Emigracija kaip lietuvio laisvės išraiška

Labai tikiuosi, kad emigrantai jau pradėjo savo kalėdinį užvažiavimą. Daugeliu požiūrių šis komentaras skirtas būtent jiems.

Išdrįsiu būti labai nepopuliarus. Aš nebijau, kad Lietuva išsivaikščios, išsivažinės ar išsiskraidys. Kaip ir kiekviena valstybė, kiekviena kultūra, Lietuva yra susijusi ne tik su žmonėmis, bet ir su teritorija. Kol apginsime savo teritoriją ir konstitucinę santvarką, tol čia bus Lietuva, kad ir kaip keistųsi jos gyventojų paveikslas.

Mano nuomone, Lietuvos politikai siekia nesuderinamų dalykų. Viena vertus, jie nori plėtoti Europos Sąjungos valstybę, vertinančią ir pripažįstančią laisvą žmonių judėjimą. Bet kartu jie norėtų, kad žmonės savo laisve nesinaudotų, kad nejudėtų, arba kad pagal politikų valią keistų savo judėjimo kryptį – atgal į Lietuvą.

Emigrantų susigrąžinimo vajus nėra teisinga politika. Be kita ko, ji žemina pačius emigrantus. Jie įsivaizduojami kaip mažiau protingi žmonės, kurie kažko nesupranta. Todėl valstybė jiems, kaip kokiems neklaužadoms vaikams, turi skirti papildomo dėmesio, kažką paaiškinti, parodyti, įrodyti. Tuomet esą jie grįš namo.

Jeigu Lietuvos valstybės tikslas yra užtikrinti lietuvių laisvę, tai reikia atvirai pripažinti, kad emigracija yra laisvės išraiška. Dalis lietuvių labai mėgsta keliauti, juos vilioja kažkur ten toli esančios gėrybės ir galimybės, todėl ne kartą istorijoje jie rinkosi emigraciją.

Laisvė mums – ne problema, o pergalė. Lietuva visiems linki laimingo kelio. Tik prieš kelionę reikėtų išsiaiškinti kitą svarbią aplinkybę. Susigrąžinimo propaguotojai neišdrįsta jums to pasakyti. O aš išdrįsiu.

Pačią emigracijos galimybę ir emigranto gyvenimą užtikrina ta pati Lietuvos valstybė, kuria nusivylus dažnai išvažiuojama. Jei nebūtų Lietuvos, iš čia išvykstantieji nebūtų emigrantai. Jie būtų žmonės be tėvynės. Sirai, libiai ar net dalis ukrainiečių galėtų papasakoti, koks tai baisus dalykas. Lietuviai neturi tokios patirties. Net sovietmečiu mūsų emigrantai nebuvo visai be tėvynės.

Labai sunku įsivaizduoti, kad esi iš niekur, jeigu iš tikrųjų esi iš kažkur. Bet bent porą paprastų praktiškų dalykų juk įmanoma suvokti. Kad nėra kur grįžti per atostogas pinigų išleisti ir nėra kur prisiglausti, kai emigracijos planas nepavyksta.

Todėl visai ne apie emigrantų susigrąžinimą ar sugrįžimą reikia kalbėtis. Emigranto gyvenimui emigracijoje yra labai svarbu, kad Lietuva išliktų ir klestėtų. Pasaulio logika negailestinga: kuo labiau klesti tėvynė, tuo geriau gyvena emigrantas. Šveicarų visi laukia, jiems tikrai visas pasaulis kaip namai. Lietuvių, deja, kai kur jau pradeda nebelaukti.

Jei Lietuvos emigrantai nori tai pakeisti, jie turi rūpintis Lietuvos valstybe. Šia prasme globalios Lietuvos idėja buvo ir tebėra gera mintis. Valstybė gali skirti resursų emigrantų bendruomenėms telkti ir išlaikyti, o už tai emigrantai prisideda prie valstybės interesų gynybos, ypač tarptautinėje politikoje.

Bet net ši teisinga mintis nėra iki galo suvokta. Globali Lietuva vis dar įsivaizduojama kaip gudri valstybės politika. Todėl labai populiarus Izraelio pavyzdys dažniausiai interpretuojamas labai klaidingai.

Esą Izraelio valstybei gerai sekasi, nes ji sumaniai naudojasi žydų diasporos įtaka. Nieko panašaus. Jau greičiau žydų diaspora naudojasi Izraeliu. Žydų diaspora sukūrė Izraelį praktiškai iš nieko ir iki šiol jį išlaiko, todėl ir rūpinasi jo interesais. Paskutinė jų pergalė ką tik garsiai nuskambėjo: JAV pripažino, kad Jeruzalė yra Izraelio sostinė.

Tokio emigrantų santykio su tėvyne niekas negali dirbtinai sukurti. Jį išugdo tik bandymai ir klaidos, sunki ir skaudi patirtis. Kartais tai trunka be galo ilgai.

