydėtų gera nuotaika.

Romos katalikų bažnyčios popiežius Pranciškus, kuris šįmet lankysis mūsų valstybėje, vos paskirtas į šį postą, paskelbė visuotinį, žmonijos masto poreikį – dauginti džiugesį visuomenių, šeimų ir individualiame gyvenime. Iš tiesų vien tai, kad esame gyvi, jau yra beveik nuolatinės geros nuotaikos pagrindas, atsakantis į M.Kunderos romano veikėjų užduodamą klausimą: kur gauti geros nuotaikos? Jei ant džiugesio dėl gyvybės pagrindo Katalikų bažnyčia stato laisvės, sąmoningumo ir kritinio mąstymo vertybes, telieka džiaugtis dar ir dėl to. Tikėjimas tampa sąlyga, užtikrinančia galimybę išvengti naujų pasaulinių karų, agresijos ir psichikos suskilimo. Nepaisant daugelio kunigų, pamirštančių, kad netiesiogiai ir tiesiogiai yra atsakingi popiežiui, sprendimų, regis, katalikybė gali tapti asmeninio apsisprendimo, sunkių pasirinkimų lengvinimo, socialinės ir politinės kritikos mentaline erdve. Kita vertus, jei tikėjimas tampa pagrindu persekioti, nekęsti, virsti fanatikais, tenka konstatuoti, kad šie veiksmai, atliekami piktdžiugiškai, patvirtina šimtmečio senumo klasika virtusį teiginį, jog religija tėra opijus liaudžiai.

Kuri religijos, politikos, humanistikos kryptis nugalės, nepaaiškės taip greitai, mums gali nepakakti gyvenimo pamatyti popiežiaus sėjamos džiugesio teologijos vaisių, bet Katalikų bažnyčios vadovo vizitas į Lietuvą bus geras lakmuso popierėlis, galėsiantis parodyti, kaip mūsų šalies kunigai, vyskupai ir žmonės reaguoja į šį įvykį. Nepraradus kritinės nuostatos, bus aiškiai matyti, kas dominuoja – fanatikai ar džiugesio teologijos pagrindu sąmoningumą kuriantys tikintieji.

Po to, kai XX a. nepavyko ne tik socializmo projektas, bet ir psichoanalizės pradininkų sumanymas žmogaus aistras, laukinius instinktus pajungti kultūrai ir kūrybai, džiugesio teologija atrodo esanti verta būti geresnės visuomenės ir kilnesnio žmogaus tapsmo sąlyga. Jei ir šis bandymas nebus sėkmingas, šiuolaikiniam ir ateities žmogui teliks anestezuotis priklausomybėmis ir virtualybe, kuri praryja viską: ir džiugesį, ir prievartą, ir depresiją, ir šizofreniją.

Išvystytų ekonomikų, gerovę sukūrusių valstybių žmonės priversti rinktis tarp apatiško, savimi patenkinto buvimo, šventės dėl pačios šventės, ir prasmingos, džiugios, įvairapusės kūrybos. Trečiojo pasaulio šalys begali grimzti į prievartos dominavimą arba džiaugtis pačiu gyvenimu. Juk gilioji religijos prasmė yra gyvenimo šventimas, vedantis šventumo link. Viena aišku jau dabar – ateizmas yra jau nesėkmingai išbandyta praktika, todėl ją kartoti būtų tiesiog beprasmiška. Tikėjimas arba netikėjimas mūsų laikais jau skirstomas į tvirtą tikėjimą ir ieškojimą, abejonę, bet ne kategorišką dieviškumo neigimą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Skausmingi žingsniai
    Skausmingi žingsniai

    Dar nė vieno premjero nebuvo, kuris gavęs valdžią nebūtų pareiškęs: "Čia viskas taip užleista, ankstesnės valdžios prieš 5 ar 10 metų tai privalėjo padaryti. Tad dabar neišvengiamai reikia priimti nepopuliarius sprendimus...

  • Konkurencijos baimė ir kitos šilumos rinkos pabaisos
    Konkurencijos baimė ir kitos šilumos rinkos pabaisos

    Privatus verslas ateina perimti šilumos rinkos iš savivaldybių įmonių! Tokiais ir panašiais baimės šūkiais Lietuvos šilumos tiekimo bendrovės stoja piestu prieš konkurenciją ir gąsdina gyventojus. Bet ne gyvent...

    3
  • Pakabinkite dar makaronų
    Pakabinkite dar makaronų

    Gėris ir grožis, kuris Lietuvai buvo žadamas išsinuomojus suskystintų gamtinių dujų terminalą (SGD) iš norvegų, pasirodė buvęs tik iliuzija. Šio monstro pajėgumai tokie, kaip bendras visų trijų Baltijos valstybių dujų poreik...

    17
  • Burtažodis prasideda L raide
    Burtažodis prasideda L raide

    Nė pati nežinau kodėl, bet dažnokai tampu ta, į kurią aplinkiniai kreipiasi patarimų. Vis dėlto konkrečių ir kategoriškų, ypač meilės tematika, dalyti privengiu. Pirmiausia dėl to, kad suvokimas, kokie turėtų būti idealūs santykiai, in...

    6
  • Apie košės virimą ir tauškalus prieš rinkimus
    Apie košės virimą ir tauškalus prieš rinkimus

    Visi pamename vaikystės eilėraštuką "Virė virė košę", kuris šiandien švietimo politikos akivaruose iš lėto įgauna įvairiaspalves simbolines reikšmes. Į šį eilėraštuką galima žvelgt...

    3
  • Kryžkelė: tarp laisvės ir sotumo
    Kryžkelė: tarp laisvės ir sotumo

    Istorija parodė, kad neteisus buvo Karalius Saulė (Prancūzijos karalius Liudvikas XIV), sakydamas, kad "valstybė – tai aš". Valstybė – tai mes, visi jos piliečiai, ir tik nuo mūsų priklauso, kuriuo kryžkelės keliu pasuksi...

    4
  • Santuoka be meilės
    Santuoka be meilės

    Kol pedagogai stiprina streikų apkasus, o Švietimo ir mokslo ministerija kiša stručio galvą į smėlį, gyvenimas teka savo vaga. Tik plukdo kaskart į vis aklinesnį užutėkį, kur ne tik valtys šonais brūžinasi, bet greit jau ir ir...

  • Raudonojo maro medžioklė
    Raudonojo maro medžioklė

    Šiais politinių neramumų, populizmo ir demagogijos laikais aktualumo neprarandantis terminas "makartizmas" (angl. "McCarthyism"), reiškiantis kaltinimą išdavyste ar priešiška veikla, neturint jokių sva...

    3
  • Čia priėjo Ona...
    Čia priėjo Ona...

    ir pasakė: Sugrįžta Kauno didybė.  Jaunimas iš emigracijos ir kitų šalies miestų kraunasi lagaminus ir skuba į Kauną,  nes laikinojoje sostinėje  gyvenantys ir kuriantys aukšto lygio jaunieji profesionalai traukia ...

    7
  • Milijoninė alkoholio žala – tik ledkalnio viršūnė
    Milijoninė alkoholio žala – tik ledkalnio viršūnė

    Alkoholio žala aplinkiniams, o ne pačiam geriančiajam, yra milžiniška – Lietuvoje ji sudaro daugiau nei trečdalį visos žalos ir siekia šimtus milijonų eurų, o teikiama pagalba yra nepakankama arba jos visai nėra. Tuo tarpu labiaus...

    7
Daugiau straipsnių