E. Macronas, R. Karbauskis ir padorios politikos ilgesys

Vasaros atostogų metu daug kam norisi pailsėti nuo politikos ir diskusijų apie ją. Tačiau keliaujant ir bendraujant su žmonėmis politinė tematika sugrįžta gana netikėtose vietose. Taip atsitiko keliaujant su draugais šiauriniame Prancūzijos vyno regione. Apsistojome santykinai nedidelio vyno gamintojo viešbutėlyje (B&B). Smagu susipažinti, paragauti vyno, pasitikrinti, kur ką apylinkėse verta aplankyti. Kitą rytą pusryčiaujant kyla diskusija su šeimininku. Ne apie sūrį ar vyną, o apie politiką.

Tada paaiškėja, kad ūkio savininkas Phillipe‘as yra tvirtas Emmanuelio Macrono rėmėjas. Ne tik pats kaip verslininkas reiškiantis politines nuostatas, bet ir aktyviai agituojantis už E.Macrono judėjimą. Prancūzijai reikia revoliucijos, teigia jis. Daugiau taip negalima. Jei verslo įmonei blogai sekasi, nepasiekiami iškelti tikslai, tada akcininkai pašalina įmonės vadovus, paskiria naujus ir reikalai turi pagerėti. Taip pat turi būti ir politikoje. „Mes pakeisime susikompromitavusius politikus ir tada reikalai pagerės“, sako jis. Į komentarą, kad verslo organizacijos ir šalies valdymas yra skirtingi dalykai atsako tvirtu ir, atrodo, ne kartą naudotu atsakymu – „taip mums nuolat sako, bet mes žinome, kad tai tik elito mėginimas išsaugoti savo pozicijas“.

Įdomu bendrauti su neseniai išrinktojo prezidento šalininku, nes jo teiginiai atitinka paties E.Macrono viešai išsakomas nuostatas. Jis teigia, kad reikia naikinti korupciją politikoje, mažinant parlamento nariams skiriamas lėšas, numatant kadencijų apribojimus bei sumažinant parlamento narių skaičių. Svarbu pakeisti politikos formuotojus, o po to ir pati politika bus keičiama. Nes jei tai nepavyks, tada Prancūzijoje jau pribrendo sąlygos revoliucijai.

Įdomiausias yra jo požiūris į šalies vidaus ir išorės ekonominę aplinką. Viena vertus, jo nuomone, būtina mažinti biurokratinę naštą verslui (pavyzdžiui, švelninti aplinkosaugos normas, iki šiol dažnai buvusias griežtesnėmis nei ES taisyklės, kurios aktualios ūkininkams), priartinti politiką prie žmonių, atvedant į parlamentą narius iš verslo ir kitų sričių, kuriose „žmonės žino kaip reikia dirbti, o ne vien šneka ar moko kitus“, profesionalus, o ne korumpuotus politikus. Jo teigimu, „mums nebereikia ENA (prestižinė Prancūzijos viešojo administravimo mokykla) absolventų politikoje“, tačiau pastebėjus, jog pats E.Macronas ją baigęs, atsako, „tai nesvarbu, nes jo judėjimo nariai atėjo iš kitur“.

