- Povilas Stankevičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Spaudos konferencijoje, vykusioje po ECB sprendimo nekeisti pinigų politikos parametrų, Mario Draghi teigė, jog krizės tikimybė euro zonoje sumažėjo.
Tokia ECB prezidento retorika paskatino palūkanų šoktelėjimą ir euro brangimą. Vis dėlto, Draghi taip pat pasakė, jog dėl pabrangusios energijos išaugusi infliacija nėra pakankama priežastis svarstyti apie dabartinio pinigų politikos skatinimo mažinimą. Nors sumažėjusios rizikos paskatino palūkanų šoktelėjimą, ilgalaikėje perspektyvoje skolinimosi kainos ir euro kursas dar bus prispausti ECB kiekybinio skatinimo programos. Panašu, jog spaudos konferencijoje Draghi stengėsi „pririšti“ rinkų dalyvių lūkesčius prie atlyginimų augimo tempo euro zonoje.
Viena iš svarbiausių ECB spaudos konferencijos žinučių buvo stipriai sumažėjusios ekonominio sulėtėjimo rizikos. Pastaruoju metu ekonominiai rodikliai iš tiesų fiksavo ciklinį euro zonos ekonomikos pagyvėjimą. Aukštesnės energijos kainos taip pat padidino infliaciją: pieš metus nukritusi iki -0,2 proc. euro zonos infliacija jau siekia net 2 proc. Pagal ECB, augančios kainos ir optimistiniai ekonominių vertinimų rodiklių rezultatai sumažino riziką, jog regiono ekonomika gali staiga sulėtėti. Kartu nukrito ir tikimybė, jog ateityje prireiks dar didesnio stimulo iš ECB, vėl kertant palūkanų normas arba dar labiau išplečiant kiekybinio skatinimo programą. Dėl šios priežasties dabartinės palūkanų normos, kurias paveikia visi galimi ateities scenarijai, rinkose šiek tiek paaugo. Taip pat šoktelėjo ir euro kursas JAV dolerio atžvilgiu.
Pakankamai svarbus buvo M. Draghi teiginys, jog dabartinės pagreitėjusios infliacijos nei iš tolo neužtenka sumažinti pinigų politikos apsukas. Spartų kainų augimą daugiausiai lemia baziniai energijos kainų efektai: prieš metus nafta kainavo mažiau nei 40 JAV dolerių už barelį, o dabar kainuoja per 50. Tikėtina, kad ateityje šis efektas sumažės. Todėl pagal ECB, infliacija kol kas nėra patvari ilguoju laikotarpiu. Rinkų dalyviams toks požiūris gali reikšti, jog centrinio banko planai nesikeičia - dabartinis monetarinio skatinimo kiekis bus išlaikytas bent iki šių metų gruodžio. Todėl dabartinis palūkanų normų šoktelėjimas, o kartu ir euro kurso pakilimas gali ilgai nesitęsti.
Įdomiausia ECB užuomina buvo M. Draghi pasisakymas, jog centrinio banko infliacijos lūkesčiai priklausys nuo euro zonos darbo rinkos ir atlyginimų kilimo. Augantys atlyginimai padidina įmonių kaštus, o kartu ir galutines prekių ir paslaugų kainas. Taip pat šylanti darbo rinka ir didesnis darbo užmokestis skatina vartotojų paklausos augimą. Kylant kainoms, darbuotojai tikisi sparčiau augančių atlyginimų – taip pradeda suktis ekonomiškai sveika infliacinė spiralė. ECB prezidentui pasakius, jog atlyginimų augimas yra itin svarbus kintamasis centrinio banko infliacijos lūkesčiuose, tikėtina, jog rinkos pradės atidžiai sekti darbo užmokesčio dinamiką euro zonoje. Kitaip tariant, kai darbo rinka pakankamai įšils, o atlyginimų augimas paspartės, kartu kils ir palūkanos, bei brangs euras kitų valiutų atžvilgiu. Galima teigti, kad tokiu būdu ECB siekia „pririšti“ valiutų ir palūkanų normų rinkų dalyvių emocijas prie atlyginimų augimo euro zonoje. Jei centriniam bankui pavyks taip suformuoti rinkų lūkesčius, laikinai dėl energijos kainų paspartėjusi infliacija gali netekti reikšmės.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po Sibirą – be vadovo
Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...
-
Kur dingo rinkimų kampanija?9
Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...
-
Ugnis ir vanduo1
Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...
-
Žodžiais dvoko nepridengsi1
Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...
-
Jūros liga Trijų jūrų iniciatyvoje
Geležinės uždangos jau seniai nebėra. Tačiau jos šešėlis dar juntamas. Kelių, geležinkelių, oro, energetikos ir kitokios jungtys yra prastesnės toje Europos pusėje, kuri patyrė komunistinį valdymą. Ypač prasta situacija dėl &Scaro...
-
Nevertiname, ką turime, prarandame – verkiame2
Manau, kad kiekvienas žmogus tai galėtų pritaikyti sau, prisimindamas anapilin iškeliavusius artimus žmones ir nepanaudotą laiką bendravimui su širdžiai mielais. Bet šiandien ne apie tai. ...
-
Kai net ir galvai reikia renovacijos8
Atšyla oras, pakyla noras. Visų pirma, ginčytis, piktintis ir leisti žvygauti emocijoms dėl šildymo sezono (ne-)pabaigos. ...
-
Vidaus vartojimas – Lietuvos ekonomikos augimo variklis1
Išankstiniai indikatoriai rodo, kad ekonominis aktyvumas Lietuvoje laipsniškai atsigauna. Vis dėlto, kol daugelis pagrįstai Lietuvos ekonomikos atsigavimą sieja su eksporto ir pramonės rodikliais, vidaus vartojimas tampa ypač svarbiu kompone...
-
Belaukiant kuklesnių palūkanų, mažėja manančiųjų, kad būstas pigs
Pirmą šių metų ketvirtį padaugėjo gyventojų, kurie mano, kad būstas per artimiausius dvylika mėnesių brangs arba jo kaina nesikeis. Prasčiausi gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų buvo lygiai prieš metus. Tai, kad, atsižvelgus į ...
-
Šašo krapštymas6
Virtualios realybės filmą „Angelų takais“, leidžiantį persikelti į M. K Čiurlionio paveikslus, pamatė 300 tūkst. žmonių. Įsitikinę jo terapine galia, filmo kūrėjai nutarė parodyti jį kalėjime. Visų mačiusiųjų įspūdžiai pana...