ES ir Britanijai reikia daugiau laiko „Brexit“ deryboms

J.K.Rowling (Dž.K.Rouling) išgalvoto pasaulio burtininkų mokyklos mokiniai naudojosi laiko atsuktuvu, kad galėtų lankyti kelias pamokas vienu metu, o vėliau – kad nugalėtų valdovą Voldemortą. Bet Didžioji Britanija tokio prietaiso neturi, ir dėl „Brexit“ ji atsidūrė keblioje padėtyje.

Neatlikome savo namų darbų, todėl iki 2019-ųjų kovo liko pernelyg mažai laiko, kad spėtume susidoroti su milžiniška užduotimi išardyti daugiau kaip keturis dešimtmečius su Europos Sąjungos institucijomis ir Bendrijos narėmis mus siejusius teisinius ir kitokius susitarimus.

Europos derybininkai irgi tai suvokia. Jie nenori, kad derybos žlugtų, ir juos gąsdina išpūsta pozicija „geriau jokio susitarimo nei blogas susitarimas“. Jie daug geriau negu mūsų valdžia supranta, kokie dideli bus žmogiškieji, finansiniai ir kiti kaštai. Net ir pačios sudėtingiausios skyrybos yra geriau nei sudeginti namus, iššvaistyti šeimos pinigus teisininkams ir traumuoti vaikus.

Todėl pats svarbiausias klausimas, šią savaitę laukiantis derybininkų, bus pastangos užsitikrinti daugiau laiko sudėtingiems dalykams spręsti tokiu būdu, kad abi pusės išsaugotų galimybę ginti savo interesus. ES laikosi pozicijos, kad pirmiausia reikia išspręsti klausimus, susijusius su finansais, ir kitas JK pasitraukimo detales, ir tik tada tartis dėl ateities santykių. Nors teoriškai ji skamba neblogai, praktiškai veikia gana prastai. Silpna Britanijos vyriausybė, gavusi, regis, neįtikėtinai didelę išstojimo sąskaitą, stengdamasi pademonstruoti stiprybę, gali tiesiog pasitraukti iš derybų. Taip prarasime kelias savaites – o gal net mėnesius – brangaus laiko.

Bandymai užsitikrinti daugiau laiko „Brexit“ deryboms yra išskirtinai politinė, o ne teisinė problema. Britanija privalo bent apsimesti, kad siūlo tai, ko iš tikrųjų nori ES. Britų politikai taip pat turi galėti pasakyti savo rinkėjams, kad padarė kažką išmintingo ir drąsaus, o mainais gavo naudingų nuolaidų.

Pagrindinis tokio susitarimo subjektas yra 3,2 mln. kitų ES narių piliečių, gyvenančių Britanijoje, teisės. Britanija turėtų nedelsdama, vienašališkai ir viešai atsisakyti pragariškai sudėtingo, lėto ir brangiai atsieinančio proceso, kurį praeiti turi mano žmona italė ir dešimtys tūkstančių kitų, neprarandančių vilties, kad jiems bus suteiktas „neterminuotas leidimas likti šalyje“. Teisininkai gali parengti detales, tačiau pagrindinis tikslas turėtų būti pastangos išsklaidyti neužtikrintumo (ir nepasitenkinimo) debesį, pakibusį virš tų žmonių – kaltų tik tuo, jog mes jiems pakankamai patinkame, kad jie norėtų čia gyventi.

Politiniu atžvilgiu tai brangiai kainuotų, nes reikėtų visiškai pakeisti teisinę sistemą ir pasipriešinti ksenofobiškų pažiūrų „Brexit“ derybininkams. Svarbų vaidmenį galėtų atlikti ir parlamentas, kurio parama padėtų bent minimaliai atkurti per pastaruosius metus nukentėjusį moralinį klimatą.

ES savo ruožtu galėtų bent sulyginti kraštus tos prarajos, kuri mūsų laukia 2019-ųjų kovą. Detalių rengimą vėl galima patikėti teisininkams. Tai bent jau padėtų mums nusileisti į tą prarają lėtai ir atsargiai. O dar geriau būtų padaryti tai palaipsniui arba iš viso atsisakyti šitos idėjos.


