ES ir Britanijai reikia daugiau laiko „Brexit“ deryboms

J.K.Rowling (Dž.K.Rouling) išgalvoto pasaulio burtininkų mokyklos mokiniai naudojosi laiko atsuktuvu, kad galėtų lankyti kelias pamokas vienu metu, o vėliau – kad nugalėtų valdovą Voldemortą. Bet Didžioji Britanija tokio prietaiso neturi, ir dėl „Brexit“ ji atsidūrė keblioje padėtyje.

Neatlikome savo namų darbų, todėl iki 2019-ųjų kovo liko pernelyg mažai laiko, kad spėtume susidoroti su milžiniška užduotimi išardyti daugiau kaip keturis dešimtmečius su Europos Sąjungos institucijomis ir Bendrijos narėmis mus siejusius teisinius ir kitokius susitarimus.

Europos derybininkai irgi tai suvokia. Jie nenori, kad derybos žlugtų, ir juos gąsdina išpūsta pozicija „geriau jokio susitarimo nei blogas susitarimas“. Jie daug geriau negu mūsų valdžia supranta, kokie dideli bus žmogiškieji, finansiniai ir kiti kaštai. Net ir pačios sudėtingiausios skyrybos yra geriau nei sudeginti namus, iššvaistyti šeimos pinigus teisininkams ir traumuoti vaikus.

Todėl pats svarbiausias klausimas, šią savaitę laukiantis derybininkų, bus pastangos užsitikrinti daugiau laiko sudėtingiems dalykams spręsti tokiu būdu, kad abi pusės išsaugotų galimybę ginti savo interesus. ES laikosi pozicijos, kad pirmiausia reikia išspręsti klausimus, susijusius su finansais, ir kitas JK pasitraukimo detales, ir tik tada tartis dėl ateities santykių. Nors teoriškai ji skamba neblogai, praktiškai veikia gana prastai. Silpna Britanijos vyriausybė, gavusi, regis, neįtikėtinai didelę išstojimo sąskaitą, stengdamasi pademonstruoti stiprybę, gali tiesiog pasitraukti iš derybų. Taip prarasime kelias savaites – o gal net mėnesius – brangaus laiko.

Bandymai užsitikrinti daugiau laiko „Brexit“ deryboms yra išskirtinai politinė, o ne teisinė problema. Britanija privalo bent apsimesti, kad siūlo tai, ko iš tikrųjų nori ES. Britų politikai taip pat turi galėti pasakyti savo rinkėjams, kad padarė kažką išmintingo ir drąsaus, o mainais gavo naudingų nuolaidų.

Pagrindinis tokio susitarimo subjektas yra 3,2 mln. kitų ES narių piliečių, gyvenančių Britanijoje, teisės. Britanija turėtų nedelsdama, vienašališkai ir viešai atsisakyti pragariškai sudėtingo, lėto ir brangiai atsieinančio proceso, kurį praeiti turi mano žmona italė ir dešimtys tūkstančių kitų, neprarandančių vilties, kad jiems bus suteiktas „neterminuotas leidimas likti šalyje“. Teisininkai gali parengti detales, tačiau pagrindinis tikslas turėtų būti pastangos išsklaidyti neužtikrintumo (ir nepasitenkinimo) debesį, pakibusį virš tų žmonių – kaltų tik tuo, jog mes jiems pakankamai patinkame, kad jie norėtų čia gyventi.

Politiniu atžvilgiu tai brangiai kainuotų, nes reikėtų visiškai pakeisti teisinę sistemą ir pasipriešinti ksenofobiškų pažiūrų „Brexit“ derybininkams. Svarbų vaidmenį galėtų atlikti ir parlamentas, kurio parama padėtų bent minimaliai atkurti per pastaruosius metus nukentėjusį moralinį klimatą.

ES savo ruožtu galėtų bent sulyginti kraštus tos prarajos, kuri mūsų laukia 2019-ųjų kovą. Detalių rengimą vėl galima patikėti teisininkams. Tai bent jau padėtų mums nusileisti į tą prarają lėtai ir atsargiai. O dar geriau būtų padaryti tai palaipsniui arba iš viso atsisakyti šitos idėjos.