Ir tada kyla daugiau klausimų apie tokių įsitikinimų nuoseklumą. Ypač apie sąlygų verslui gerinimą šalies viduje ir atsiribojimą nuo išorės konkurencijos. „Socialinis dempingas yra nepriimtinas“, teigia jis, nors pats pripažįsta, jog vynuogių rinkimo metu įdarbina darbininkus iš Lenkijos. Sako, kad moka jiems tiek pat, kiek mokėtų prancūzams, o pastarieji yra išlepinti socialinės apsaugos sistemos ir todėl nėra prasmės jų kviestis sezoniniams darbams. Sako, „čia ne Kinija“, tad reikia laikytis griežtų verslo taisyklių ir saugoti savo rinką, o atsakydamas į klausimą, kur parduoda savo produkciją, ima vardinti užsienio šalis – nuo Skandinavijos ir Baltijos šalių iki Japonijos ar JAV. Pasirodo, Prancūzijos rinka jam yra santykinai nereikšminga. Tad jo verslas smarkiai integruotas į tarptautinės prekybos ir specializacijos tinklus, jis pats nuolat pabrėžia efektyvumo ir rinkos svarbą savo darbe. Nepaisant to, jo manymu, tarptautinė konkurencija dažnai yra neteisinga ir turi būti ribojama. Ypač kai kalbame apie darbo jėgos judėjimą ir imigraciją apskritai. Nors E.Macronas ir D.Trumpas turi daugiau skirtumų nei panašumų, požiūriu į imigrantus kaip ir kritika politiniam korektiškumui jo nuostatos gana panašios į D.Trumpo rėmėjų JAV. Atrodo, jos patvirtina tezę, kad šiuo metu pagrindinis ideologinis konfliktas daugelyje šalių yra ne tarp tradicinės kairės ir dešinės, o tarp šalies atvirumo ir uždarumo pasauliui. Kuo toliau nuo ideologinio centro – tuo didesnė parama uždarumui, o ir centristinė politika pasižymi selektyvumu.

Į bet kokį teiginį, kuris prieštarauja jo įsitikinimams, Phillipe‘as atsako, kad „tada mes eisime kariauti“. Į klausimą, kaip rasite sutarimą dėl ekonominės ir socialinės politikos, nes juk yra daug žmonių, kurie, pritardami politikos išskaidrinimo tikslui, kitaip įsivaizduoja politikos turinį – darbo santykių ar švietimo reformas, atsako taip pat – „tada mes eisime kariauti ir pradėsime naują revoliuciją“.

Nemažai jo teiginių apie politines reformas atitinka tai, ką Lietuvoje siūlo Ramūno Karbauskio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tai – siūlymai mažinti Seimo narių skaičių, apriboti jų automobilių nuomai ir kitoms reikmėms skiriamas išlaidas, ir ypač pasitikėjimas profesionalais – nepolitikais ir manymas, kad nauji žmonės, atėję iš verslo ar kitų „realaus gyvenimo“ sričių, gali visiškai pakeisti politikos pobūdį. Tačiau Lietuvoje jau buvo galima įsitikinti, kad „nesusitepimo“ ankstesnės politinės veiklos patirtimi neužtenka tam, kad būtų telkiama visuomenė ir priimami adekvatūs sprendimai.

Politika neatsiejama nuo konfliktų, o šiuolaikinės liberalios demokratijos tikslas yra išspręsti tokius konfliktus imantis kuo mažiau prievartos ir apsaugant kitaip galvojančias mažumas. Tam būtinas ne tik padorumas, bet ir įgūdžiai įsiklausyti, analizuoti, argumentuoti ir telkti sutarimą. Tad kyla klausimas, kaip po pusmečio ar metų atrodys Prancūzijos politinė arena, ypač E.Macrono judėjimo narių susitelkimas parlamente bei gebėjimas rasti sutarimą su skirtingus interesus turinčiomis visuomenės grupėmis dėl šaliai reikalingų pertvarkų ir iš globalios aplinkos kylančių pokyčių valdymo. Atsakymas į šį klausimą bus svarbus ne tik Prancūzijai, bet visai Europos Sąjungai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Cha cha cha

Cha cha  cha  portretas
Nepavyko Putinui prastumti Le Pen į Prancūzijos prezidentus, dabar teks bendrauti su Macronu. Nekokia pradžia šiltų ir draugiškų santykių atsiradimui.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Atostogaujantys lavonai
    Atostogaujantys lavonai

    Šiaip jau pravirkdyti mane nelengva, bet žiūrėdama paskutines 30 filmo "Call Me by Your Name" ("Vadink mane savo vardu") minučių, ašarojau nevaikiškai. Visai nenoriu gadinti jums žiūrėjimo malonumo juostos, kuri...

