Ekonomikos augimas viršija lūkesčius

Šių metų pradžioje sparčiai gerėję lūkesčiai virsta kūnu – daugelyje pasaulio šalių ekonomikos augimas įsibėgėja. Sparčiau auganti pasaulinė prekyba, atsigaunančios didžiosios euro zonos valstybės bei kiti veiksniai turėjo teigiamos įtakos ir Lietuvos ekonomikai.

Pasaulio ekonomikoje – ciklinis pakilimas

Beveik dešimtmetį Europos valstybių ekonomikos augo labai vangiai – augimą stabdė pasaulinė finansų krizė, vyriausybių skolos krizė, fiskalinė konsolidacija bei politinė įtampa. Panašu, kad visa tai lieka užnugary, o šiemet euro zonos ekonomikos augimas paspartės iki 2,1 procento bei bus sparčiausias nuo 2007 metų.

Kinijos ir Indijos ekonomikų augimas sulėtėjo mažiau nei prognozuota, o Rusija iš krizės išbrido greičiau – jos augimas šiemet turėtų siekti 2 procentus. Tiesa, Rusijos ekonomikos augimas didelės įtakos Lietuvos ekonomikai neturės, nes, tikėtina, abipusės sankcijos artimiausius dvejus metus dar nebus atšauktos.

Kita vertus, daugelis struktūrinių problemų ir rizikų niekur neišnyko. Kinijos skolos dydis nėra tvarus, o kokybė abejotina. Palūkanos išsivysčiusiose šalyse pradės didėti, o tai gali sukelti didesnius svyravimus finansų rinkose, neigiamus kapitalo srautus ir prastesnius gyventojų bei įmonių lūkesčius. Populistinės ir protekcionistinės idėjos kol kas atsitraukė į antrą planą, bet, tikėtina, kad ateityje jos dar gali sukelti problemų. Galiausiai, geopolitinės rizikos yra sunkiausiai prognozuojamos ir gali turėti skaudžiausių pasekmių.

Įspūdingas Lietuvos eksporto šuolis

Lietuvos BV P pirmąjį šių metų pusmetį padidėjo 4 proc., o tam įtakos turėjo ne tik vis dar sparčiai augantis gyventojų vartojimas, bet ir atsigavusios investicijos bei, ypač, eksportas. Prekių eksporto vertė buvo net 18 proc. didesnė nei prieš metus, o vien investicinių prekių eksportas išaugo daugiau nei 30 procentų.

Itin sparčiai auga ir paslaugų eksportas, kuris nuo 2013 metų jau padidėjo beveik 50 procentų. Tarp labiausiai didėjusio paslaugų eksporto pastarąjį dešimtmetį buvo informacinių technologijų, komunikacijų ir kitų aukštos pridėtinės vertės verslo paslaugos. Jų vertė vien pirmąjį šių metų ketvirtį pasiekė 250 mln. eurų, ir buvo penkis kartus didesnė nei prieš dešimtmetį. Aukštų technologijų pramonės produkcijos eksportas per pastaruosius trejus metus išaugo daugiau nei dvigubai, tačiau jo dalis bendrame prekių eksporte vis dar sudaro tik kelis procentus.

Lietuvoje vis dar dominuoja žemų ir vidutinių technologijų pramonė, tad tolimesnis kilimas pridėtinės vertės kūrimo laipteliais leistų mažiau nerimauti dėl sparčiai augančių atlyginimų įtakos konkurencingumui. Nuo 2012 metų vidutinio atlyginimo augimas buvo kelis kartus spartesnis už produktyvumo augimą. Vis tik eksporto spurtas rodo, kad šis atotrūkis kol kas neturėjo didelės įtakos Lietuvos eksportuotojų konkurencingumui.

Lietuvos ekonomikos augimo prognozės didėja

„Swedbank“ ekonomistai šių metų BVP augimo prognozę padidino iki 3,8 proc., o 2018 metų – iki 3,5 procentų. Nors šiemet vidutinė metinė infliacija įsibėgės iki 3,5 procento, vidutinis darbo užmokesčio augimas sieks apie 8 proc., todėl gyventojų perkamoji galia didės. Darbuotojų trūkumas daugelyje ūkio sektorių tampa vis akivaizdesne problema, ir tai toliau skatins atlyginimų augimą, todėl kitais metais jis sieks 7 proc. ir daugiau nei dvigubai viršys infliaciją.

Šiemet ir artimiausius dvejus metus svarbiu augimo šaltiniu turėtų tapti investicijos, kurios nuo pastarosios krizės augo labai vangiai. Jas turėtų paskatinti rekordinis gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis, sparčiau skirstoma ES parama bei lengvai prieinami kiti finansavimo šaltiniai.

Visgi „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad 2019 metais Lietuvos BVP augimas turėtų sulėtėti iki 2,5 procento – demografinės priežastys stabdys namų ūkių vartojimo augimą, o eksporto augimui, tikėtina, liks mažiau erdvės.