E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius.


Šiame straipsnyje: Brexit

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Tikėjusiesiems – pagarba!
    Tikėjusiesiems – pagarba!

    Istorija lyg užsispyrusi ir įnoringa senutė vis suka savo ratus. Kartais pakeliui sustodama pamąstyti, kur dabar eina, bet niekada nepasikliaudama atsitiktinumais. Kai sekmadienį Belgrade žalgiriečiai tramdė lemiamam šturmui pakilusią Maskvos C...

  • Lietuvis ir gamta
    Lietuvis ir gamta

    Gegužės 22-oji yra skirta raginimams saugoti biologinę Žemės rutulio gamtos įvairovę. Turime sąmoningai ir uoliai vykdyti labai svarbią Jungtinių Tautų konvenciją, kurios tikslas – atkurti pažeistas, žmogaus veiklos nualintas ekosistemas. &...

  • Ką pakeitė feisbukas?
    Ką pakeitė feisbukas?

    Socialinis tinklas „Facebook“ buvo sumanytas sujungti draugus. Realius draugus, kad šie lengviau galėtų bendrauti. Tai buvo idėja, o realybė visai kita. Daugelis jau pastebėjo, kad socialiniai tinklai, užuot sustiprinę ryšius, ...

  • Liberalų sąjūdžiui varpai skambina vis garsiau
    Liberalų sąjūdžiui varpai skambina vis garsiau

    Dar po Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) pirmininko rinkimų teko svarstyti, ko galima tikėtis toliau. Seno-naujo pirmininko Eugenijaus Gentvilo išrinkimas kėlė daug abejonių dėl partijos galimybių atlikti kapitalinį remontą po t...

    3
  • Gėris pagal kišenės turinį
    Gėris pagal kišenės turinį

    Skirtumas tarp turtingiausiųjų ir "biedniokų" tampa toks didelis, kad gyvenimas netrukus bus kaip Pietų Amerikoje. Kai įsivyrauja segregacija pagal kišenės turinį, tikėtis atjautos ir nuoširdumo nebėra reikalo. Kaip sakoma, nie...

    6
  • Labai gėdingas tekstas
    Labai gėdingas tekstas

    Žinote tuos Holivudo režisierių ir rusų humoristų pamėgtus scenarijus, kuriuose herojus per keistokai susidėliojusias aplinkybes atsiduria visai ne ten, kur planavo? Na, čia tie variantai, kai eilinį pilietį vyrai iš FTB palaiko dvigubu agentu...

    12
  • Mums reikia pasakų
    Mums reikia pasakų

    Toji diena išaušo! Tik ar galite įsivaizduoti, kad patys britai pernai gruodį, paskelbus princo Harry ir jo išrinktosios Meghan Markle vestuvių datą, tą dieną pavadino "nacionaliniu košmaru"... Mat princas savo mylim...

    1
  • Profesionalumas be vertybių
    Profesionalumas be vertybių

    Paviešinus pažymą apie „MG Baltic“ televizijos veikimą koncerno interesais, atsirado keli siūlymai dėl žiniasklaidos veiklos. ...

    4
  • Streikai amžino įšalo žemėje
    Streikai amžino įšalo žemėje

    Amžino įšalo žemė – savitas simbolis, kuris leidžia pajausti ne tik ryšį su ledynmečio epocha, bet ir padeda suprasti, kad mūsų gyvenime esama dalykų, kurie lėtai keičiasi arba nesikeičia visiškai dėl objektyvių prie...

  • Ragana „Sodra“
    Ragana „Sodra“

    2007-ieji. "Sodra" už 50 tūkst. litų (beveik 11,5 tūkst. eurų) išleidžia knygelę "Sodros skėtis", joje pasakojama apie "gerąją tetulę Sodrą". Popierinis tiražas – 3 tūkst. egzempliorių, o kiek žmonių ...

    4
Daugiau straipsnių