    14
  • Ne maištas, ne reforma. Kas tai?
    Ne maištas, ne reforma. Kas tai?

    Tai etatinis mokytojų darbo apmokėjimas. Nuo rugsėjo 1-osios įsigalioja nauja pedagogų darbo apmokėjimo tvarka. Pirmas dalykas, kuris krenta į akis, tai viešojoje erdvėje pasirodę skaičiai. 32 tūkst. mokytojų ir 22 tūkst. etatų, kuriuos si...

    1
  • Lietuva per brangi
    Lietuva per brangi

    Šventas atostogų metas rugpjūtis. Na, Prezidentė Dalia Grybauskaitė kasmet šventvagiauja, neina atostogų, nors tu ką. Jau devynerius metus nepavargsta vargti. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis mažumėlę bus su šeima – ke...

    1
  • Skęstančiųjų gelbėjimas: tik jų pačių reikalas?
    Skęstančiųjų gelbėjimas: tik jų pačių reikalas?

    Medikų misija gelbėti žmogaus gyvybę. Ir tikrai mūsų, Lietuvos medikai, yra profesionalūs, vertinami pasaulyje. Jie vertesni ir daug didesnių atlyginimų, ir daug daugiau visuomenės pagarbos. Tačiau socialinio draudimo sistema Lietuvoje ne tik netobu...

    3
  • Populistas pasikliovė likimu
    Populistas pasikliovė likimu

    Gajus gimė liepos 13-ąją senovės Romoje, todėl ne veltui buvo vadinamas dar ir Julijumi. Tiesa, niekas iš tuos laikus pamenančių senolių šiandien aiškiai neprisimena, ar ta diena buvo penktadienis. Gajaus vaikystės laikais Roma bu...

    3
  • Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?
    Kaip pasauliniai prekybos karai paveiks Baltijos šalis?

    Kas praėjusių metų pabaigoje atrodė tik kaip tolima rizika, šiandien tapo kasdienybe – didžiosios pasaulio šalys kone kiekvieną mėnesį paskelbia apie vis naujus importo tarifus. Ko pasaulinės prekybos fronte galima tikėtis ateityj...

  • Vieninga Europa galėtų lengvai apsiginti nuo Rusijos
    Vieninga Europa galėtų lengvai apsiginti nuo Rusijos

    Prancūzija gynybai išleidžia daugiau negu Rusija. Reikia pripažinti, kad šie skaičiai truputį klaidinantys. Kremlius tikriausiai deklaruoja sumažintas išlaidas. Be to, jis savais 55,3 mlrd. JAV dolerių apmoka daugiau negu Prancūzij...

    2
  • Lūkesčiai, kad būstas brangs, blėsta
    Lūkesčiai, kad būstas brangs, blėsta

    Antrą šių metų ketvirtį gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų pokyčių Lietuvoje dar šiek tiek sumenko. ...

  •  Transatlantiniai santykiai – tikėtis geriausio, ruoštis blogiausiam?
    Transatlantiniai santykiai – tikėtis geriausio, ruoštis blogiausiam?

    Turbūt joks NATO vadovų susitikimas nekėlė tiek nerimo ir spėlionių dėl jo baigties, kiek vyksiantis šią savaitę. ...

  • Darbuotojai užsieniečiai – naudingi, bet nepageidaujami?
    Darbuotojai užsieniečiai – naudingi, bet nepageidaujami?

    Valdžia pagaliau suvokusi, kad demografijos situacija Lietuvoje yra „deganti” problema, ėmėsi ją spręsti. Parengė „Demografijos, migracijos ir integracijos 2018-2030 metų strategiją” bei jos įgyvendinimo veiksmų planą ir prad...

    1
Daugiau straipsnių