Ilgalaikio klestėjimo šaknys – investicijos ir struktūrinės reformos

Net jei matomos ar nematomos rizikos pasaulio ekonomiką nukreiptų liūdnesne kryptimi, Lietuva, priešingai nei 2008-aisiais, yra gerai pasiruošusi išoriniams iššūkiams. Valstybės finansai išlieka subalansuoti, beveik nėra užsienio prekybos ir einamosios sąskaitos deficito, įmonių ir gyventojų finansiniai rezervai yra rekordiniai ir nuo pastarosios krizės išaugę maždaug dvigubai. Beveik visuose frontuose Lietuva yra gerai pasiruošusi, todėl baimintis reikėtų ne trumpalaikių krizių, o neišnaudojamų galimybių ekonomikai augti ilguoju laikotarpiu.

Šių ir ateinančių metų Lietuvos BVP augimas gerokai viršys jos potencialų augimą, kuris siekia tik apie 2,5 procento. Labiausiai ilgalaikį augimą slopina neigiamos demografinės tendencijos, vis dar konservatyvios įmonių investicijos bei lėtai įgyvendinamos struktūrinės reformos. Dėl prioritetų, atrodo, daugelis sutaria – kokybiška švietimo sistema, lieknesnis ir efektyvesnis viešasis sektorius, skaidresni viešieji pirkimai bei valstybinių įmonių valdymas. Kai kurie iš šių pokyčių gali pareikalauti trumpalaikių aukų, tačiau jei reformos bus vilkinamos – tai kainuos brangiai visiems.


Šiame straipsnyje: ekonomikaaugimasLietuva

NAUJAUSI KOMENTARAI

bsw

bsw portretas
Sitas geriau patyletu... Pamename, kaip kalbejo, kad po euro ivedimo niekas nebrangs... :D
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?
    Kodėl žmonės nepasitiki „Sodra“?

    Apklausos rodo, kad „Sodrą“ palankiai vertina gerokai mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų – apie 42 procentus. Priežasčių nepasitikėti „Sodra“ yra apsčiai. ...

  • S. Daukanto metai
    S. Daukanto metai

    Mėnuo liko iki Vasario 16-ios, kai pažymėsime savo valstybės nepriklausomybės šimtmetį. Didžioji, pati svarbiausioji šventė lietuvybei! O prasidėję sukakties metai kartu Seimo paskelbti ir Simono Daukanto metais. ...

  • Inteligentiškos patyčios
    Inteligentiškos patyčios

    Lietuvoje startuoja nauja kampanija prieš patyčias. Pasitelkus Švedijoje pasiteisinusias priemones bus bandoma pristabdyti reiškinį, mūsų nacionaliniam socialiniam saugumui keliantį didesnę grėsmę nei skurdas. Pagal švedų p...

    5
  • Kokia bus naujos kartos pensija?
    Kokia bus naujos kartos pensija?

    Visuomenėje neretai galima susidurti su nuostata, kad pensija – tai ilgos atostogos, kurias žmogus užsidirba per visą savo profesinį gyvenimą. Kadangi tai atostogos, tai visas į pensiją išėjusio žmogaus laikas turėtų būti skirtas poil...

    5
  • Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?
    Įstatymų vykdymui proto reikia, priėmimui – nelabai?

    Prieš kelias dienas premjeras Saulius Skvernelis, komentuodamas susidariusią situaciją su žurnalų plėšymais, įsigaliojus naujiems alkoholio reklamos ribojimams, atkreipė dėmesį į proto neturėjimą, akcentavo tai, jog įstatymo negalima...

    3
  • Užsieniečiai atima darbą iš lietuvių?
    Užsieniečiai atima darbą iš lietuvių?

    „Sodros“ duomenimis, pernai metų pabaigoje pas Lietuvos darbdavius dirbo ir gavo darbo užmokestį 12 tūkst. iš trečiųjų (ne ES) šalių atvykusių žmonių, turinčių darbo vizas (kuriems nėra suteiktas leidimas gyventi). Per m...

    11
  • Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus
    Turime galvoti apie ilgalaikius sprendimus

    Seimas penktadienį uždegė žalią šviesą Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) ir Lietuvos sporto (LSU) universitetų jungimuisi, šeštadienį pritarė Aleksandro Stulginskio (ASU) ir Lietuvos edukologijos (LEU) universitetų prijungimui pr...

    2
  • Lunatikų šventė už 40 milijonų
    Lunatikų šventė už 40 milijonų

    Viskas, prie ko tik prisiliečia politikos papuasai, virsta nesąmonėmis, iškreipiančiomis gyvenimą. Po jų sprendimų tai reikia plėšyti Vakarų leidinius, tai kavinėse šampaną pilstyti į grafinus, kad tik nebūtų pažeistas pusga...

    34
  • Cianido nereikia. Pakaks ir pavydo
    Cianido nereikia. Pakaks ir pavydo

    Neseniai stovėdama eilėje parduotuvėje nenoromis nugirdau už manęs laukiančių merginų pokalbį. Dialogo tema sukosi apie tai, kaip gaila, kad kažkokios Simonos kartu su draugėmis vakarieniauti neišleido pavydus vaikinas. Nors pati, užuot konf...

    12
  • Juodasis verygmetis
    Juodasis verygmetis

    Kadaise šaipydavomės iš rusų, nusprendusių, kad filmukas "Na, palauk" gali būti rodomas tik vėlai vakare. Mat ten vilkas nuolat rūko. Tačiau tai nebuvo didžiausias marazmas, vietiniai pavyzdžiai jį pranoko. ...

    76
Daugiau straipsnių