E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro viceprezidentas ir britų savaitraščio „The Economist“ vyresnysis redaktorius.


Šiame straipsnyje: Brexit

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ar dar gyvas Rūpintojėlis?
    Ar dar gyvas Rūpintojėlis?

    Kiekvienam laikui būdingi savi simboliai. Valstybės atkūrimo šimtmečio išvakares labiau garsina ne simboliai, o žiniasklaidos paviešinti skandalai. Biurokratais paversti medikai, valstybingumo parodija tapusi Lukiškių aik&scar...

  • Vaiduoklio sugrįžimas
    Vaiduoklio sugrįžimas

    Ką galima nuveikti, kai jums 45-eri? Labai daug. Gal net daugiau nei bet kada iki tol. Tai amžius, kai žmogaus protinės galios pasiekusios brandą, o patirties ir gyvenimiškosios išminties jau būname sukaupę tiek, kad galime ja dosniai daly...

    1
  • Lietuvos eksportas – kaip ant sparnų
    Lietuvos eksportas – kaip ant sparnų

    Šiemet Lietuvos eksportuotojai demonstruoja sparčiausią augimą visoje Europos Sąjungoje. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, eksporto apimtys ūgtelėjo net 17 proc. Teigiamos ek...

    3
  • Būsto rinkos aktyvumas pasiekė zenitą
    Būsto rinkos aktyvumas pasiekė zenitą

    Pastaruoju metu būsto rinkos tendencijos ir ateities perspektyvos – viena karščiausių temų, apie kurią jau savo nepajudinamą nuomonę turi kiekvienas: nuo tikrų šios rinkos „ryklių“ iki chroniškai savo malonumui N...

  • Jie tegali įsivaizduoti automobilių stovėjimo aikštelę
    Jie tegali įsivaizduoti automobilių stovėjimo aikštelę

    Ilgokai už širmos persirenginėjusi Lukiškių aikštė pagaliau pasirodė publikai. Kitame prospekto gale nuo Gedimino kalno šlumštelėjo storas velėnos vyniotinis. Šie du įvykiai susiję tik laike, tačiau simboli&s...

  • NT mokestis: šiandien turtingiesiems, rytoj visiems?
    NT mokestis: šiandien turtingiesiems, rytoj visiems?

    Seime toliau skinasi kelią pasiūlymai didinti nekilnojamojo turto mokestį. Siūloma įvesti progresinį nekilnojamojo turto mokestį, tai yra, palikti šiuo metu galiojantį 0,5 proc. tarifą nekilnojamojo turto vertės daliai, viršijančiai 22...

    2
  • Globaliai mąstantys strategai
    Globaliai mąstantys strategai

    Kaimynėje Lenkijoje gyvenimas gerėja, tai rodo ir mažėjantis gimstamumas. Žmonės nebenori apsikrauti vaikais ir rūpesčiais. Ką gi, Lenkija, regis, sparčiai artėja prie pasiturinčių Vakarų valstybių klubo durų. Bet lenkų vyriausybė dėl to per...

    1
  • Paminklas bukumui
    Paminklas bukumui

    Nukirtus ant Gedimino kalvos daugiau nei šimtmetį augusius medžius, ši ėmė slinkti. Sutapimas? Vargu. Procesai, bjaurojantys sakralinę reikšmę daugeliui lietuvių turintį gamtos ir istorijos paminklą, nėra tik natūralūs. Jie vyk...

    11
  • Lietuva skęsta
    Lietuva skęsta

    Taip jau atsitiko, kad iki metų pabaigos liko tik 46 dienos. Skaičiuojant su šia diena, iki kurios visi žemės savininkai privalėjo sumokėti žemės mokestį. Tai dabar, kai jau sumokėjo, galima apsidairyti ir apibendrinti nubristą purvą. Kas &s...

    10
  • Penkios smegduobės pasaulio ekonomikai
    Penkios smegduobės pasaulio ekonomikai

    Pasaulio ekonomikos augimas – sparčiausias per pastaruosius septynerius metus. Deja, nepaisant teigiamų gyventojų ir įmonių lūkesčių bei kitų augimui palankių aplinkybių, horizonte netrūksta rizikų ir pavojų, galinčių nuslopinti š...

    2
Daugiau straipsnių