Tik visa tai turėdami galvoje galime rimtai įvertinti dvigubos pilietybės klausimą. Jei emigrantai telktųsi aplink Lietuvą, rūpintųsi jos klestėjimu, nuolat gintų jos interesus ir įrodinėtų, kad dviguba pilietybė padės dar geriau visa tai daryti, būtų verta pagalvoti. Bet kol dvigubos pilietybės iniciatyva atspindi tik desperatiškas valstybės pastangas išlaikyti ryšį su emigrantais, reikia tvirtai ištarti „ne“.

Dėl dviejų priežasčių. Pirma, desperacijai nėra pakankamo pagrindo. Antra, mes dar ne iki galo išmokome laisvės pamokas. Neišmokome mes, kurie nerimaujame, kad Lietuva išsivaikščios. Ir neišmoko emigrantai, kurie siekia sprendimų be pasekmių.

Tokių sprendimų nebūna. Šeimoje, draugystėje, bendruomenėje, valstybėje – visur žmogaus laisvė sukelia tas pačias pasekmes. Vieno žmogaus pasirinkimas gali abi puses nuvesti savais keliais. Jei pasirenki kitą pilietybę, tai eini sau, o Lietuva – sau.

Tikra tiesa – žiauriai brangi ta laisvė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Super

Super portretas
Tiksliau ir nepasakysi. Visi, kas nori džiaugtis ir didžiuotis savo Tėvyne, Namais, Šeima, turi patys prisidėti prie jų kūrimo ir gerovės palaikymo.

Anonimas

Anonimas portretas
Kvailys kad ir Lietuvoje afrikietis ar azijietis nebus lietuvis ir jam bus nusispjaut ant tos Lietuvos

Viskas teisingai

Viskas teisingai  portretas
Išsakytos mintys tinka tiems, kam žodis “Tėvynė” nėra tuščias garsas.
VISI KOMENTARAI 4

Galerijos

  • E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką
    E. Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką

    Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo d...

  • Willkommen in Litauen
    Willkommen in Litauen

    Vos Vyriausybė ir „Rheinmetall“ pasirašė ketinimų protokolą dėl amunicijos gamyklos Lietuvoje, jau tą pačią dieną ėmė tyliai mutuoti nepasitenkinimo erzelis. Kadangi gamyklą planuojama statyti ant Sveikatos mokslų universiteto v...

    10
  • Kur eina karavanas?
    Kur eina karavanas?

    Dar neišsivadėjo keturių komunarų aura Ramybės parke – jau iš peties triūsia naujo paminklo statytojai. Nors sakoma, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, kauniečiai išdrįso: ne visi entuziastingai sutinka verslininko i...

    16
  • Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?
    Autoritarinis populizmas: kur slypi pavojai?

    1950-aisiais parama populistinėms jėgoms svyravo ties 10 proc., 2023 m. išaugo beveik iki 27 proc., rodo švedų analitinio centro TIMBRO ir Europos laisvosios rinkos analitinių centrų tinklo EPICENTER parengtas Autoritarinio populizmo indeksa...

    11
  • Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?
    Ar prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba nieko nebereiškia?

    Lietuvą pasiekė puiki žinia – Vokietijos gynybos pramonės gigantas ,,Rheinmetall AG‘‘ planuoja statyti Lietuvoje amunicijos gamyklą. Tai ne tik geros ir ilgalaikės darbo vietos viename iš Lietuvos regionų, Lietuvos eksporto didi...

    5
  • Žiurkėnas mumyse
    Žiurkėnas mumyse

    Reikia saugoti savo kailiuką, nes gyvename kosminės įtampos laikais. Todėl svarbu ne gynyba, o mityba. Visavertė. Tokia yra mūsų, žiurkėnų, ambicija. Misime iki susivėmimo ir gal išvengsime susinaikinimo. ...

    8
  • Po Sibirą – be vadovo
    Po Sibirą – be vadovo

    Įpusėjus 1911-ųjų vasarai, Josifas Visarionovičius Džiugašvilis (1878–1953) persikėlė į Vologdos miestą, mat caro valdžia jam čia leido pagyventi porą mėnesių. Vologdoje jis trumpam buvo užmezgęs romaną su paaugle Pelagėja Onufr...

    3
  • Kur dingo rinkimų kampanija?
    Kur dingo rinkimų kampanija?

    Gerai kažkas pastebėjo, kad pas mus nevyksta jokia rinkimų į šalies prezidentus kampanija. Praėjusią savaitę jau buvo paskelbti visi oficialūs kandidatai, tarp kurių yra milijonierių, tačiau nematyti nei plakatų, nei skelbimų su vieš...

    9
  • Ugnis ir vanduo
    Ugnis ir vanduo

    Pastarąsias dienas pasaulyje kažkaip nevaldomai įsišėlo ugnis ir vanduo – dvi iš keturių stichijų ar pradinių elementų, sukūrusių Žemę ir sudarančių jos egzistencijos pagrindą. Bent jau taip mąstyta Antikoje. ...

    1
  • Žodžiais dvoko nepridengsi
    Žodžiais dvoko nepridengsi

    Paputojo vienuoliktokų tarpinių patikrinimų jovalas, pakaitinis jo maišytojas garsiai trinktelėjo durimis, palikdamas dvoką uostyti 26 tūkst. gimnazistų, jų tėvams ir mokytojams. ...

    2
Daugiau straipsnių